Daugės lietuvių karių tarptautinėse misijose

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje Raimundas Karoblis, krašto apsaugos ministras, prezidentės pavedimu pateikė rugpjūčio mėnesį Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje suderintą Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“.

Parlamentarai neprieštaravo šio projekto pristatymui. Dėl jo priėmimo bus balsuojama spalio viduryje.

Prezidentės vadovaujama VGT rugpjūčio pabaigoje priėmė sprendimą dėl Lietuvos karių skaičiaus tarptautinėse operacijose didinimo. Tačiau galutinį sprendimą tokiais klausimais priima Seimas.

Parlamentarų 2015 m. pabaigoje patvirtintas ir 2016 m. bei šiemet vasarą pakoreguotas mandatas dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose baigiasi 2017 m. gruodžio 31 d. Todėl būtina nauju Seimo nutarimu nustatyti Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijos kvotas 2018-2019 m. laikotarpiui.

Galiojantis nutarimas numato, kad NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje „Tvirta parama“ Afganistane gali dalyvauti iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, operacijoje Kosove – iki 5 karių ir tarnautojų, Europos Sąjungos kovos su piratavimu operacijoje „Atalanta“ – iki 30 karių, Jungtinių Tautų operacijoje Malyje – iki 40, ES karinėje operacijoje Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje – iki 20.

Be to, dabartiniame nutarime numatyta, kad į Iraką šios šalies ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais dalyvauti Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamoje karinėje misijoje „Įgimtas ryžtas“ gali būti siunčiama iki 30 karių-instruktorių, o į analogišką vietinių ginkluotųjų pajėgų mokymo misiją Ukrainoje – iki 60 lietuvių karių-instruktorių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Nors galiojantis Seimo nutarimas leidžia į tarptautines operacijas išsiųsti iki 235 lietuvių karių, realiai šiuo metu operacijose užsienyje tarnauja kur kas mažiau – apie 90 šalies karių. Pvz., Afganistane šiuo metu tarnauja bemaž 20 karių, Irake yra 6 lietuvių kariniai instruktoriai.

Naujuoju nutarimu prezidentė siūlo numatyti tokius pačius deleguojamų lietuvių karių ribinius skaičius karinėms operacijoms Afganistane, Malyje, Viduržemio jūroje, Kosove bei misijoje „Atalanta“. Taip pat siūloma nekeisti ir karių kvotos, skirtos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apmokymui.

Tačiau pagal naują nutarimą į JAV vadovaujamos koalicijos karinę operaciją „Įgimtas ryžtas“ Irake bei tame pačiame Artimųjų Rytų regione vykdomą operaciją „Spartiečio skydas“ gali būti siunčiama iki 40 karių, o ne 30, kaip numatyta dabar. Taip pat į atskiras NATO programas Irake ir Jordanijoje gali būti deleguota dar iki 10 lietuvių karių.

Be to, jau nebesiūloma apriboti į Iraką siunčiamų karių mandato tik leidimu mokyti šios šalies ginkluotąsias pajėgas.

Ponas Karoblis pripažino, kad numatomas lankstesnis į Iraką siunčiamų karių mandatas leistų ten deleguoti ir Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgas, ties, jeigu „dėl to būtų susitarta koalicijoje“.

Jeigu prezidentės teikiamas nutarimo projektas bus Seime priimtas, Lietuva kitąmet turės galimybę į tarptautines operacijas siųsti iki 255 karių. Po VGT posėdžio paskelbta, kad Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse antiteroristinėse operacijose per artimiausius dvejus metus padidės trečdaliu nuo dabartinių 90-ties.