Kurie universitetai šiemet nukraujavo labiausiai

Publikuota: 2017-07-24
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Į penkis valstybinius universitetus šiemet įstojo per pusę mažiau studentų nei pernai, rodo pirmadienį paskelbti stojimo rezultatai. Švietimo ir mokslo ministrė džiaugiasi, kad iš Lietuvos nyksta „diplomų malūnai“.

Šiemet visi universitetai savo noru sutarė padidinti minimalią įstojimo kartelę. Mažiausias konkursinis balas, kuris leidžia tikėtis įstoti į universitetą, buvo padidintas nuo 2 iki 3.

Tai turėjo įtakos priimamų studentų skaičiaus sumažėjimui. Iš didžiųjų valstybinių šalies universitetų tik Vilniaus sugebėjo padidinti pakviestų studijuoti studentų skaičių. Jis, lyginant su pernai, ūgtelėjo 3,9%.

Studentų skaičių labiausiai augino smulkieji universitetai – LCC tarptautinis universitetas, Balstogės universiteto filialas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (žr. grafiką žemiau).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Į karo akademiją įstojusiųjų skaičius išaugo 15,1%. Padidėjo ir pakviestų studijuoti menų specialybes Vilniaus dailės ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijose.

Tačiau šių kelių universitetų augimas toli gražu nesugebėjo atsverti kitų universitetų studentų praradimo masto. 

Jeigu neskaičiuosime mažiausiųjų universitetų, labiausiai šiemet, įstojusių studentų mažėjimo atžvilgiu, nukentėjo Šiaulių universitetas. Į jį šiemet įstojo 56,2% mažiau studentų nei pernai.

Taip pat po maždaug 50% sumažėjo įstojusiųjų į Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio, Mykolo Romerio universitetus. Panaši tendencija ir Klaipėdos universitete – į jį pakviesta studijuoti 46,1% mažiau studentų nei pernai.

Iš viso šiemet į universitetus įstojo 13% mažiau studentų nei pernai. 

Tęsinys po grafiku.

infogram.com::i_universitetus_2017_m_kvietimus_gavusiu_studentu_skaiciaus_pokytis

Nyksta diplomų kalvės

Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė, džiaugės, kad šiemet visi universitetai padidino stojamąjį balą.

„Tai turėjo įtakos ir priimamų studentų skaičiaus mažėjimui, tačiau priimtieji yra geriau pasirengę studijoms, taip pat ir į mokamas vietas. Po šiemetinio priėmimo pirmojo etapo galima sakyti, kad diplomų malūnai nyksta iš Lietuvos universitetų“, – ministerijos pranešime spaudai cituojama p. Petrauskienė.

Nors galutiniai priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai paaiškės tik rugpjūčio pabaigoje, esminiai stojančiųjų preferencijų kontūrai jau esą aiškūs.

Pasak ministrės, šiemet stojantieji perbraižo aukštojo mokslo žemėlapį, rinkdamiesi didžiausias ir stipriausias aukštojo mokslo įstaigas – Vilniaus, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Gedimino technikos universitetus bei dvi kolegijas – Vilniaus ir Kauno.

„Dalis aukštųjų mokyklų prieš prasidedant studentų priėmimui programas sustambino. Tokią galimybę turėjo visos aukštosios, deja, ne visos padarė šiuos namų darbus, kitos nuėjo priešingu – programų skaidymo – keliu ir nepajėgė pritraukti studentų į daug smulkių, kartais ir tarpusavyje giminingų programų. Tad vaikai savo pasirinkimais studijuoti atliko tai, ko nedrįso padaryti pačios aukštosios mokyklos: sustabdė besidubliuojančias, išsmulkintas, nepopuliarias programas. Prieš tai ne vienerius metus visi matė problemas, į dalį programų vos besurinkdavo pirmakursius, programoje būdavo ir po vieną studentą“, - sako p. Petrauskienė.

Priėmimas į aukštąsias dar nesibaigė. Suvedus pirmojo etapo rezultatus, bus skelbiamos likusios laisvos vietos universitetuose ir kolegijose. Tolesnis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks iki rugpjūčio 24-osios.

Laukia reforma

Birželio gale Seimas palaimino valstybinių universitetų jungimo planą. Pagal jį, Vilniuje ir Kaune liks po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą, šiuose miestuose taip pat galės veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai. Šiaulių ir Klaipėdos universitetai turėtų tapti kitų universitetų padaliniais.

Nutarime įvardijami stipriausi šalies universitetai: Vilniaus mieste – Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas; Kauno mieste ir regione – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas. Šiuos universitetus siūloma laikyti aukštojo mokslo tinklo optimizavimo atramomis.

Nutarime įtvirtinta, kad profilinių Vilniaus universitetų – Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto – studijų kryptys dubliuojasi su Vilniaus universiteto studijų kryptimis, o Kaune tarpusavyje dubliuojasi nemaža dalis Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniuje esančių universitetų Kauno fakultetų studijų krypčių.

Dokumente teigiama, kad Muzikos ir teatro akademija bei Vilniaus dailės akademija veikia artimose veiklos srityse. Tad menų studijų akademiniai ir administraciniai ištekliai, infrastruktūra šalies mastu nėra naudojami pačiu efektyviausiu būdu.

Projektu siūloma įtvirtinti, kad pedagogų rengimo centrai ateityje turėtų būti vystomi abiejuose svarbiausiuose universitetiniuose miestuose Kaune ir Vilniuje, o specialiosios pedagogikos – dar ir stiprias tos krypties pedagogų rengimo tradicijas turinčiuose Šiauliuose.

Siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus. Jie galėtų būti kitų universitetų padaliniais.

Vyriausybė iki š. m. gruodžio 1 d.. turi parengti jungimo plano įgyvendinimo priemones bei reikiamus įstatymų projektus, kuriuos šių metų gale vėl turės tvirtinti Seimas.

infogram.com::seimui_teikiamas_universitetu_pertvarkos_planas

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Turkija optimistiškai vertina Ukrainos grūdų eksporto galimybes

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius...

Verslo aplinka
2022.06.29
Vilniuje bus atidaryta Kanados ambasada

Vilniuje bus atidaryta Kanados ambasada, teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Verslo aplinka
2022.06.29
G. Nausėda: rengiami planai dėl brigados dislokavimo sąlygų

NATO šalių vadovams Madride trečiadienį patvirtinus ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą,...

Verslo aplinka
2022.06.29
Rusija kaltina Norvegiją blokuojant prekių patekimą į Svalbardą 2

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę,...

Verslo aplinka
2022.06.29
J. Stoltenbergas: Ukraina gali mumis pasikliauti tiek ilgai, kiek reikės 1

NATO lyderiai trečiadienį pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomą „siaubingą žiaurumą“ ir pažadėjo labiau paremti...

Verslo aplinka
2022.06.29
NATO patvirtino sprendimą dėl pajėgų stiprinimo iki brigadų lygio rytų flange

NATO šalių vadovai Madride trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki...

Verslo aplinka
2022.06.29
NATO oficialiai kviečia Suomiją ir Švediją tapti aljanso narėmis

NATO trečiadienį oficialiai pakvietė Švediją ir Suomiją prisijungti prie NATO aljanso, teigiama trečiadienį...

Verslo aplinka
2022.06.29
G. Nausėda: NATO viršūnių susitikimas – paskutinė proga sustabdyti Rusiją

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Madride vykstantis NATO viršūnių susitikimas tikriausiai yra...

Verslo aplinka
2022.06.29
Maskva: NATO plėtra yra tarptautinę tvarką destabilizuojantis veiksnys 4

Maskva trečiadienį pareiškė, kad Madride vykstantis NATO viršūnių susitikimas įrodo, jog Aljansas siekia...

Verslo aplinka
2022.06.29
Finansų ekspertė apie rekordinę infliaciją: vasarą išlaidaujam, pagirios – rudenį Premium 4

„Vasara – atostogų ir atsipalaidavimo laikas, gyventojai apie taupymą šiuo metu negalvoja. Dabar pramogaujama...

Verslo aplinka
2022.06.29
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 6

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
V. Zelenskis prašo NATO modernių ginklų ir finansinės pagalbos 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO lyderiams trečiadienį pabrėžė, kad jo šaliai, kovojančiai su...

Verslo aplinka
2022.06.29
Vokietija nuo 2023 metų grįš prie „skolos stabdžio“ taisyklės

Vokietija planuoja nuo 2023 metų grįžti prie vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės, ribojančios sumą,...

Rinkos
2022.06.29
Turkija spaudžia Suomiją ir Švediją išduoti 33 įtariamuosius

Turkija trečiadienį paskelbė sieksianti 33 įtariamų „teroristų“ išdavimo iš Suomijos ir Švedijos pagal...

Verslo aplinka
2022.06.29
Tarp šalies vadovų turtingiausias – prezidentas G. Nausėda 1

Tarp šalies vadovų didžiausias yra prezidento Gitano Nausėdos šeimos turtas, jis siekia beveik 770.000 Eur,...

Verslo aplinka
2022.06.29
O. Scholzas žada, kad Vokietija taps didžiausia NATO galia Europoje 1

Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO...

Verslo aplinka
2022.06.29
J. Bidenas paskelbė apie JAV pajėgų sustiprinimą Europoje – taip pat ir Baltijos šalyse

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė planus sustiprinti JAV pajėgas Europoje ir pabrėžė, kad mūsų...

Verslo aplinka
2022.06.29
A. Duda: didinamos NATO greitojo reagavimo pajėgos padarys Europą saugesnę

Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, trečiadienį atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Madride, gyrė jau...

Verslo aplinka
2022.06.29
Vengrijos bankas bazines palūkanas kilstelėjo daugiausiai nuo 2008 m.

Vengrijos centrinis bankas antradienį nutarė bazines palūkanas padidinti labiausiai nuo 2008 metų,...

Rinkos
2022.06.29
B. Johnsonas ragins NATO sąjungininkes didinti išlaidas gynybai 1

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas per NATO viršūnių susitikimą Madride ragins...

Verslo aplinka
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku