Karoblis: per „Zapad“ Rusija treniravosi pulti Baltijos šalis

Jis bei Lietuvos kariuomenės atstovai antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams pristatė pirminį praėjusią savaitę pasibaigusių pratybų „Zapad“ vertinimą.

Ponas Karoblis pabrėžė, kad detalesnės informacijos apie pratybas dar reikia palaukti, tačiau kai kurias išvadas esą jau galima daryti. Ministras tvirtino, kad per pratybas buvo vykdoma Rusijos puolimo į visas tris Baltijos šalis simuliacija.

Dar prieš rugsėjo 14-20 d. vykusias pratybas būta nuogąstavimų ne tik dėl nuslepiamo pratybų masto, bet ir realaus jų scenarijaus. Pirminė informacija, anot ministro, rodo, kad toks puolamasis scenarijus ir buvo vykdomas: „Nors skelbta apie neva vykdytą antiteroristinę operaciją, iš tiesų buvo vykdoma Rusijos puolimo prieš visas tris Baltijos šalis simuliacija.“

„Pratybų metu Rusija vengė agresyvios retorikos, bet pabrėžtina agresyvi jų nuostata. Be to, Rusija nesiėmė užtikrinti, kad aplinkinės valstybės galėtų tikėti skelbiama informacija apie pratybas“, – pridūrė krašto apsaugos ministras.

Jis negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti neoficialių pranešimų dėl branduolinių ginklų sistemų panaudojimų per pratybos ar raketų „Iskander“ dislokavimą Kaliningrado srityje. „Naujų strateginių sprendimų panaudojimas – bombonešių skrydžiai, realūs bombardavimai šalia Lietuvos sienos, oro desanto panaudojimas. Matoma orientacija į greitį“, – teigė p. Karoblis. Anot ministro, Rusija „mokėsi iš ankstesnių pamokų“ Gruzijoje ir Ukrainoje, mokomasi iš klaidų Sirijoje.

Dar nėra tikslesnių žinių ir apie tai, kiek Rusijos ir Baltarusijos karių galėjo dalyvauti per pratybas „Zapad“. Oficialiai teigta, kad jų tebuvo apie 13.000. Vakarų valstybių analitikai spėjo, kad realus pratybose dalyvaujančių karių skaičius yra gerokai didesnis, galbūt netgi siekė 100.000.

Pulkininkas Remigijus Baltrėnas, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius, NSGK nariams tvirtino, kad, negalutiniais duomenimis, pratybose dalyvavusių pajėgų skaičius buvo bent kelis kartus didesnis, nei oficialiai deklaruota. „Pajėgų koncentracija ir jų pobūdis išduoda ketinimus. Ties Lugos miestu buvo sutelktos nemažos Rusijos pajėgos, kurios imitavo puolamuosius veiksmus Vakarų, t. y. ir Baltijos šalių kryptimi“, – teigė pulkininkas.

Dar iki pratybų pradėjusi didėti įtampa regione ir joms pasibaigus neatslūgo – pasak p. Karoblio, Rusijos politinė pozicija nesikeičia, pajėgos stiprėja, modernizacija tęsiasi.

„Rusija yra ir liks konvenciniu iššūkiu NATO. Todėl turime tęsti sąveiką su NATO. Aljansas turi prisitaikyti prie naujos konvencinės grėsmės. Turime stiprinti Lietuvos apginamumą: toliau modernizuoti kariuomenę ir stiprinti visuomenės atsparumą“, – pastebėjo ministras.

„Pratybos formaliai baigėsi, stebimas Rusijos kariuomenės atitraukimas tiek iš Baltarusijos, tiek ir iš vakarinių Rusijos dalių. Tačiau Kaliningrado srityje mokymai tęsiasi“, – tikino p. Karoblis.

Jis pripažino, kad per aktyviąją „Zapad“ pratybų dalį nebuvo fiksuota jokių didesnių provokacijų pasienyje su Lietuva ir siejo tai su pakankamai geru pačios Lietuvos bei jos partnerių NATO pasirengimu atgrasyti nuo tokių provokacijų.

FOTOGALERIJA Per Zapad 2017 apgadintas naikintuvas (5 nuotr.)