Lietuvos pašonėje prasideda gigantiškos rusų karinės pratybos

Vyks keliuose poligonuose pasienyje

„Zapad“ („Vakarai“ rusų kalba) yra reguliariai, kas 4 metus Rusijos organizuojami plataus masto strateginiai kariniai mokymai, kurių scenarijai ir vykdomi veiksmai yra panašūs ir kuriuose dalyvauja daugybė karių ir civilių bei panaudojamas didelis kiekis karinės ir kitokios technikos vienetų. Tai mokymai, kuriuose dar nuo Šaltojo karo laikų yra treniruojamasi vykdyti prieš NATO nukreiptus veiksmus, pvz., plataus masto puolamąsias operacijas.

Pratybų „Zapad 2017“ parengiamoji fazė jau vyko nuo vasaros pabaigos, o ketvirtadienį, rugsėjo 14-ąją, prasideda jų aktyvioji fazė. Pratybos baigsis kitą trečiadienį, rugsėjo 20 d.

Dalis mokymų epizodų vyks trijuose Rusijos poligonuose prie Estijos ir Latvijos sienų, taip pat dar keturiuose Kaliningrado srities ir Baltarusijos poligonuose, todėl išaugo Rusijos karinis aktyvumas Baltijos jūros regione, o į Baltarusijos teritoriją perdislokuota daug Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių ir kovinės technikos.

Baltarusija, pateikdama informaciją pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumente numatytus reikalavimus, pratybas „Zapad 2017“ yra įvardinusi kaip didžiausias Baltarusijos teritorijoje šiais metais vyksiančias pratybas.

Pratybose be Rusijos ir Baltarusijos Gynybos ministerijoms pavaldžių pajėgų, planuoja dalyvauti ir kitos jėgos struktūros, Rusijos federalinės valdžios institucijos, valstybinės ir privačios įmonės. Turimi duomenys rodo, kad šių metų pratybų mastas bus panašus kaip ir 2013 m.

Trys išgalvotos valstybės

nuotrauka::1 right

Pagal viešai paskelbtąją pratybų legendą, vakarinėje Baltarusijos dalyje veikia išgalvota valstybė Veišnorija, kuri ribojasi su dalyje Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos teritorijų įsikūrusiomis šalimis Vesbarija ir Lubenija. Tarp kaimyninių šalių staiga pašlyja santykiai dėl nacionalinių, religinių, etninių ir kitų priešpriešų bei teritorinių pretenzijų.

Anot legendos, kyla krizinė situacija ir konfliktas, kuris siejamas su „neteisėtų ir paramą iš užsienio turinčių karinių grupuočių, tarptautinių separatistinių ir teroristinių organizacijų aktyvumo išaugimu“ trijose išgalvotose valstybėse. Todėl priešininkų pajėgos išdėstytos Baltarusijos pasienyje. Iš vienos pusės yra „šiauriečiai“, kuriems priklauso sąjunginė Baltarusijos ir Rusijos valstybė, iš kitos pusės – „vakariečiai“ – suinteresuotų valstybių koalicija – Veišnorija, Vesbarija, Lubenija.

Pratybų metu imituojami kariniai veiksmai, kuriuos Rusija ir Baltarusija „yra priversta“ vykdyti prieš agresyviai veikiančią Veišnoriją.

Gali dalyvauti iki 100.000 karių

Oficialiai deklaruojama, kad pratybose „Zapad“ dalyvauja apie 13.000 karių – 7.200 baltarusių bei maždaug 5.500 rusų. Tačiau, anot Vakarų ekspertų, ankstesni pratybų precedentai rodo, kad Rusija vengia deklaruoti realius pratybų dalyvių skaičius ir dirbtinai jas skaido į atskirus epizodus skirtinguose mokymo rajonuose, nors juos sieja bendri scenarijai. Todėl pratybose dalyvausiančių pajėgų skaičiai gali būti viršyti kelis kartus, nei yra deklaruota.

„Atsižvelgiant į anksčiau vykusias tokio tipo pratybas ir skirtumus tarp deklaruotų ir realių dalyvių skaičiaus, taip pat Rusijos pajėgų perdislokavimui į Baltarusiją numatytų geležinkelių vagonų skaičių bei kitą informaciją, ir toliau laikomės prielaidos, kad šių metų „Zapad“ pratybose dalyvaus iki 100 000 Rusijos ir Baltarusijos karių. Tikėtina, kad Rusija ir Baltarusija organizuos eilę kitų pratybų, kurios oficialiai nebus įtrauktos į „Zapad“, taip bandydama sumažinti tikrąjį dalyvių skaičių“, – VŽ pateiktuose atsakymuose apie rengiamas pratybas „Zapad“ teigia Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Oficialiai skelbta, kad pratybose dalyvaus apie 70 karinių lėktuvų ir sraigtasparnių, apie 680 karinės technikos vienetų, įskaitant 250 tankų, 200 artilerijos pabūklų, bent 10 karinių laivų.

Tačiau įtariama, kad karinės technikos panaudojimo mastai bus gerokai didesni.

Stebės pratybas

Lietuva, kartu su kitomis regiono valstybėmis, yra gavusi Baltarusijos ir Rusijos pusės kvietimus stebėti pratybas „Zapad 2017“. Planuojama, kad rugsėjo 16-20 d. Baltarusijos teritorijoje organizuojamoje pratybų stebėjimo programoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai, o rugsėjo 17-18 d. stebėti pratybų „Zapad 2017“ epizodą Rusijos Leningrado srityje esančiame Lugos poligone vyks Lietuvos gynybos atašė Rusijoje.

„Kvietimus stebėti pratybas vertiname kaip svarbų skaidrumą ir pasitikėjimą stiprinantį žingsnį. Atvira ir išsami pratybų stebėjimo programa užtikrintų galimybę išsklaidyti abejones dėl pratybų tikslų“, – teigia KAM.

Be to, pasak Minsko ir Maskvos pranešimų, stebėjimo misijas atliks Jungtinių Tautų, NATO, ESBO, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Tarptautinio Raudonojo kryžiaus ir kitų tarptautinių organizacijų. Skelbiama, kad akredituota ne mažiau kaip 270 užsienio žurnalistų, tarp jų ir iš Lietuvos. Jiems kasdien numatoma teikti „išsamią informaciją apie pratybų eigą“, o šį savaitgalį esą bus sudarytos sąlygos keliuose poligonuose stebėti konkrečius karinius veiksmus.

nuotrauka::2 left

Neatmetama, kad, kaip ir 2013-aisiais, vieną iš pratybų epizodų atvyks stebėti Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Aleksandras Lukašenka.

Neatmestinos provokacijos

Nors kiek anksčiau „Zapad“ Baltijos šalyse ir Lenkijoje nestigo svarstymų dėl galimo šių pratybų keliamo pavojaus nacionaliniam saugumui, pastaruoju metu tokie svarstymai kiek prislopo. Kita vertus, pratybos „Zapad“ tebėra oficialiai laikomos agresyviomis ir pavojingomis.

„Pratybų laikotarpiui budrumo lygio pakėlimas Lietuvos kariuomenės daliniuose nėra planuojamas. Situacija bus nuolatos vertinama ir budrumo lygis vieniems ar kitiems Lietuvos kariuomenės vienetams bus keliamas tik esant poreikiui – atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir indikacijas“, – VŽ pranešė KAM.

„Lietuvos kariuomenėje yra budinčios Nacionalinės Greitojo reagavimo ir Taikos meto užduočių pajėgos, kurios per nustatytą laiką pasiruošusios vykdyti Lietuvos kariuomenės vado įsakymus bet kurioje šalies teritorijoje. Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais nuolat treniruojasi ir stiprina gebėjimus užtikrinti mūsų šalies saugumą ir yra pasiruošusi reaguoti į grėsmes ir netikėtas situacijas, jeigu tokios kiltų“, – priduriama pranešime.

Anot jo, „dėl didesnio veikiančių Rusijos ir Baltarusijos pajėgų skaičiaus ir išaugusio jų karinio aktyvumo, neatmestina tyčinių arba atsitiktinių lokalių incidentų Lietuvos pasienyje tikimybė“. „Tačiau šiuo metu nėra požymių, kurie rodytų, kad pratybos gali būti panaudotos kaip priedanga realioms operacijoms. Lietuva stebi saugumo situaciją ir vykdomus pasirengimo pratyboms „Zapad 2017“ procesus, nuolatos keičiasi turima informacija su NATO ir šalimis sąjungininkėmis“, – teigiama KAM pranešime.

Įvykdys Baltarusijos okupaciją?

nuotrauka::3 right

Net ir pasibaigus pratyboms įtampa gali kurį laiką neatslūgti. Pasirodė spėjimų, kad Rusija po „Zapad 2017“ nusiteikusi Baltarusijos teritorijoje palikti savo padidintas karines pajėgas – bent kelis tūkstančius karių. Artimesnėje ar tolimesnėje ateityje tai gali būti panaudota Rusijai pasistengiant okupuoti ir aneksuoti Baltarusiją, kas savo ruožtu sukeltų didesnę įtampą daugiau kaip 600 km ilgio Baltarusijos pasienyje su Lietuva.

Pratybų išvakarėse Minske baltarusių opozicijos aktyvistai surengė kelias protesto prieš jas akcijas.

„KAM nesiima vertinti neoficialios informacijos, kad Rusija gali palikti padidintas savo karines pajėgas Baltarusijoje.“, – teigiama VŽ pateiktame atsakyme.