Nebebus ribojamas koncesijos terminas

Seimas ketvirtadienį be diskusijų ir absoliučia balsų dauguma patvirtino naujos redakcijos Koncesijų įstatymą – už balsavo 101 parlamentaras, prieš nebuvo nei vieno, susilaikė 3.

Keisti prireikė dėl ES direktyvos

Naują Koncesijų įstatymą, kuriame yra bemaž 80 straipsnių, pernai pasiūlė priimti dar praėjusios kadencijos Vyriausybė.

Šį įstatymą iš esmės taisyti teko dėl dviejų priežasčių – pirmiausia, dabar galiojantis įstatymas priimtas dar prieš du dešimtmečius ir per šį laikotarpį daugybę kartų taisytas, be to, prieš beveik ketverius metus Europos Sąjunga patvirtino direktyvą dėl koncesijos sutarčių suteikimo. Ji numato kiek kitokį koncesijų reguliavimą nei dabar nustatyta Lietuvoje, todėl tenka kiek galima skubiau derintis prie europietiškų koncesijos standartų.

Diskusijų nebuvo

Seimo posėdyje ketvirtadienį kalbėjęs valstietis-žaliasis Raimundas Martinėlis atkreipė dėmesį, kad naujai priimamu įstatymu „praplečiamos dalyvavimo koncesijų konkursuose galimybės, be to, nėra nustatoma maksimali koncesijos sutarties trukmė“.

Vis dėlto, pagal naująją įstatymo redakciją „koncesijos sutartis turi būti terminuota“. Jos trukmę savarankiškai nustatys suteikiančioji institucija, atsižvelgdama į reikalaujamus darbus ar paslaugas.

„Koncesijos dokumentuose turi būti nurodyta maksimali koncesijos trukmė, nebent trukmė naudojama kaip koncesijos suteikimo vienas iš kriterijų. Koncesijos sutarčių, kurių trukmė ilgesnė kaip 5 m., trukmė negali būti ilgesnė už laikotarpį, per kurį koncesininkas pagrįstai gali tikėtis atgauti atliekant darbus ir teikiant paslaugas įdėtas investicijas ir būtų gauta investuoto kapitalo grąža, atsižvelgiant į investicijas, būtinas konkretiems tikslams pasiekti. Investicijos, į kurias atsižvelgiama apskaičiavimo tikslais, turi apimti pradines investicijas ir investicijas, padarytas koncesijos vykdymo metu“, – rašoma naujajame įstatyme.

„Koncesijos sutarties trukmė gali būti trumpesnė už laikotarpį, reikalingą investicijoms susigrąžinti, su sąlyga, kad suteikiančiosios institucijos mokama kompensacija koncesininkui nepanaikina koncesininkui perduotos rizikos“, – priduriama jame.

Iki šiol galiojančiame įstatyme buvo numatyta, kad koncesijos sutarties trukmė negali viršyti 25 m.

Bus deramasi ir su antrąja vieta

Naujame įstatyme bus nustatyta ir nauja derybų dėl koncesijos tvarka. „Bus nustatytas būtinas įpareigojimas į derybas kviesti ir antroje vietoje dalyvių sąraše esantį dalyvį, jeigu jo pasiūlymas yra panašus į dalyvio, kurio pasiūlymui suteiktas aukščiausias įvertinimas, pasiūlymą ir jų įvertinimas skiriasi ne daugiau kaip 15%“, – paaiškino įstatymo rengėjai.

Bus raginama ir visais kitais atvejais į derybas kviesti ne tik geriausiai įvertintą koncesininko parinkimo konkurso dalyvį, bet ir antrosios vietos laimėtoją: „Koncesijos sutartis būtų pasirašyta po derybų su tuo dalyviu, su kuriuo suderėtos geresnės sąlygos, nepaisant to, ar jis užėmė konkurse pirmą, ar antrą vietą. Tai padės užtikrinti dalyvių tarpusavio konkurenciją ir išvengti situacijų, kai dalyviai, kurių pasiūlymai yra panašūs, eliminuojami iš koncesijos suteikimo procedūros.“

Naujas įstatymas įteisins dvi skirtingas koncesijų rūšis – darbų koncesiją ir paslaugų koncesiją. Išplečiama subjektų, kurie gali būti koncesininkais, grupė. „Koncesininku bus laikomas kiekvienas ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam suteikta koncesija ir su kuriuo pasirašyta atitinkama sutartis. Tai gali būti ir fiziniai, ir viešieji bei privatūs juridiniai asmenys, ir kitos organizacijos ar jų padaliniai, ir tokių juridinių asmenų grupę, įskaitant ir laikinas įmonių asociacijas“, – rašo projekto rengėjai.

Pabrėžiama, kad šiuo metu fiziniam asmeniui nėra suteikta teisė būti koncesininku.

Įgyvendinti ir stringantys projektai

Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašys naująjį Koncesijų įstatymą, jis įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.

Pastaraisiais metais koncesijų būdu Lietuvoje yra įgyvendinta arba numatoma įgyvendinti ne vieną didelį projektą – pastatytas Palangos aplinkkelis, įgyvendinti oro uostų valdymo pertvarką, pastatyti Nacionalinį stadioną. Tiesa, pastarasis projektas gerokai stringa. Kol kas numatyta, kad koncesijos sutartis dėl Nacionalinio stadiono statybos negali viršyti 25 m. termino.

Planuota viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu rekonstruoti ir magistralę Vilnius-Utena. Tačiau naujoji Vyriausybė deklaravo atsisakanti tokių planų ir šį kelią remontuosianti valstybės pajėgomis.