Švietimo reforma: tos pačios pastabos minėtos dar 1996 m.

Publikuota: 2017-05-11
2009 m. Studentų eitynės prieš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto integravimą į Vytauto Didžiojo universitetą. Eriko Ovcarenko („15min“) nuotr.
2009 m. Studentų eitynės prieš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto integravimą į Vytauto Didžiojo universitetą. Eriko Ovcarenko („15min“) nuotr.

Kad ir kas būtumėte, aukštųjų mokyklų reforma palies ir jus. Nebent neišgyventumėte iki jos įgyvendinimo. O tai irgi tikėtina, nes pagrindinės jos užduotys su pertraukomis sprendžiamos jau daugiau nei dešimtmetį.

1996 m. Norvegijos mokslo taryba atliko mokslinių tyrimų Lietuvoje vertinimą ir jau tada užsiminė apie būtiną aukštojo mokslo tinklo pertvarką.

„Mokslo ir studijų potencialo koncentracija yra viena pagrindinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir studijų sistemos kokybės ir tarptautinio konkurencingumo augimo sąlygų“, – tuomet teigė ekspertai.

Jie nurodė, kad „būtina restruktūrizuoti Lietuvos universitetus ir mokslinių tyrimų institutus iš vidaus ir iš išorės, o siekiant sustiprinti mokslo potencialą – skatinti glaudžiau kooperuoti ir koordinuoti veiksmus.“

Pirmasis bandymas

2007 m. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsakymu buvo atlikta „Lietuvos aukštųjų mokyklų vidinės struktūros, jų tinklo analizė. Galimas aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos modelis“. Ją atlikęs Nacionalinės plėtros institutas teigė, kad Lietuvoje, kurioje tuomet gyveno apie 3,5 mln. gyventojų, 15 valstybinių universitetų ir 16 valstybinių kolegijų – per daug.

Tada ekspertai pabrėžė, kad „toks aukštųjų mokyklų skaičius yra akivaizdžiai per didelis: „Išbarstomi turimi gana riboti nedidelės valstybės intelektiniai, materialiniai ir finansiniai ištekliai“.

„Manoma, kad šalyje yra labai daug (iš tiesų per daug) universitetų ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų, todėl nesusidaro reikiama „kritinė masė“ ir Lietuvos aukštosios mokyklos negali būti geriau pastebėtos tarptautiniu mastu“, – teigiama ataskaitoje.

Buvo išskirti ir pagrindiniai aukštųjų mokyklų jungimo principai: valstybiniame universitete turi studijuoti ne mažiau 4.000–5.000 studentų, viename mieste esantys to paties tipo valstybiniai universitetai turi būti sujungti į vieną universitetą neišskiriant ir meno srities universitetinių aukštųjų mokyklų bei tame mieste esančių kitų miestų universitetų padalinių. Be to, universitetai turėtų būti skirstomi į du tipus: klasikinius ir technologinius.

Daugiau ryžto ir ambicijų

Po metų nuo analizės išleidimo Algirdą Monkevičių švietimo ir mokslo ministro pareigose pakeitė Gintaras Steponavičius ir pristatė iki šiol ambicingiausią planą. Jame buvo numatyta, kad Kaune ir Vilniuje turėtų būti po vieną universitetą. Ponas Steponavičius nuo pat kadencijos pradžios visuomenę perspėjo apie struktūrinius aukštojo mokslo pokyčius ir patarė jiems ruoštis.

Tiesa, tie moksleiviai, kurie turėjo pasiruošti pokyčiams aukštąjame moksle, dabar jau yra doktorantai ar kelerius metus darbo rinkoje esantys specialistai. O didžiausias pasiekimas buvo toks, kad gavę finansinį paskatinimą susijungė Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija.

Beje, tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė 2011 m. numatė, kad visi konsolidacijos plano procesai turėtų būti užbaigti iki 2017 m. pradžios. Tačiau šis planas, kaip ir prieš jį buvęs, nesulaukė reikiamos valdžios palaikymo, todėl taip ir liko neįgyvendintas.

Pasiruošimas

Po p. Steponavičiaus į ministro kėdę sėdo Dainius Pavalkis, kuris greitai prabilo, kad tokių aukštųjų mokyklų, kaip Šiaulių ir Edukologijos universitetai, turėtų nelikti. Šiuos iš karto apgynė tuometis premjeras Algirdas Butkevičius, kuris aiškino apie tokių universitetų kokybės kėlimo būtinybę, o ne naikinimą ar jungimą. Kadencijai įpusėjus, buvo ryžtingiau prabilta apie būtinybę telkti mokslinį potencialą ir pradėti derybas dėl universitetų jungimosi.

2015 m. pabaigoje p. Butkevičius ŠMM pavedė sudaryti studijų kokybės planą. Ministerijos darbuotojai, kaip ir visi jų pirmtakai, atkreipė dėmesį į tai, kiek daug universitetų, kaip sparčiai mažėja gyventojų skaičius, kaip reikia ką nors daryti. Taip pat buvo pasiūlyta didinti stojamąjį balą, numatyti kiti kriterijai ir sėsta kurti aukštųjų mokyklų jungimo scenarijus. Tačiau kūrybinis procesas gali užtrukti ir jis užsitęsė iki pat Vyriausybės kadencijos pabaigos.

Dar vienas mėginimas

Vieniems atrodo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedama Vyriausybė tęsia socialdemokratų pradėtą darbą, kitiems panašiau, kad jis buvo išmestas ir pradėtas kurti iš naujo.

Bent pora universitetų rektorių VŽ yra sakę, kad dabartinės Vyriausybės ryžtas galiausiai įgyvendinti tinklo pertvarką yra bene didžiausias nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Kad ir kaip būtų, žodžiai, kuriuos dabar sako Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė, atliepia 1996 m. pateiktas Norvegijos mokslo tarybos išvadas ar vėliau iki šiol pateiktas analizes.

Pasižiūrėjus į daugiau nei dešimtmečio planus pertvarkyti aukštojo mokslo įstaigų tinklą, atrodo, kad baladė skamba ta pati, tik atlikėjai keičiasi. O skeptikai jau prabyla, kad tą dainą vėl nuo pradžių gali tekti dainuoti ir kitos kadencijos švietimo ir mokslo ministrui bei premjerui. O nuo tada, kai 1996 m. buvo sugroti pirmieji akordai ir Lietuvoje gyventojų skaičius siekė 3,6 mln., iki dabar jis jau yra sumažėjęs iki mažiau nei 3 mln.

Kita vertus, trečiadienio pavakarę Vyriausybė patvirtino ŠMM pateiktą pertvarkos planą ir jis turėtų būti teikiamas Seimui. Tačiau kokiems konkrečiai punktams pritarta, kokie pakeitimai buvo padaryti, taip ir neatsakyta. Tai padaryti žadama ketvirtadienį.

infogr.am::universitetu_jungimo_planai

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Lukašenka kituose rinkimuose dalyvaus, jeigu žmonės to paprašys

Baltarusijoje sekmadienį vykstant parlamento rinkimams, kurių rezultatai jau iš anksto nulemti, Baltarusijos...

V. Puklevičius: puikus naujas sureguliuotas pasaulis Premium

Kai susiginčija euroentuziastas su euroskeptiku, o kalba pakrypsta jau ne apie pabėgėlius ar gėjų teises, bet...

Tapome MRO lyderiais regione: kas toliau? 1

Visame pasaulyje daugėja keliaujančių oro transportu, dėl to sparčiai vystosi ir palaikančiosios aviacijos...

Rusija grąžins Ukrainai pernai užgrobtus laivus

Užgrobtus Ukrainos laivus Rusija grąžins iki Normandijos ketverto susitikimo, kuris turėtų įvykti gruodžio 9...

URM planuoja kapitalinį pastatų remontą už 9,5 mln. Eur

Užsienio reikalų ministerija 2022 m. planuoja atlikti kapitalinį pastatų remontą.

Išlaisvintas norvegas F. Bergas dėkoja Lietuvos prezidentui 1

Per Lietuvos ir Rusijos „šnipų mainus“ laisvę atgavęs Norvegijos pilietis Frodė Bergas dėkoja prezidentui...

Verslo aplinka
2019.11.16
Graži, bet trumpa „Facebook“ kriptovaliutos istorija Premium

Seksualiausia finansų rinkos sezono naujiena – šią vasarą pristatyta nauja elektroninė valiuta libra.

Verslo klasė
2019.11.16
„Aeroflot“ keleivis lojalumo mylių neteko dėl storo katino

Didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė „Aeroflot“ anuliavo visas keleivio sukauptas lojalumo mylias už tai,...

Verslo aplinka
2019.11.16
Didieji prekybos partneriai dėl „Brexit“ nori kompensacijų ir iš JK, ir iš ES 

Niekaip nesibaigianti „Brexit“ istorija verčia nerimauti didžiąsias tarptautinės prekybos partneres, tarp jų...

Verslo aplinka
2019.11.16
Kaip laukiančio vartotojo minutę paversti į sekundę

Visi žmonės kasdien vis ko nors laukia: kol užsikraus „YouTube“ vaizdo įrašas, kol įsijungs žalia šviesoforo...

Verslo aplinka
2019.11.16
Rusiškos naftos savikaina – viena didžiausių pasaulyje

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė tyrimą, kuria teigiama, kad pigiausiai nafta išgaunama...

Pramonė
2019.11.16
„Adidas“ projektas „Speedfactory“ žlugo, robotizuoti fabrikai perkeliami į Aziją Premium

Dvejus metus trukęs sportinės aprangos gamintojo „Adidas“ eksperimentas „Robotai gamina sportbačius“ nei...

Pramonė
2019.11.16
Nukentėję nuo gaisro Alytuje prašo atlyginti 45.500 Eur žalos

Nukentėję nuo padangų gaisro Alytuje ūkininkai, verslininkai, gaisrininkai bei kitos tarnybos jau paprašė...

Verslo aplinka
2019.11.15
Lietuva ir Rusija įvykdė „šnipų mainus“: du lietuviai ir norvegas grąžinti į Lietuvą 1

Lietuvai ir Rusijai apsikeitus dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, į Lietuvą sugrąžinti du lietuviai ir...

Verslo aplinka
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
Biudžeto ir finansų komitetas – už vaiko pinigų didinimą 10 Eur

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui vaiko pinigus didinti 10-čia Eur – nuo...

Verslo aplinka
2019.11.15
Seimo komitetas – prieš prezidento siūlymą labiau didinti pensijas

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų metų labiau...

Verslo aplinka
2019.11.15
TVF misija analizuoja Lietuvos ekonominę situaciją

Finansų ministras Vilius Šapoka šiandien susitiko su darbą Lietuvoje pradedančios Tarptautinio valiutos fondo...

Verslo aplinka
2019.11.15
Prezidentas ragina spartinti elektros tinklų sinchronizavimo darbus 2

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

Pramonė
2019.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau