Trišalis susitarimas dėl algų didinimo atidėtas iki rudens

Publikuota: 2017-07-17
Trišalė taryba prie Nacionalinio susitarimo dėl valstybės pažangai būtinų reformų projekto aptarimo grįš rugsėjo pradžioje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Trišalė taryba prie Nacionalinio susitarimo dėl valstybės pažangai būtinų reformų projekto aptarimo grįš rugsėjo pradžioje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nacionalinis trišalis darbdavių, darbuotojų ir valdžios atstovų susitarimas, numatantis reformų vykdymą bei reguliarų algų didinimą, bus pasirašytas ne anksčiau kaip rugsėjį. Šiuo metu tebevyksta šio dokumento derinimas tarp visų trijų pusių.

Derasi toliau

Trišalei tarybai vadovaujanti Eglė Radišauskienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, VŽ informavo, kad liepos pradžioje Tarybos posėdyje buvo sutarta Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovams toliau derinti Nacionalinio susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų tekstą.

„Nesinorėtų, kad tai būtų tik simbolinis, kaip sakoma, „blanketinis“ dokumentas, todėl net ir atostogų sezonu vyksta tolimesnės derybos dėl jo teksto didesnės prasmės ir svorio. Tuo labiau, kad visos pusės yra pateikusios daug visokiausių pasiūlymų, kuriuos tikrai verta aptarti“, – teigė p. Radišauskienė.

Anot jos, rugsėjo 5 d. numatomas Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus pateikta informacija apie Susitarimo parengimo pažangą. Viceministrė neatmetė, kad tame posėdyje konstatavus, jog sutarimas pasiektas, dokumentas galėtų būti netrukus po to pasirašytas visų trijų socialinių partnerių.

Ponia Radišauskienė tikino, kad nėra vėluojama pasirašyti šio Nacionalinio susitarimo, kuris paprastai vadinamas „dėl algų kėlimo“, nes esą Vyriausybės veiklos programoje yra numatyta tai padaryti per III šių metų ketvirtį.

„Svarbiausia, kad kalbamasi“

Praėjusį pavasarį valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai tvirtino, kad Nacionalinis trišalis susitarimas dėl reguliaraus algų didinimo turi būti pasirašytas artimiausiu metu. Esą tik jį pasirašius valstiečiai-žalieji balsuotų už Trišalėje taryboje suderintas pataisas naujajame Darbo kodekse (DK), numatančiame lankstesnius darbo santykius, bei jo įsigaliojimą nuo š.m. liepos.

Nacionalinis susitarimas dėl algų yra LVŽS atstovo Tomo Tomilino, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo, idėja. Balandžio pabaigoje jis sakė, kad naujojo DK pataisų kontekste „yra pradedamos labai aktyvios konsultacijos dėl susitarimo dėl atlyginimų kėlimo pasirašymo“. Politiko nuomone, naujasis DK yra „labai didelė nuolaida būtent verslui“. Todėl, anot jo, „atėjo laikas verslui labai aiškiais papildomais susitarimais įsipareigoti nuolat rūpintis socialinės atskirties mažinimu, atlyginimų kėlimu“.

Naujojo susitarimo pasirašymą p. Tomilinas vadino „būtina sąlyga prieš įsigaliojant naujajam DK“.

Tačiau LVŽS dominuojamas Seimas nelaukė Susitarimo pasirašymo ir priėmė pataisas DK, o jis įsigaliojo nuo liepos.

Aiškindamas, kodėl jis ir visi valstiečiai-žalieji pakeitė savo nuomonę, p. Tomilinas teigia, kad „svarbiausia, jog vyrauja skandinaviško tipo trišalis sutarimas, kad yra būtinas dialogas ir specialus dokumentas dėl reguliaraus algų kėlimo, taip pat nedarbo bei socialinės atskirties mažinimo“.

Apie iniciatyvą paskelbta gruodį

Pasakodamas, kokia yra pagrindinė naujojo Nacionalinio susitarimo idėja, p. Tomilinas sakė: „Pagal jį Trišalė taryba turi tapti nebe minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo svarstymų institucija, bet šakinių ir sektorinių kolektyvinių susitarimų interesų bei algų tarifų didinimo gynimo arena. Taryboje turės būti nuolat, faktiškai kas mėnesį deramasi dėl to, kokie atlyginimai turi būti vienoje ar kitoje šakoje. Po metų, tikimės, jau visuose ar bent daugelyje sektorių bus nustatyti tokie susitarimai, kurie realiai prisidės prie algų didinimo. Tai tik pridės stabilumo ekonomikai.“

Be to, siūloma į Susitarimą įrašyti, kad narystė profsąjungose galėtų būti skatinama biudžeto lėšomis, „gražinant profesinių sąjungų narių sumokėtą nario mokestį deklaruojant pajamas arba sukuriant specialų fondą“. Taip pat planuojama skatinti, kad įmonėse būtų sudaroma kuo daugiau kolektyvinių sutarčių, rekomenduojama „suteikti mokestines lengvatas, leidžiant įtraukti į leidžiamus atskaitymus bendrovių kolektyvinių sutarčių socialinės programos ir kt. išlaidas“.

Vyriausybei pasiūlyta nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinti 430 Eur MMA (dabar ji siekia 380 Eur) ir jos neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu, neapmokestinamųjų pajamų dydį taikyti bendroms šeimos pajamoms. Iki 2020 m. pabaigos Vyriausybė turėtų sudaryti MMA didinimo grafiką ir ją kasmet didinti ne mažiau kaip po 50 Eur, o Seimui turėtų būti pateiktas Darbo užmokesčio ir išmokų indeksavimo įstatymas.

Ar visi šie bei kiti pateiktieji pasiūlymai tikrai bus įtraukti į Nacionalinį susitarimą, paaiškės pasibaigus trišalėms deryboms ir jų rezultatus aptarus Trišalėje taryboje.

Politikai priminė, kad sulig naujojo DK bei kitų socialinio modelio įstatymų įsigaliojimu MMA bus didinamas jau automatiškai pagal atitinkamas įstatyme numatytas formules ir Trišalės tarybos įsikišimo šiuo klausimu faktiškai nebeprireiks.

Apie iniciatyvą parengti ir pasirašyti Nacionalinį susitarimą dėl įsipareigojimo nuolat kelti atlyginimus buvo pranešta dar pernai gruodį. Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, tuomet pabrėžė, kad Nacionaliniame susitarime turės būti numatytos priemonės, kurios realiai didintų darbo užmokestį.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Registrų centrą perduos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Šiuo metu Susisiekimo ministerijos žinioje esantis Registrų centras, baigus jo pertvarkas, bus perduotas...

NMA laikinai vadovauja J. Valikonis

Žemės ūkio ministrui atleidus Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovą Eriką Bėrontą, įstaigai nuo...

Vadyba
10:57
Ukrainoje vyks pirmalaikiai rinkimai 2

Volodymyras Zelenskis, naujasis Ukrainos prezidentas, po pokalbių su parlamentinėmis frakcijomis pasirašė...

Tęsiasi išankstinis balsavimas, prasideda balsavimas specialiuose paštuose

Tęsiasi balsavimas iš anksto prezidento rinkimų antrajame ture ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

D. Trumpo mokesčiai ir prekybos karai smukdo užsienio investicijas Premium

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas 2018 m. sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, kai Donaldas...

Finansai
08:52
Stato išskirtinę individualių namų gyvenvietę Vilniuje: naujakuriai čia jausis lyg kurorte Verslo tribūna 6

Vilniuje, pušyno apsuptyje kyla 24 privačių namų gyvenvietė – „Voverių giraitė“. Vos kelis šimtus metrų nuo...

Kai bankai užtrenkia duris 3

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
05:50
Rusijos planas, kaip išsigelbėti nuo sankcijų, stringa Premium 3

Maskvos planas sumažinti sankcijų daromą žalą ekonomikai valstybės pinigais skatinant bendroves kol kas...

VRK po rinkimų įvertins I. Šimonytės skundą dėl G. Nausėdos finansavimo 4

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad jau prasidėjus išankstiniam balsavimui prezidento rinkimų...

Verslo aplinka
2019.05.21
Th. May leis parlamentarams balsuoti dėl antrojo referendumo 1

Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, suteiks šalies parlamentarams galimybę balsuoti dėl to, ar...

Verslo aplinka
2019.05.21
Kinija ruošiasi atsakui į JAV spaudimą „Huawei“ 1

Kinija gali imtis atsako į Donaldo Trumpo, JAV prezidento, žingsnį įtraukti į juodąjį sąrašą Kinijos...

Verslo aplinka
2019.05.21
G. Surplys atleido NMA vadovą E. Bėrontą 1

Valstybės saugumo departamentui (VSD) balandį pareiškus, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas...

Pramonė
2019.05.21
Rusijos ekonominiai lūkesčiai konfliktų šalyse: sėkmės perspektyva – miglota Premium

Rusijos prezidentas ir JAV valstybės sekretorius, be dvišalių santykių, susitikime prieš savaitę aptarė ir...

Verslo aplinka
2019.05.21
R. Lazutka: G. Nausėdos socialiniai siūlymai nukrypo į populizmą, I. Šimonytė nelinkusi atskleisti savo vertybių Premium 4

Iš Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos programų ir pasisakymų sunku suprasti, kokios yra jų tikrosios...

Verslo aplinka
2019.05.21
Elektros energijos rinka keičiasi: kiek laiko turi Lietuva? Verslo tribūna 2

Be konkurencingos aplinkos elektros energijos rinka negali vystytis bei užtikrinti geriausių sąlygų ir...

Pramonė
2019.05.21
Savo prezidentavimo metu P. Porošenka neteko milijardieriaus statuso

Petro Porošenka, buvęs Ukrainos prezidentas, pirmadienį baigė savo kadenciją po to, kai vykusius prezidento...

Verslo aplinka
2019.05.21
D. Grybauskaitė: mums pasisekė dėl antrojo turo kandidatų 20

Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigianti prezidentė, sako, kad Lietuvai pasisekė, nes antrajame šalies vadovo...

Verslo aplinka
2019.05.21
Margas kandidatų į europarlamentarus sąrašas

Esami ir buvę Seimo nariai, teisininkai, istorikai, filosofai, ekonomistai, viešųjų ryšių specialistai,...

Verslo aplinka
2019.05.21
Austrijoje po skandalo atsistatydina pusė ministrų 1

Iš Austrijos Vyriausybės traukiasi visi ministrai, priklausantys kraštutinės dešinės „Laisvės partijai“,...

Verslo aplinka
2019.05.21
Viešieji pirkimai: neužlopoma juodoji skylė 21

Nors Viešųjų pirkimų įstatymas išgyveno kone keturias dešimtis metamorfozių, ko gero, dar ne viena Vyriausybė...

Verslo aplinka
2019.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau