Prezidentė: nerimą kelia dalies reformų neapibrėžtumas

Publikuota: 2017-06-08

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susirūpinusi, kad, nors ir jau kurį laiką dirba nauja valdančioji koalicija bei Vyriausybė, iki šiol vyrauja neapibrėžtumas dėl kai kurių reformų vykdymo.

Viltis po Seimo rinkimų

Ketvirtadienį skaitydama pirmąjį metinį pranešimą dabartinės kadencijos Seime valstybės vadovė priminė, kad po pernai rudenį įvykusių parlamento rinkimų šalies visuomenėje radosi viltys dėl būtinų pertvarkų šalies gyvenime.

„Pernai per šalį nuvilnijo teisingumo, perspektyvų, ekonominės gerovės, drąsių ir ilgai lauktų permainų viltis. Ją tauta siejo su atsinaujinusiu Seimu, su profesionalų Vyriausybe Pasikeitė daugumos partijų vadovybės. Tai kėlė sėkmingesnio ir saugesnio gyvenimo lūkestį. Taip pat ir skaidresnio: jau per pirmąjį naujos valdžios šimtadienį pasibaigė kai kurių amžinų vadovų era „Lietuvos geležinkeliuose“ ir dar dešimtyje įstaigų“, – sakė ji.

Tačiau, pasak prezidentės, „užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą“.

„Stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas“, – vardijo p. Grybauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad „politinė atsakomybė – tai ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą“. „Jiems priimti reikalingos politinės valios nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto“, – pastebėjo p. Grybauskaitė.

Švietimo reformą pavadino „imitacija“

Valstybės vadovės nuomone, iš viešojo sektoriaus reformos yra laukiama nomenklatūrinio valdymo pabaigos: „Žmonės tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui. Kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ir šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų.“

Prezidentė kritikavo naujosios Vyriausybės žingsnius švietimo srityje. „Visi vienu balsu kartojame – nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu. Visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis sutarimas. Bet ką pirmiausia girdime: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai“, – kalbėjo prezidentė iš Seimo tribūnos.

„Tai panašu į reformos imitaciją. Neapibrėžtumas ir chaosas pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema“, – pridūrė ji.

Ragino stiprinti teisingumo jausmą

Ponia Grybauskaitė paragino aktyviau stiprinti teisingumo jausmą visuomenėje, įteisinti individualų konstitucinį skundą, nevilkinti neteisėto praturtėjimo tyrimų, didinti mokestines baudas už neaiškios kilmės turtą ir pajamas bei milijoninių mokesčių vengimą, kovoti su korupcija ir ekonominiu šešėliu.

„Visuotinis nepakantumas korupcijai būtų geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kad niekas neduotų ir neimtų kyšių, kad viešieji pirkimai vyktų pagal skaidrias taisykles, o ne pagal vienintelio tiekėjo pageidavimus, kad specialistai būtų įdarbinami ne pagal pažintis, o pagal gebėjimus, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami svarbiems valstybės tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams įsigyti“, – sakė prezidentė.

„Tvirtos laikysenos reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, kainų svertai pagaliau pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau“, – įsitikinusip. Grybauskaitė.

Metinius pranešimus parlamente valstybės vadovą įpareigoja skaityti Lietuvos Konstitucija. Tokiuose pranešimuose apžvelgiama padėtis Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politinė padėtis.

Tai jau aštuntasis 2009-aisiais prezidente tapusios ir 2014-aisiais antrai penkerių metų kadencijai prezidente perrinktos p. Grybauskaitės metinis pranešimas Seime. Ir pirmasis – dabartinės kadencijos parlamente, išrinktame pernai rudenį.

Pernai birželį kadenciją baigiančiame Seime skaitytame metiniame pranešime valstybės vadovė įspėjo, kad pastaraisiais metais padaryta pažanga – ribota, „valstybė praranda strateginę kryptį, daugelyje sričių trypčiojama vietoje ir skęstama vienadienėje rutinoje“.

Per 25-erius Konstitucijos galiojimo metus prezidento metinis pranešimas nebuvo perskaitytas tik kartą – 2004-aisiais, kai tuometiniam valstybės vadovui Rolandui Paksui buvo inicijuota apkaltos procedūra.

Visas prezidentės metinis pranešimas

Mieli Lietuvos žmonės, gerbiamieji Seimo nariai, gyvename tokiu nepaprastu laiku, kai į mūsų dabartį atkakliai beldžiasi ir istorija, ir viso šiuolaikinio pasaulio globalūs iššūkiai.

Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, apie atsakomybę. Vasario 16-osios karta išplėšė mūsų valstybę iš nebūties ir ėmė kurti naują, modernią Lietuvą. Minėdama 20-metį šalis buvo pažengusi stebėtinai toli. Jeigu nebūtų anuomet brutaliai sustabdyta ir naikinta, šiandien gyventume valstybėje, kuriai nereikėtų vytis prarasto laiko. Jubiliejiniai metai mus įpareigoja ypač reikliai pažiūrėti į svarbiausius savo uždavinius. Nėra kitos jėgos, galinčios paspartinti šalies pažangą, kaip mes patys. Nėra ir kito laiko, kaip tik tas, kuriame gyvename. Pernai per šalį nuvilnijo teisingumo, perspektyvų, ekonominės gerovės, drąsių ir ilgai lauktų permainų viltis. Ją tauta siejo su atsinaujinusiu Seimu, su profesionalų Vyriausybe.

Pasikeitė daugumos partijų vadovybės. Tai kėlė sėkmingesnio ir saugesnio gyvenimo lūkestį. Taip pat ir skaidresnio: jau per pirmąjį naujos valdžios šimtadienį pasibaigė kai kurių amžinų vadovų era „Lietuvos geležinkeliuose“ ir dar dešimtyje įstaigų.

Atrastas Nepriklausomybės atkūrimo akto originalas dar labiau pakurstė valstybinį pasididžiavimą. O profesoriaus Liudo Mažylio atkaklumas visiems priminė apie asmeninio apsisprendimo ir iniciatyvos galią. Šimtmetį išsaugoti signatarų parašai įkvepia ir skatina veikti. Šiais parašais prikelta Lietuvos valstybė, nors ir išgrobstyta, suskaldyta ir nuniokota, priėmė bebaimius sprendimus dėl žemės, švietimo, gamybos ir gynybos. Visuotinį žmonių raštingumą užtikrinusi švietimo reforma, Gustaičio lėktuvai, lietuviškas sviestas ir krepšinis tapo to laikotarpio išsivysčiusios Europos šalies vizitine kortele.

Talentingų reformatorių reikia ir šiandien. Strateginės reformos gali ištisiems dešimtmečiams nulemti valstybės valdymo kokybę.

Iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui. Kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ir šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų.

Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą.

Stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas.

Politinė atsakomybė – tai ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą. Jiems priimti reikalingos politinės valios nepridės nei Trišalė taryba,nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto.

Visi vienu balsu kartojame – nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu. Tai – emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir korupcijos priežastis. Visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektasir platus politinis sutarimas.

Turime skubiai keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius. Švietimo įstaigų tinklą sutvarkyti taip, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas visiems. Kad baigtųsi vaikų segregacija ir šešėlinės pamokos, profesinis mokslas atitiktų šalies ekonominius poreikius, o universiteto diplomas atgautų vertę.

Ką pirmiausia girdime: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai.

Panašu į reformos imitaciją. Neapibrėžtumas ir chaosas pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema. Bebaimius sprendimus gali daryti tik laisva, nesusisaisčiusi ranka. Kai ją vedžioja nematomi interesai, net vieno direktoriaus pakeitimas tampa sudėtingesnis nei visa šimtmečio kultūrinė programa. Tarnavimas valstybei ir tuo pačiu metu koncernui irgi kai kam atrodė visiškai suderinami dalykai, kol atsirado valios nenumarinti tyrimo, nenutylėti tiesos.

Principingi ir aiškūs veiksmai, iki galo atlikta reforma grąžina pasitikėjimą ir teismais. Tai ne atsitiktinė tendencija – žmonės mato įdirbį ir realius pokyčius. Įteisinę individualų konstitucinį skundą, suteiktume galimybę žmonėms ir patiems aktyviau ginti savo konstitucines teises.

Teisingumo jausmas sustiprėtų, jeigu nustotų buksuoti neteisėto praturtėjimo tyrimai. Konstitucinio Teismo sprendimas išsklaidė abejones – gyvenimas ne pagal pajamas nusipelno baudžiamosios atsakomybės. Taigi policijai, mokesčių inspektoriams ir prokurorams nėra priežasčių delsti.

Laikas didinti ir mokestines baudas už neaiškios kilmės turtą ir pajamas bei milijoninių mokesčių vengimą. Jos negali būti tokios pat kaip už smulkią vagystę.

Mes visi norime būti tikri, kad teisingumas Lietuvoje – galingesnis už nusikaltėlį. Sąžiningai dirbantys ir gyvenantys žmonės turi jausti valstybės palaikymą.

Tvirtos laikysenos reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus.

Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau.

Nors ekonomikos šešėlis ir korupcija apvagia kiekvieną – nuo kūdikio iki pensininko, vis dar trūksta sąmoningumo ir pilietinės drąsos. Kovai su korupcija reikia kur kas daugiau pastangų, tačiau pranešėjų apsaugos idėja marinama jau trečią Seimo kadenciją.

Visuotinis nepakantumas korupcijai būtų geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kad niekas neduotų ir neimtų kyšių, kad viešieji pirkimai vyktų pagal skaidrias taisykles, o ne pagal vienintelio tiekėjo pageidavimus, kad specialistai būtų įdarbinami ne pagal pažintis, o pagal gebėjimus, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami svarbiems valstybės tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams įsigyti.

Paverskime užsibrėžtą tikslą garbės reikalu –atsiras ir valios, ir galimybių.

Suprasdami, kokią grėsmę valstybės stabilumui kelia socialinė atskirtis, prieš metus susitelkėme žygiui „Už saugią Lietuvą“.

Kad ir kokius skaudulius atvėrėme, viskas pamažu krypsta į gera – mažiau abejingumo, daugiau dėmesio ir kontrolės. Vaikų apklausos vyks su psichologais, žmonės ryžtasi tapti globėjais, kuriasi nauji dienos centrai, vis išradingesni projektai, gelbstintys nuo pražūtingų rizikų.

Sunkiai išspaustas parašas po pasižadėjimu – „vaikų mušti negalima“ – tik patvirtino, kad smurtas nėra vien asocialių šeimų problema, kad egzistuoja šimtai jo rūšių. Pernai nuo smurto nukentėjo beveik 3000 vaikų. Daugiau kaip pusė – nuo artimųjų rankos. Apginti juos – mūsų pareiga. Būtų gerai, kad neeilinėje Seimo sesijoje palaiminta vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarka jau įgautų pagreitį.

Matome ir daug gerų pokyčių – vien Kaune jau darbuojasi dešimtys profesionalių globėjų.

„Tai – Kauno vaikai ir juos augins kauniečiai“, – nusprendė miestas, paskelbęs 2017-uosius Vaikų gerovės metais. Tai galėtų būti šimtmečio šūkis ir Varėnoje, ir Kėdainiuose ar Skuode – visoje Lietuvoje. Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – paprastas kelias, tačiau jis veda į šešėlį ir pogrindį.

Ugdyti, padėti, suteikti šansą, parodyti kitokį gyvenimą – štai mūsų atsakomybė. Jeigu jos kratysimės, problemos tik gilės.

Kaip nutiko su Darbo kodeksu. Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę kitiems. Nors galiausiai kodeksas buvo dalinai pataisytas, įtraukiant daugumą mano teiktų pasiūlymų, jį vetuojant anksčiau.

Žmonių gyvenimo nepagerins ir PVM lengvatos šildymui naikinimas. Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių, sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą.

Mokesčių perstumdymas,iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, socialinio teisingumo nepridės.

Neparuoštų reformų manija gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija. Stumdoma atsakomybė prognozuoja netesėtų politinių pažadų sezoną ir veiklos imitaciją.

Pirmieji lūkesčių metai eina į pabaigą – ir politikos naujokas jau nėra pasiteisinimas. Mažareikšmiai sprendimai vietoj solidžių ir efektingų pertvarkų demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą bei nepasitenkinimą. O nuvilti žmonių dar kartą negalima. Nes jie ir toliau balsuos kojomis.

Stabiliai demokratinei valstybei reikia skaidrios, brandžios ir stiprios partinės sistemos. Išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms. Tradicinių partijų uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasiruošusiems politikos naujokams.

