Kam slėpti įmonės finansinį CV, kai nėra ko bijoti

Antradienį per 100.000 bendrovių nemokamai gavo savo kredito ataskaitas, kurias sudarytojai – kredito biuras „Creditinfo“ – prilygina įmonės finansinio pajėgumo CV. O jis gali tapti reprezentatyvia bendrovės vizitine kortele arba kliuviniu siekiant gauti finansavimą ar susiderėti su partneriais.

Ataskaitą sudaro kredito reitingas, įmonės finansiniai rodikliai, kredito istorija, informacija apie darbuotojus, vadovą, valdybą, viešuosius pirkimus, teismus, turto areštus ir kita. Šie duomenys surinkti iš bankų, lizingų, kitų privačių bendrovių, valstybės registrų.

Per dieną įvairūs kreditoriai – bankai, draudikai, tiekėjai, degalinių tinklai ir kiti – peržiūri daugiau kaip 4.000 bendrovių kredito ataskaitas. Tačiau dalis tų, kuriomis domimasi, nė nežino, kas apie jas parašyta.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Andrius Bogdanovičius, „Creditinfo“ generalinis direktorius, tokias ataskaitas nemokamai gavusioms įmonėms patarė pasitikrinti pateikiamų duomenų tikslumą, kredito reitingą, taip pat – palyginti įmonės duomenis su kitų to sektoriaus bendrovių. „Dėmių“ turinčios bendrovės pirmiausia turi parengti atsakymus ir argumentus, kodėl jos atsirado ir, žinoma, ištaisyti tai, ką galima, – sumokėti kad ir nedideles skolas.

„Kartais girdime įmonių pasisakymų, kad skola už elektrą ar telefoną yra nedidelė, ją sumokėti taip pat vėluojama nedaug. Vis dėlto, jeigu vėlavimai yra nedideli, bet nuolatiniai, tai rodo tam tikrą įmonės charakterį“, – nurodo Vaidas Žagūnis, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius ir valdybos narys.

Dalis įmonių tokių prieinamų duomenų apie save nesureikšmina, kitos galbūt nė nežino, kad yra tikrinamos tiekėjų ar kitų interesantų, o dar kitos išvis nepateikia finansinių ataskaitų, informacijos apie save, nė nežinodamos, kad gali prarasti ir nuolaidų.

„Mes, kaip bankas, net ir norėdami negalėtume pritaikyti nuolaidų įmonėms, nežinodami jų apyvartos. Pernai, kai taikėme nuolaidų smulkioms įmonėms, sulaukėme norinčių jomis pasinaudoti, bet atsidarę duomenų bazę, kurioje informacija iš „Creditinfo“, Registrų centro, matome, kad informacijos apie įmonę neturime“, – apie praėjusių metų pavyzdžius, kai bankas pasiūlė specialią kainodarą smulkioms įmonėms, kurių metinė apyvarta neviršija 100.000 Eur, pasakojo p. Žagūnis.

Atsakymas „atnešiu rytoj“ – irgi tiko, tačiau jei įmonė būtų pateikusi informaciją apie save, ją gauti užtruktų mygtuko paspaudimą. Kaip patikslina p. Bogdanovičius, įmonės informacijos nepateikia ne todėl, kad turi, ką slėpti, bet nesuprasdamos jos svarbos.

Komentarai