Premjeras pažadėjo Klaipėdą labiau įtraukti į uosto valdymą

Svarstoma, kad dalis akcijų galėtų priklausyti Klaipėdos miesto savivaldybei, kas padidintų uostamiesčio suinteresuotumą uosto plėtra.

Tokia idėja aptarta penktadienį uosto direkcijoje vykusiame premjero Sauliaus Skvernelio ir susisiekimo ministro Roko Masiulio susitikime su uosto bei miesto valdžios atstovais.

Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje premjeras pažymėjo, kad buvo aptarta ir daugiau galimybių, kaip uostamiesčio valdžią labiau įtraukti į uosto veiklą, tačiau jų nekonkretizavo.

„Buvo aptarti keli variantai, kaip galima būtų įtraukti miestą į uosto valdymą, sprendimų priėmimą ir ekonominės grąžos gavimą, tačiau šiandien jų nedetalizuosiu, sprendimus priimsime vėliau. Tačiau kalbant apie uosto, valstybės ir miesto santykį principinis bendras sutarimas yra pasiektas“, – kalbėjo p. Skvernelis.

Jis taip pat pažymėjo, kad susitikime nutarta suburti uosto plėtros projekto koordinacinę grupę, kuri spręstų su uosto plėtra ir išorinio uosto statyba susijusius klausimus. Panaši grupė veikė ir Klaipėdoje statant suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalą.

Miestas galėtų turėti dalį akcijų

Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, pažymėjo, kad vienas iš būdų, kaip miestą labiau įtraukti į uosto projektus ir padidinti jo suinteresuotumą uosto plėtros ir kitais klausimais, galėtų būti uosto pertvarkymas į akcinę bendrovę ir dalies akcijų sutelkimas Klaipėdos miesto rankose.

„Kol kas labai atsargiai apie tai kalbame, bet galbūt miestas galėtų tapti uosto akcininku tokiu būdu įgaudamas tiesioginį suinteresuotumą“, – teigė p. Masiulis.

Susisiekimo ministras priminė, kad ir šiandien apie 15% uosto pelno kasmet per įvairius projektus keliauja į miesto kišenę, todėl, pasak jo, pats miestas turėtų apsispręsti, koks būdas dalyvauti uosto veikloje jam naudingesnis.

Ponas Masiulis pridūrė, kad uosto akcionavimo klausimas svarstomas ir tam, kad valstybė taip pat turėtų galimybę gauti dividendų iš pelningos uosto veiklos.

„Iki šiol uostas plėtėsi reikšmingas sumas investuodamas į infrastruktūrą, duodamas galimybę kurtis verslams Klaipėdai, o valstybė dividendų iš uosto neimdavo. Labai tikėtina, kad, jei bus įgyvendinimas didysis plėtros projektas, tai tos lėšos nemaža dalimi į jį ir keliaus. Bet jei hipotetiškai šis projektas nebūtų daromas, tai valstybė iš uosto lėšas galėtų išsiimti per dividendus ir turėtų galimybę investuoti kitoje vietoje“, – kalbėjo ministras.

Skirs lėšų Baltijos prospektui

Ponas Masiulis klaipėdiečiams gerų naujienų turėjo ir dėl metų metais neišsprendžiamo miesto skaudulio – Baltijos prospekto ir jo sankryžų rekonstrukcijos. Ne kartą pažymėta, kad prospekto rekonstrukcija yra ne tik miesto, bet ir visos valstybės rūpestis, nes šis prospektas yra ne tik miesto gatvė, bet ir magistralinio kelio A1 tąsa, jungianti uostą su tarptautiniu IX B transporto koridoriumi.

Pažadą kofinansuoti bene didžiausią šio amžiaus Klaipėdos infrastruktūros projekto statybą buvo davusi dar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Tai buvo numatyta kaip kompensavimo priemonė Klaipėdai, kai čia buvo statomas SkGD terminalas.

Ponas Skvernelis pažadėjo, kad ankstesnės Vyriausybės duotas pažadas bus įgyvendintas.

Susisiekimo ministras pridūrė gerai žinantis Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinės sankryžos problematiką.

„Taip yra vienas problematiškiausių transporto mazgų Lietuvoje. Net jei ir nebūtų buvę senos Vyriausybės pažado jį sutvarkyti, mes bet kokiu atveju jį tvarkytume. Reikia, kad būtų parengtas galutinis projektas, kuris šiuo metu kaip tik Savivaldybėje gimsta, ieškoma techninių sprendimų. Kai tik dokumentai bus paruošti, mes ieškosime finansavimo tam projektui įgyvendinti“, – nurodė p. Masiulis.

Pagal anksčiau parengtą techninį projektą skaičiuota, kad šios sankryžos rekonstrukcija kainuotų apie 30 mln. Eur, tačiau, pasak ministro, tai ženkliai per didelė suma, o projektui įgyvendinti galima rasti gerokai lankesnių sprendimų.

„Dabar kalba eina apie maždaug 10 mln. Eur projektą, kas tikrai yra įkandamas projektas“, – teigė jis.

Meras: matau ryškią šviesą tunelio gale

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras, pažymėjo, kad premjeras šįkart į Klaipėdą atvažiavo labai gerai parengęs namų darbus.

„Išgirdau daug sveikų ir racionalių pasiūlymų ir idėjų. Tikiu, kad numatytu laiku jie taps kūnu ir matau ryškią šviesą tunelio gale. Šiandien girdžiu labai aiškius premjero žodžius, mintis apie galimus žingsnius, veiksmus, miestą padarant kiek įmanoma labiau suinteresuotu uosto plėtros scenarijaus šalininku. Nenorėčiau konkretizuoti pačių formų, bet pati kryptis yra perspektyvi ir viltinga tiek uostui, tiek miestui, teik valstybei“, – kalbėjo p. Grubliauskas bei pridūrė tikintis, kad Lietuva turės išorinį uostą.

Po susitikimo optimizmo nestokojo ir Arvydas Vaitkus, KVJUD generalinis direktorius.

„Šią dieną norėčiau įvardyti istorine. Mes turėjome turbūt keturiolika metų diskusijų, o šiandien sutartinai kalbame apie tai, kad Klaipėdos uostas turi turėti perspektyvą. Uosto perspektyva yra 25–50 metų į priekį. O turint omenyje, kad su išorinio uosto vystymu bus sprendžiamas ir uosto vartų rekonstravimas, mes šiandien esame kelyje ir kuriame uostui istoriją 200 metų į priekį“, – sakė uosto vadovas.

Klaipėdos uosto bendrasis planas, numatantis maksimalią uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje, įskaitant išorinį uostą, turėtų būti patvirtintas iki šių metų pabaigos.