Chroniškas koalicijų trapumas neužtikrina žmonėms saugumo jausmo, be aiškaus partinio užnugario nejuda ir pertvarkos. Todėl pats laikas investuoti į partijų kokybę ir žmones. Politinis pasirengimas valdyti valstybę yra gyvybiškai svarbus ir tikrai ne vienos dienos reikalas.

Kaip tik dabar politinei sistemai yra naujų galimybių laikotarpis. Su besikeičiančiomis kartomis partijų vadovybėse siejamas kokybinio atsinaujinimo lūkestis.

Kad bus principingai nusigręžta nuo nomenklatūrinių ir korupcinių tradicijų, apsivalyta nuo pinigingose kišenėse užsisėdėjusių veikėjų, kad populistinius vieno sezono darinius ir derinius pakeis atsakingos politinės jėgos.

Tuomet ir mūsų žmonių nerimas dėl ekonominių bei socialinių grėsmių nebus stipresnis nei dėl Rusijos invazijos, terorizmo ar Europos Sąjungos ateities.

Strateginiams sprendimams reikia susivienyti kaip šalies gynybai. Dėl jos nesvyruojame. Ir politikai, ir visuomenė – visi kalbame vienu balsu ir netrypčiodami darome tai, ką privalome.

Suprantame, kad saugumas kainuoja ir juo turime rūpintis pirmiausia mes patys. Tam jau trečius metus užtenka ir savanorių šauktinių, ir politinės valios, didėja investicijos į gynybinius pajėgumus, daugėja sąjungininkų. Žvelgiant iš šimtmečio perspektyvos, Lietuva dar niekada neturėjo tiek daug draugų. Šiemet sulaukėme istorinio palaikymo: dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO sąjungininkų batalionas, kuriame net 7 valstybių kariai. Atvyko ir JAV sunkioji karinė technika. Visa tai kilstelėjo mūsų šalies gynybinį atgrasymą į aukštesnį kokybinį lygį.

Nepaisant esamų saugumo garantijų, neturime sustoti – reikia siekti greitesnio NATO sprendimų priėmimo proceso, dar tvirtesnių gynybos planų, bendros oro gynybos. Šiandien demokratiją ginantis pasaulis jau aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizavimas, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“, geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė.

Ir mes patys nesame tik saugumo vartotojai. Mūsų žmonės visuose pasaulio karštuosiuose taškuose padeda užtikrinti ilgalaikę taiką, esame strateginiai Ukrainos ir Gruzijos partneriai, talkiname kovoje su migracijos krize, aktyviai dalyvaujame globalioje antiteroristinėje koalicijoje.

Šalies užsienio politika tapo neatsiejama nuo saugumo iššūkių. Geopolitinė realybė verčia ne tik mus, bet ir visą Europą imtis didesnės atsakomybės už savo saugumą.

Geopolitiniai iššūkiai atveria galimybių ir stipresnei Europos šalių integracijai. Būtent ji gali tapti atsvara nestabilumui ir įtampai, tvyrančiai pasaulyje. Narystė Europos Sąjungoje yra garantija, užsitikrinant ilgalaikę taiką ir stabilumą. Vis dar 28 Europos šalys kartu turime kur kas daugiau svorio negu pavieniui.

Tačiau Europa neapsaugos mūsų nuo politinės trumparegystės: turime patys apsivalyti nuo išorinių įtakų, didinti pilietinį atsparumą.

Nors Lietuva didžiuojasi atvira visuomene, Lietuvos demokratijos tėvo Kazio Griniaus metinės palydėtos net 4 pasikėsinimais įžodžio laisvę. O juk kaip ir prieš šimtą metų žiniasklaida yra mūsų ginklas, Tėvynės sargas ir tiesos kardas. Neretai – vienintelis valstybės ramstis, kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis, socialiniu nejautrumu.

Lietuvos „elfai“, stabdantys priešiškus „trolius“ ir melagingas naujienas virtualioje erdvėje, sulaukė net tarptautinio dėmesio, nes jie užtikrina saugumą ir atsparumą realiu laiku. Laisva, saugi žiniasklaida ir sąmoningi piliečiai – tai priešakinė linija jau vykstančiame informaciniame kare.

Gerbiamieji, gyvename finansiškai ir ekonomiškai stabilioje šalyje, investicijų sausra taip pat kol kas aplenkė Lietuvą, esame konkurencinga valstybė.

Inovacijos ir aukštos kvalifikacijos žmonės tampa naujojo šimtmečio Lietuvos skiriamuoju ženklu pasaulyje. Nuo šiandienos žingsnių priklausys, kokia ateityje bus mūsų šalis – inovatorių Lietuva ar ištuštėjęs pagyvenusių žmonių kraštas.

Neatidėliokime svarbių sprendimų nei kitam posėdžiui, nei kitai kadencijai. Būtent inovacijos lems visos ekonomikos perspektyvą, todėl jų plėtrai reikia stipresnių paskatų. Vienbalsiai Seime patvirtintos Mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės. Nepadėkime jų į stalčių – paverskime gyvu dokumentu. Neleiskime merdėti mokslo ir inovacijų slėniams, į juos investuoti milijonai turi pradėti duoti grąžą.

Gerų ženklų netrūksta: atgyja inžinerija, aviamechanika, stiprėja informacinės technologijos. Lietuva įsitvirtina kaip regiono gyvybės mokslų ir finansinių technologijų centras. Lietuviškus lazerius rastume jau 90-yje iš 100 TOP universitetų.

Jau šį mėnesį tapsime Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) nariais – tai reiškia, kad pasaulis pastebi mūsų mokslinį potencialą ir juo pasitiki.

Laikas inventorizuoti visą valstybės investicijų programą, kuriai kasmet skiriame apie 15 procentų metinio biudžeto. Valstybės šimtmetį pasitikime tokiais investiciniais sprendimais, kurių naudą jaustume dar ilgai. Visų pirma juos turėtume kreipti į inovacijas ir technologinį šalies atsinaujinimą. Tuomet tapsime patrauklūs ne tik užsienio investuotojams, gimtinės nepaliks ir mūsų piliečiai.

Emigracijos mastas tampa skausmingiausia problema, todėl mėginkime pirmiausia susigrąžinti savus žmones. Tarptautinės migracijos organizacijos projektas „Renkuosi Lietuvą“ žino, kokios pagalbos reikia tautiečiams, grįžtantiems iš emigracijos. Grįžimu domisi kas antras mūsų emigrantas. Palengvinkime jiems kelionę namo.

Mielieji, maksimaliai išnaudokime Lietuvai palankų metą, kad valstybės stiprėjimą, jos augančią ekonominę galią jaustų kiekvienas gyventojas. Šis laikas – mūsų turtas. Nešvaistykime jo antraeiliams dalykams, kad spėtume atliepti svarbiausius dabarties iššūkius.

Mums reikia tokios pat energijos, drąsos, pasiaukojimo ir atsakomybės kaip Pirmosios Respublikos metais.

Nesiginčykime dėl šimtmečio dovanos Lietuvai. Geriau išjudinkime gyvybiškai svarbių reformų ledlaužį, kad mūsų vaikams jau nereikėtų vytis prarasto laiko.

Šie metai – slenkstis į naują atkurtos valstybės šimtmetį ir į naujos kokybės Lietuvą. Padarykime, ką privalome, šiandien ir suteikime pasitikėjimo ateičiai.

Linkiu sėkmės kiekvienam, kas trispalvę laiko rankoje kaip atsakomybę. Kas šimtmečio laukia ne tik kaip pasididžiavimo savo valstybe šventės, bet ir kaip galimybės svariai prisidėti, stiprinant mūsų Laisvės kūrinį.

Dėkoju. Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos ekonomika sėkmingai iriasi prieš pasaulinės recesijos srovę, tačiau ar užteks jėgų?

Lietuvos ekonomikos augimas toliau viršija prognozes ir 2019-aisiais, tikėtina, augo panašiu tempu kaip ir...

Rinkodara
2019.12.11
E. Pašilis į teismą padavė Lietuvos valstybę dėl buvusio darbo užterštame teisme

Dėl buvusio darbo gyvsidabriu užterštame teisme generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į teismą padavė...

Verslo aplinka
2019.12.11
S. Skvernelis sako „Tėvynės labui“ registravęs, kad šūkiu nepasinaudotų kiti politikai

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina žodžių junginį „Tėvynės labui“ kaip prekės ženklą registravęs, kad „šie...

Verslo aplinka
2019.12.11
Savivaldybių gerovės indeksas: geriausia gyventi Neringoje, blogiausia – Ignalinos rajone

Vilniaus politikos analizės instituto trečiadienį skelbiamame savivaldybių gerovės indekse pirmoje vietoje...

Verslo aplinka
2019.12.11
2021–2027 m. ES biudžetas turi užtikrinti didžiausią naudą Europos piliečiams 1

Prasidėjo lemiamas derybų dėl Europos Sąjungos (ES) septynerių metų biudžeto programos etapas. Nors iš pirmo...

Verslo aplinka
2019.12.11
Žingsnis link giliavandenio uosto – patvirtintas Klaipėdos uosto bendrasis planas Premium

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą. Jo sprendiniai suteiks...

Verslo aplinka
2019.12.11
STT: nepotizmo rizika savivaldybėse mažėja

Šalies savivaldybių administracijose mažėjant kartu dirbančių giminaičių, sumenko ir nepotizmo rizika, teigia...

Verslo aplinka
2019.12.11
Grupė visuomenės veikėjų pareiškė protestą dėl S. Skvernelio registruoto prekės ženklo

Grupė verslininkų, viešųjų ryšių specialistų, žurnalistų, visuomenės veikėjų pareiškė protestą dėl premjero...

Verslo aplinka
2019.12.11
Nefinansinių įmonių pajamos per metus ūgtelėjo 9,1%

Per devynis šių metų mėnesius šalies įmonės gavo 70,8 mlrd. Eur pajamų, o jų ikimokestinis pelnas siekė 4,8...

Prekyba
2019.12.11
Su D. Trumpu susitikęs S. Lavrovas neigia, kad buvo perspėtas nesikišti į JAV rinkimus

JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Maskvą nesikišti į kitų metų rinkimus, antradienį paskelbė Baltieji...

Verslo aplinka
2019.12.11
Atvirieji šaltiniai: naudos, tendencijos ir pavojai Verslo tribūna

Žodžių junginys „atvirieji šaltiniai“ (angl. open sources), kartu su kitais skambiais apibūdinimais, tokiais...

Paslaugos
2019.12.11
Kredito unijų grupės „Kreda“ misija – būti rūpestingu ir patikimu finansų parneriu Verslo tribūna

Edwardas Filene, JAV kredito unijų judėjimo pradininkas, kredito unijų naudą yra įvardinęs taip: „Šimtas...

Finansai
2019.12.11
PET pramonės inovacijos, užkariaujančios pasaulinę rinką Verslo tribūna

Šiandien laimi ne tik didelis, bet ir lankstus verslas, galintis pasiūlyti individualius sprendimus klientui.

Pramonė
2019.12.11
Apsamanoję Vyriausybės planai

Valstybės kontrolė (VK), įvertinusi Vyriausybės darbą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo srityje,...

Finansai
2019.12.11
Apkaltos akivaizdoje įžvelgiama nauda ir perrinkimo siekiančiam D. Trumpui Premium

JAV prezidentui Donaldui Trumpui inicijuojama apkalta įgauna pagreitį, tačiau tikimybė, kad JAV prezidentas...

Verslo aplinka
2019.12.11
S. Skvernelio vardu pateikta paraiška registruoti prekės ženklą „Tėvynės labui“ 1

Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje oficialiai skelbiama, kad gruodžio 2 dieną gauta paraiška registruoti...

Verslo aplinka
2019.12.10
Seimas neprieštarauja bankų pelno papildomam apmokestinimui  1

Seimo daugumai patinka pasiūlymas nuo 15 iki 20% padidinti bankų pelno mokestį. Šio tarifo pakėlimui jau nuo...

Finansai
2019.12.10
J. Narkevičiaus buvimas ministru diskredituoja Vyriausybę, sako prezidentas

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Jaroslavo Narkevičiaus buvimas susisiekimo ministro pareigose...

Verslo aplinka
2019.12.10
„Amazon“ įtaria D. Trumpą piktnaudžiavus valdžia

„Amazon“ teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas piktnaudžiavo savo administracijos galia, kad JAV...

Paslaugos
2019.12.10
Atstovų rūmų demokratai paskelbė du apkaltos straipsnius D. Trumpui

JAV demokratai antradienį paskelbė, kad Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, bus inicijuojama apkalta remiantis...

Verslo aplinka
2019.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau