Nusenusi ar sidabrinė Lietuva?

Publikuota: 2017-09-08
Ar gebės pagrindinė ateities darbo jėga – tie, kuriems šiandien 20 ar 30 metų, – išlaikyti sunkėjančią senstančios visuomenės naštą, užtikrinti vyresnei kartai bent pakenčiamas pensijas bei socialines garantijas ir dar uždirbti tiek, kad būtų išlaikoma švietimo, medicinos, gynybos sistema? 
Toby Melville’IO („Reuters“) nuotr.
svg svg
Ar gebės pagrindinė ateities darbo jėga – tie, kuriems šiandien 20 ar 30 metų, – išlaikyti sunkėjančią senstančios visuomenės naštą, užtikrinti vyresnei kartai bent pakenčiamas pensijas bei socialines garantijas ir dar uždirbti tiek, kad būtų išlaikoma švietimo, medicinos, gynybos sistema? Toby Melville’IO („Reuters“) nuotr.

Lietuva per pastarąjį ketvirtį amžiaus negailestingai paseno: vidutinio amžiaus gyventojus praretino užsitęsusi emigracijos banga, o vaikų liko mažai, nes mažas gimstamumas nepajėgė užtikrinti kartų kaitos.

Nuo 2030 m., kai į pensinį amžių įžengs dabartiniai penkiasdešimtmečiai, gyventojų amžiaus struktūros deformacijos atsiskleis visa jėga: optimistinėmis Jungtinių Tautų prognozėmis, tuo metu vienam vyresniam nei 65 m. asmeniui teks vos 2,3 darbingi ar į darbo rinką netrukus įsiliesiantys 15–64 m. gyventojai. Neigiama dinamika yra akivaizdi: dabar šis santykis – apie 3,5, 2000 m. buvo 4,7. Sparčiai blogėjantis dirbančiųjų ir išlaikomųjų santykis Lietuvoje stabilizuosis tik nuo 2050 m.

„Pusei amžiaus turime užsidirbę itin rimtą problemą, o XXI a. vidurys Lietuvai bus ypač sudėtingas. Tai turime suprasti ir tam labai rimtai ruoštis“, – VŽ kalba profesorė Vlada Stankūnienė, VDU Demografinių tyrimų centro vadovė.

Realus santykis tarp dirbančių ir išlaikomų žmonių nuo 2030 m. bus dar nepalankesnis – mažiau nei 2. Juk jaunimas iki 22–23 m. paprastai dar mokosi, o vyresni nei 55 m. asmenys dažniau nei jaunesni iškrinta iš darbo rinkos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ar gebės pagrindinė ateities darbo jėga – tie, kuriems šiandien 20 ar 30 metų, – išlaikyti sunkėjančią senstančios visuomenės naštą, užtikrinti vyresnei kartai bent pakenčiamas pensijas bei socialines garantijas ir dar uždirbti tiek, kad būtų išlaikoma švietimo, medicinos, gynybos sistema? Kiek dar darbingų žmonių paliks Lietuvą, neapsikentę to, kad valstybė finansiškai nepajėgi užtikrinti elementarių paslaugų, išlaikyti infrastruktūros? Koks bus vyresniosios kartos gyvenimo lygis? Klausimai kol kas lieka atviri.

Lietuvos politikai, savo sprendimus matuojantys 4 metų kadencijomis, šio klausimo kol kas net nekelia. Strategijos, kaip sušvelninti visuomenės senėjimo pasekmes, šalis neturi. Apie ją net nediskutuojama. Greičiausiai dėl to, kad reikėtų apsispręsti dėl ilgalaikių priemonių, tokių kaip nuolatinis žmonių mokymas ir perkvalifikavimas. Tai būtų brangu, o vaisius skintų jau kitų kadencijų valdžios. Politikų imtis žygių neskatina ir viešoji opinija, kai vyresni Lietuvos žmonės matomi kaip visuomenės našta. Diskriminaciją dėl amžiaus Lietuvoje patiria jau 50-mečiai: daugumai darbdavių reikia tik jaunų, įsikirtusių į naujas technologijas.

Skirtingai nei Lietuva, senosios Europos šalys, JAV, Japonija į visuomenės senėjimą sugebėjo pažvelgti iš kitos pusės: pamatė vadinamosios sidabrinės ekonomikos galimybių. Tai besiformuojanti galinga rinka: „Merrill Lynch“ vertinimais, „sidabrinės“ ekonomikos mastas – 7 trilijonai dolerių per metus, o galimybės – didžiulės. Tai naujų prekių ir paslaugų vyresniems žmonėms kūrimas atsižvelgiant į specifinius jų poreikius. Tai kuo platesnis vyresnių žmonių įtraukimas į darbo rinką, taip leidžiant jiems likti finansiškai nepriklausomais, o kartu – aktyviais vartotojais.

Strategijas, kaip sušvelninti senėjimo padarinius, yra patvirtinusios Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Švedijos, Lenkijos ir kitų ES šalių vyriausybės. Vokietija skaičiuoja, kad „sidabrinės“ ekonomikos priemonėmis šalies BVP galima padidinti 61 mlrd. Eur. VŽ įsitikinusios, kad Lietuvos politikai turi skubiai kreiptis į geriausius demografus, migracijos specialistus, ekonomistus ir jų padedami sukurti ir patvirtinti apgalvotą efektyvią „sidabrinės“ ekonomikos strategiją bei jos veiksmų planą. O visos politinės partijos – įsipareigoti, kad tai bus Lietuvos valstybės prioritetas, nuo kurio šalis nė per žingsnį nesitrauks papūtus naujiems politiniams vėjams.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Turkija užblokavo dviejų tarptautinės žiniasklaidos priemonių puslapius

Turkija uždraudė prieigą prie dviejų tarptautinės žiniasklaidos priemonių, suduodama smūgį žodžio laisvei...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Airbnb“ būstuose – jokių vakarėlių

Tarptautinė būsto nuomos paslaugos teikėja „Airbnb“ savo platformoje esančiuose būstuose visam laikui...

Verslo aplinka
2022.07.02
G. Nausėda viešėdamas JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti Lietuvoje

Filadelfijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti...

Verslo aplinka
2022.07.02
Uzbekistane protestuotojai šturmavo vyriausybinių pastatų

Uzbekistano tarnybos šeštadienį pranešė sulaikiusios „masinių riaušių organizatorius“, bandžiusius užimti...

Verslo aplinka
2022.07.02
Penktadienį nustatyti 477 nauji COVID-19 atvejai 2

Per praėjusią parą nustatyta 477 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo šeštadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Super Mario“ efektas blėsta: Italijos ekonomikai teks atlaikyti audrą Premium

Italijos ekonomika šiemet turėjo gerokai ūgtelėti. Šalies ūkis, vairuojamas premjero Mario Draghi, turėjo...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Der Spiegel“: EK leis Maskvai į Kaliningradą vežti visas prekes, bet ribotais kiekiais 4

Europos Komisija (EK) planuoja paskelbti išaiškinimą, kuris panaikins tranzito iš Rusijos per Lietuvą į...

Logistika
2022.07.01
PSO ragina imtis skubių veiksmų Europoje dėl beždžionių raupų 1

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paragino imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią...

Verslo aplinka
2022.07.01
Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių

Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių, penktadienį pranešė Asmens...

Verslo aplinka
2022.07.01
EK siūloma pirmoji makrofinansinės pagalbos Ukrainai dalis – 1 mlrd. Eur

Europos Komisija penktadienį Ukrainai pasiūlė pirmąją 1 mlrd. Eur vertės dalį iš išskirtinio beveik 9 mlrd.

Verslo aplinka
2022.07.01
EK vadovė ragina Ukrainą paspartinti kovos su korupcija reformas

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, penktadienį Ukrainos parlamentui sakė, kad šalies...

Verslo aplinka
2022.07.01
Rusija grasina uždaryti Bulgarijos ambasadą 3

Rusija penktadienį pagrasino uždaryti savo ambasadą Bulgarijoje ir bulgarų misiją Maskvoje, tvyrant įtampai...

Verslo aplinka
2022.07.01
„Bloomberg“: naujame ES sankcijų pakete turėtų atsirasti patikslinimai dėl tranzito į Kaliningradą 3

Europos Sąjunga pradėjo rengti naują sankcijų Rusijai paketą, kuris turėtų apimti embargą jos aukso pasiūlai,...

Verslo aplinka
2022.07.01
„Deutsche Bank“: Vokietijai gresia recesija

Didžiausio Vokietijos komercinio banko „Deutsche Bank“ ekspertai įspėja, kad Europa susiduria su nauju...

Verslo aplinka
2022.07.01
EK leido netaikyti muitų ir PVM ukrainiečiams gyvybes gelbstinčioms prekėms

Europos Komisija (EK) priėmė sprendimą, kuriuo Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms leidžiama laikinai...

Verslo aplinka
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
A. Januška. Akis, kuri nemato toliau blakstienų 6

„Nekenčiu nežinojimo, menkos vaizduotės, akies, kuri nemato toliau už savo blakstienas. Viskas yra įmanoma.

Nuomonės
2022.07.01
A. Bilotaitė: migrantų srautas sumažėjęs, bet provokacijų gali būti

Neteisėtos migracijos srautai atrodo nuslūgę, bet atsipalaiduoti negalima, nes provokacijų galimybė išlieka,...

Verslo aplinka
2022.07.01
V. Landsbergis: išmokime gyventi be Rusijos Premium

Vytautas Landsbergis, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, VŽ podkaste apgailestauja, kad mes...

Laisvalaikis
2022.07.01
O. Scholzas: neturėtų būti ribojamas susisiekimas tarp dviejų Rusijos teritorijos dalių 16

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, ketvirtadienio vakarą paragino deeskaluoti situaciją, kilusią dėl...

Verslo aplinka
2022.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku