Universitetai jungsis, o kaip kolegijos?

Publikuota: 2017-07-17
Ramojus Reimeris, laikinai einantis pareigas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Ramojus Reimeris, laikinai einantis pareigas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro Inovacijų politikos skyriaus vedėjas

Nors universitetų tinklo žemėlapis kol kas išlieka nevienareikšmiškas, jo kontūrus jau matome: aukštojo mokslo ekscelencijos salas telksime Vilniuje ir Kaune, čia veiks po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą, taip pat galės veikti ir profiliniai technologijos, sveikatos mokslų bei menų universitetai. Klaipėdoje ir Šiauliuose bus išlaikyti regiono poreikius tenkinantys universitetinio mokslo centrai, jie galės būti kitų universitetų padaliniais.

Universitetų tinklo žemėlapį braižyti pradėjo ir pabaigs Vyriausybė, kuri iki gruodžio 1 d. turėtų parengti optimizavimo plano įgyvendinimo priemones arba, kitaip tariant, konkretų universitetų jungimo planą bei jį lydinčius teisės aktų projektus. Taip bus pastatytas pirmasis aukštojo mokslo pertvarkos ramstis, šalia kurio jau netrukus stos dar du – finansavimo sistemos bei kokybės užtikrinimo sistemos pertvarkos – ramsčiai.

Tinklo pertvarka – ne vien apie universitetus

Atsakyti į klausimą, kuo Lietuvoje skiriasi universitetas ir kolegija yra sudėtingiau, nei kuo skiriasi profesinė ir aukštoji mokykla. Šiandien turime studijų programų, kurias galima mokytis tiek universitete, tiek kolegijoje, turime kolegijų, kurios kasmet stiprina savo mokslinę veiklą, kolegijų teikiamas profesinis bakalauras yra to paties lygmens (pagal ISCED klasifikatorių) kaip ir universitetų, priėmimo apžvalgos rodo, kad universitetai dėl stojančiųjų konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kolegijomis. Studijas baigę absolventai konkuruoja dėl tų pačių darbo vietų. Aiškios takoskyros ir vaidmenų pasidalinimo nėra. Tad kalbėdami apie tinklo pertvarką negalime apsiriboti vien universitetais, turime kalbėti ir apie kolegijas: kokius kokybinius reikalavimus jos turi tenkinti, kas skiria jas nuo universitetų, kokie yra šių institucijų tarpusavio santykiai, galimos partnerystės.

2000-aisiais LR Aukštojo mokslo įstatymu buvo įvirtinta binarinė aukštojo mokslo sistema. Vis dėlto kyla klausimas, ar šiandien, praėjus beveik dvidešimtmečiui nuo šios reformos, turime aiškius atsakymus į konceptualius, universiteto ir kolegijos identitetą aprėpiančius, klausimus? Ar ir toliau seksime Suomijos, kurios pavyzdžiu vadovavomės kurdami savo binarinę aukštojo mokslo sistemą, modeliu: universitetų misiją apibrėždami kaip vykdančių mokslinius tyrimus ir jais grįstas studijas, o kolegijų – kaip tų, kurios koncentruojasi į bendradarbiavimą su darbo rinkos atstovais ir regioninę plėtrą? O galbūt šis modelis nebetenkina Lietuvos poreikių? Galbūt, apskritai, turėtume galvoti apie binarinės sistemos išlaikymo prasmę? Siekdami aiškesnio vaidmenų pasidalinimo ir vaidmenis atitinkančios atsakomybės bei finansavimo, į aukštųjų mokyklų tinklą turime žvelgti iš esmės: pagaliau išgryninti aiškius universitetų ir kolegijų vaidmenis ir funkcijas, užtikrinti, kad skirtingų tipų institucijų paskirtis būtų aiškiai suprantama visuomenei.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kolegijų sektoriaus lyderės – didmiesčių kolegijos

Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų. „Mostos“ atlikta kolegijų potencialo analizė rodo, jog daugiau nei 40% Vilniaus ir Kauno kolegijų studentų įstoja su aukštesniu nei 4 konkursiniu balu, kitų kolegijų vidurkis – 25%. Vilniaus kolegijoje 5 iš 6, Kauno – 4 iš 5 vykdomų sričių įvertintos kaip stiprios. Beveik 60% Vilniaus kolegijos absolventų dirba aukštojo išsilavinimo reikalaujantį darbą, vidutinis kolegijos absolventų atlyginimas didesnis nei kolegijų vidurkis. Potencialo lentelėje taip pat tvirtai atrodo ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Panevėžio, Vilniaus technologijų ir dizaino bei Kauno technikos kolegijos. Didžiausią atlyginimą tarp kolegijų absolventų kitais metais po studijų baigimo gauna Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventai (708 Eur), toliau rikiuojasi Vilniaus technologijų ir dizaino (664 Eur), Kauno technikos kolegijos (652 Eur).

Vis dėlto ne visų kolegijų padėtis vienoda, ypač kai žvelgiame į regionus. Nedelsiant daugiau dėmesio reiktų skirti Marijampolės kolegijai. Net 87% abiturientų įstojusių į šią kolegiją konkursinis balas nesiekia 4, įstojusiųjų skaičius nuo 2012 m. sumažėjo 39% ir tai yra didžiausias mažėjimas tarp visų kolegijų. Modeliuojant stojančiųjų skaičiaus projekciją, prognozuojame, kad šiemet vien dėl minimalaus 1,6 balo reikalavimo taikymo į Marijampolės kolegiją įstos net 16% mažiau studentų nei praėjusiais metais. Vos dešimtadalis kolegijos studentų studijuoja programose akredituotose maksimaliam laikotarpiui. Net keturios iš penkių kolegijoje vykdomų sričių įvertintos prastai. „Mostos“ sukurtas absolventų karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia, kad vidutinis kolegijos absolventų atlyginimas kitais metais po studijų baigimo yra pats žemiausias tarp visų kolegijų – 459 Eur (vidutinis darbo užmokestis Marijampolės apskrityje – 491 Eur) prieš mokesčius.

Alytaus, Utenos bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijose visos studijų sritys įvertintos prastai arba vidutiniškai. Situacija tik šiek tiek geresnė Klaipėdos valstybinėje kolegijoje turinčioje stiprią biomedicinos studijų sritį ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje pasižyminčioje stipriais technologiniais mokslais. Analizuojant 2015 m. absolventų įsidarbinimą pastebima, kad visų minimų kolegijų absolventų vidutinis atlyginimas kitais metais po studijų baigimo yra mažesnis nei kolegijų vidurkis.

Naujajame tinklo žemėlapyje ir kolegijos

Galvojant apie aukštojo mokslo institucijų žemėlapį yra būtina atsižvelgti į padėtį kolegijose ir nustatyti universitetų ir kolegijų koegzistencijos sąlygas. Didmiesčių institucijos išlieka traukos centrais, tačiau aukštasis koleginis išsilavinimas turi būti išlaikytas regionuose, tai yra svarbi regioninės politikos dalis. Ar turėtume papildomai stiprinti silpnas kolegijas, ar stiprinti stipriąsias, konkuruojančias su universitetais? O gal nuspręsime, kad aukštųjų mokyklų jungimas gali būti ne tik horizontalus – universitetai su universitetais, kolegijos su kolegijomis, bet ir vertikalus, kolegijos su profesinio rengimo centrais ar universitetais?

Tai yra esminiai klausimai, į kuriuos turime atsakyti siekdami turėti integralų ir kokybišką aukštojo mokslo tinklą, tenkinantį tiek visuomenės, tiek studentų bei darbdavių poreikius. Galima pasidžiaugti, jog Seimo nutarimu dabar tiek universitetų, tiek kolegijų pertvarka yra vienose – Vyriausybės – rankose, vadinasi, galima rasti atsakymus į šiuos klausimus bei sudėlioti subalansuotą institucijų mozaiką, kuri garantuotų aukščiausią kokybę ir efektyvumą.

Ramojus Reimeris yra laikinai einantis pareigas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) direktorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Stiprūs kartu“ kviečia padėti sunkumų Lietuvoje patiriančioms ukrainiečių šeimoms

Iniciatyva „Stiprūs kartu“ kviečia gyventojus remti sunkumų Lietuvoje patiriančias nuo karo pabėgusias...

Kazachstanas tariasi su Azerbaidžanu, kaip aplenkti Rusiją eksportuojant savo naftą

Rusijai grasinant Kazachstanui, jog uždarys kelią Kaspijos vamzdynų konsorciume (CPC), kuriuo Astana...

Rinkos
10:30
Ketvirtadienį nustatyta 1.318 naujų COVID-19 atvejų

Per praėjusią parą nustatyta 1.318 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti...

JAV generalinis prokuroras verčia D. Trumpą atversti kortas: paprašė paviešinti kratą pagrindžiantį orderį 10

Merrickas Garlandas, JAV generalinis prokuroras, ketvirtadienį pareiškė, kad „asmeniškai patvirtino“...

Jūsų bilietas nelaimėjo 9

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
05:50
JAV ekonomika neįprastoje padėtyje – yra ir gerų, ir blogų naujienų Premium

JAV ekonomika šiuo metu yra dviprasmiškoje ir skausmingoje padėtyje, pastebi ekspertai. Anot analitikų, JAV...

Lietuva prašo sąjungininkų nauja pakeisti Ukrainai svarstomą perduoti ginkluotę 1

Lietuva ieško galimybių Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai siųsti papildomos ginkluotės ir teigia,...

Verslo aplinka
2022.08.11
Švedija pirmąkart nuo ginčo dėl stojimo į NATO pradžios išduos Ankarai Turkijos pilietį

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad perduos Ankarai Turkijos pilietį, nuteistą dėl sukčiavimo...

Verslo aplinka
2022.08.11
Latvija ir Estija traukiasi iš bendradarbiavimo formato su Kinija 16+1 10

Latvija ir Estija ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, iš kurio...

Verslo aplinka
2022.08.11
Prieš Latvijos parlamento serverius surengta didelė kibernetinė ataka

Latvijos Saeimos serveriai ketvirtadienį tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu,...

Inovacijos
2022.08.11
Specialiųjų tyrimų tarnyba L. Ašoklienei pareiškė įtarimus dokumento suklastojimu 1

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Loretai Ašoklienei, tuo metu ėjusiai vyriausiosios šalies epidemiologės...

Verslo aplinka
2022.08.11
O. Scholzas vokiečiams žada paramą nuo infliacijos poveikio ir grįžti prie „skolos stabdžio“

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, ketvirtadienį pažadėjo imtis tolesnių priemonių vokiečiams apsaugoti...

Verslo aplinka
2022.08.11
Lietuvoje nustatyti dar du beždžionių raupų atvejai 1

Lietuvoje nustatyti dar du beždžionių raupų atvejai, ketvirtadienį pranešė Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos...

Verslo aplinka
2022.08.11
Estija įveda draudimą į šalį atvykti Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas

Ketvirtadienį Estijos vyriausybė paskelbė, kad rusams, turintiems Estijos išduotas galiojančias Šengeno...

Verslo aplinka
2022.08.11
A. Lukašenka ragina imtis priemonių dėl „atimto“ Baltarusijos turto Klaipėdos uoste 2

Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija faktiškai prarado turtą...

Verslo aplinka
2022.08.11
Siūloma įvesti kompensuojamos elektros suvartojimo lubas 3

Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo...

Pramonė
2022.08.11
Latvijos parlamentas pripažino Rusiją teroristine valstybe

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė pareiškimą, kuriuo Rusija paskelbta „terorizmą remiančia valstybe“,...

Verslo aplinka
2022.08.11
Ispanijoje siekiant taupyti energiją ribojamas kondicionierių naudojimas 1

Ispanijoje trečiadienį įsigaliojo naujos energijos taupymo taisyklės, ribojančios oro kondicionierių...

Verslo aplinka
2022.08.11
„Lietuvos draudimas“ penktadaliu padidino pajamas, uždirbo kuklesnį pelną

„Lietuvos draudimo“ (kartu su Estijos filialu) šių metų pirmojo pusmečio pajamos siekė 158,8 mln. Eur ir buvo...

Finansai
2022.08.11
Ukrainoje metinė infliacija liepą augo iki 22,2%

Metinė infliacija Ukrainoje liepą išaugo iki 22,2% nuo 21,5% birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.

Verslo aplinka
2022.08.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku