Švietimo reforma: tos pačios pastabos minėtos dar 1996 m.

Publikuota: 2017-05-11
2009 m. Studentų eitynės prieš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto integravimą į Vytauto Didžiojo universitetą. Eriko Ovcarenko („15min“) nuotr.
2009 m. Studentų eitynės prieš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto integravimą į Vytauto Didžiojo universitetą. Eriko Ovcarenko („15min“) nuotr.

Kad ir kas būtumėte, aukštųjų mokyklų reforma palies ir jus. Nebent neišgyventumėte iki jos įgyvendinimo. O tai irgi tikėtina, nes pagrindinės jos užduotys su pertraukomis sprendžiamos jau daugiau nei dešimtmetį.

1996 m. Norvegijos mokslo taryba atliko mokslinių tyrimų Lietuvoje vertinimą ir jau tada užsiminė apie būtiną aukštojo mokslo tinklo pertvarką.

„Mokslo ir studijų potencialo koncentracija yra viena pagrindinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir studijų sistemos kokybės ir tarptautinio konkurencingumo augimo sąlygų“, – tuomet teigė ekspertai.

Jie nurodė, kad „būtina restruktūrizuoti Lietuvos universitetus ir mokslinių tyrimų institutus iš vidaus ir iš išorės, o siekiant sustiprinti mokslo potencialą – skatinti glaudžiau kooperuoti ir koordinuoti veiksmus.“

Pirmasis bandymas

2007 m. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsakymu buvo atlikta „Lietuvos aukštųjų mokyklų vidinės struktūros, jų tinklo analizė. Galimas aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos modelis“. Ją atlikęs Nacionalinės plėtros institutas teigė, kad Lietuvoje, kurioje tuomet gyveno apie 3,5 mln. gyventojų, 15 valstybinių universitetų ir 16 valstybinių kolegijų – per daug.

Tada ekspertai pabrėžė, kad „toks aukštųjų mokyklų skaičius yra akivaizdžiai per didelis: „Išbarstomi turimi gana riboti nedidelės valstybės intelektiniai, materialiniai ir finansiniai ištekliai“.

„Manoma, kad šalyje yra labai daug (iš tiesų per daug) universitetų ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų, todėl nesusidaro reikiama „kritinė masė“ ir Lietuvos aukštosios mokyklos negali būti geriau pastebėtos tarptautiniu mastu“, – teigiama ataskaitoje.

Buvo išskirti ir pagrindiniai aukštųjų mokyklų jungimo principai: valstybiniame universitete turi studijuoti ne mažiau 4.000–5.000 studentų, viename mieste esantys to paties tipo valstybiniai universitetai turi būti sujungti į vieną universitetą neišskiriant ir meno srities universitetinių aukštųjų mokyklų bei tame mieste esančių kitų miestų universitetų padalinių. Be to, universitetai turėtų būti skirstomi į du tipus: klasikinius ir technologinius.

Daugiau ryžto ir ambicijų

Po metų nuo analizės išleidimo Algirdą Monkevičių švietimo ir mokslo ministro pareigose pakeitė Gintaras Steponavičius ir pristatė iki šiol ambicingiausią planą. Jame buvo numatyta, kad Kaune ir Vilniuje turėtų būti po vieną universitetą. Ponas Steponavičius nuo pat kadencijos pradžios visuomenę perspėjo apie struktūrinius aukštojo mokslo pokyčius ir patarė jiems ruoštis.

Tiesa, tie moksleiviai, kurie turėjo pasiruošti pokyčiams aukštąjame moksle, dabar jau yra doktorantai ar kelerius metus darbo rinkoje esantys specialistai. O didžiausias pasiekimas buvo toks, kad gavę finansinį paskatinimą susijungė Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija.

Beje, tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė 2011 m. numatė, kad visi konsolidacijos plano procesai turėtų būti užbaigti iki 2017 m. pradžios. Tačiau šis planas, kaip ir prieš jį buvęs, nesulaukė reikiamos valdžios palaikymo, todėl taip ir liko neįgyvendintas.

Pasiruošimas

Po p. Steponavičiaus į ministro kėdę sėdo Dainius Pavalkis, kuris greitai prabilo, kad tokių aukštųjų mokyklų, kaip Šiaulių ir Edukologijos universitetai, turėtų nelikti. Šiuos iš karto apgynė tuometis premjeras Algirdas Butkevičius, kuris aiškino apie tokių universitetų kokybės kėlimo būtinybę, o ne naikinimą ar jungimą. Kadencijai įpusėjus, buvo ryžtingiau prabilta apie būtinybę telkti mokslinį potencialą ir pradėti derybas dėl universitetų jungimosi.

2015 m. pabaigoje p. Butkevičius ŠMM pavedė sudaryti studijų kokybės planą. Ministerijos darbuotojai, kaip ir visi jų pirmtakai, atkreipė dėmesį į tai, kiek daug universitetų, kaip sparčiai mažėja gyventojų skaičius, kaip reikia ką nors daryti. Taip pat buvo pasiūlyta didinti stojamąjį balą, numatyti kiti kriterijai ir sėsta kurti aukštųjų mokyklų jungimo scenarijus. Tačiau kūrybinis procesas gali užtrukti ir jis užsitęsė iki pat Vyriausybės kadencijos pabaigos.

Dar vienas mėginimas

Vieniems atrodo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedama Vyriausybė tęsia socialdemokratų pradėtą darbą, kitiems panašiau, kad jis buvo išmestas ir pradėtas kurti iš naujo.

Bent pora universitetų rektorių VŽ yra sakę, kad dabartinės Vyriausybės ryžtas galiausiai įgyvendinti tinklo pertvarką yra bene didžiausias nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Kad ir kaip būtų, žodžiai, kuriuos dabar sako Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė, atliepia 1996 m. pateiktas Norvegijos mokslo tarybos išvadas ar vėliau iki šiol pateiktas analizes.

Pasižiūrėjus į daugiau nei dešimtmečio planus pertvarkyti aukštojo mokslo įstaigų tinklą, atrodo, kad baladė skamba ta pati, tik atlikėjai keičiasi. O skeptikai jau prabyla, kad tą dainą vėl nuo pradžių gali tekti dainuoti ir kitos kadencijos švietimo ir mokslo ministrui bei premjerui. O nuo tada, kai 1996 m. buvo sugroti pirmieji akordai ir Lietuvoje gyventojų skaičius siekė 3,6 mln., iki dabar jis jau yra sumažėjęs iki mažiau nei 3 mln.

Kita vertus, trečiadienio pavakarę Vyriausybė patvirtino ŠMM pateiktą pertvarkos planą ir jis turėtų būti teikiamas Seimui. Tačiau kokiems konkrečiai punktams pritarta, kokie pakeitimai buvo padaryti, taip ir neatsakyta. Tai padaryti žadama ketvirtadienį.

infogr.am::universitetu_jungimo_planai

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Giorlicas susivienijo prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatą

Rytų Vokietijoje esantis Giorlico miestas sekmadienį meru išrinko Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos...

Prieblandos zona: lygesni už lygius klesti toliau 5

Suėjus įstatymu numatytam terminui, VĮ Registrų centras (RC) ir vėl sulaukė tik menkos dalies įmonių...

Šią savaitę svarbu

Tęsiasi ir galbūt bus užbaigtos koalicijos formavimo derybos Seime, Europos Sąjungos valstybių vadovai tarsis...

Daugiabučio renovacijos defektams šalinti prisiteisė 150.000 Eur

Panevėžyje esančio daugiabučio namo savininkų bendrijai iš įmonės, kuri prieš dešimtmetį nekokybiškai,...

Verslo aplinka
2019.06.16
Visoje Argentinoje ir Urugvajuje buvo dingusi elektra 2

Dėl didelio elektros tinklo gedimo visoje Argentinoje ir Urugvajuje keletą valandų buvo dingusi elektra.

Pramonė
2019.06.16
Prokuroras keičia kaltinimus R. Paksui ir G. Vainauskui

Prokurorui Gedgaudui Norkūnui pavyko pasiekti, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų jo prašymą pakeisti...

Finansai
2019.06.15
Apie 60% Lietuvos įmonių sukuria 16% pridėtinės vertės 16

Nors 2018 m. įmonės steigtos kiek lėčiau, bet tiek jų kūrimasis, tiek išgyvenimas pirmuosius metus yra gana...

Gazelė
2019.06.15
MMA po mokesčių nuo 396 Eur pakels iki 447 Eur 29

Planuojama, kad kitą savaitę Vyriausybė priims formalų sprendimą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų...

Verslo aplinka
2019.06.15
Europolas: Baltijos šalims – Rusijos pinigų plovimo rizika

Keliems Baltijos šalių bankams patekus į skandalus, susijusius su nelegaliomis piniginėmis operacijomis,...

Finansai
2019.06.14
Putinas: Maskvos ir Vašingtono santykiai nuolat blogėja

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, pareiškė, kad Maskvos ir Vašingtono santykiai pastaruoju metu nuolat...

Verslo aplinka
2019.06.14
Ministrai apsitarė dėl euro zonos biudžeto, bet nukėlė sprendimus dėl indėlių draudimo 5

Finansų ministrai po 14 valandų trukusių derybų Liuksemburge susitarė dėl pagrindinių finansinio instrumento...

Verslo aplinka
2019.06.14
Kinija siekia sutrikdyti protestus Honkonge atakuodama „Telegram“ serverius Premium

Pastarąsias kelias dienas Honkongą drebina didžiuliai protestai, nukreipti prieš siūlomą ekstradicijos į...

Paslaugos
2019.06.14
Teismas atmetė advokatūros skundą dėl STT galimo slapto sekimo  2

Teismas atmetė Lietuvos advokatūros prašymą įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir kitas teisėsaugos...

Verslo aplinka
2019.06.14
Iš „tvarkiečių“ frakcijos atšaukiamas V. Bukauskas, Seimo narys A. Mazuronis įstojo į DP 1

Darbo partija nutarė iš Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atšaukti Valentiną Bukauską, dėl to gali...

Verslo aplinka
2019.06.14
Iš kovos dėl JK premjero posto pasitraukė dar vienas kandidatas

Vienas iš kandidatų į Jungtinės Karalystės (JK) premjerus ir Konservatorių partijos lyderius Mattas...

Verslo aplinka
2019.06.14
Konkurencijos taryba tiria, ar Palangos savivaldybė neribojo konkurencijos

Konkurencijos taryba pranešė pradėjusi tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimų, kuriais ši pavedė...

Verslo aplinka
2019.06.14
JAV dėl incidento prieš tanklaivius kaltina Iraną 11

Amerikos pareigūnai paviešino nuotraukas, kuriose, jų teigimu, užfiksuotas akivaizdus Irano vaidmuo vakar...

Verslo aplinka
2019.06.14
D. Trumpas didina spaudimą Vokietijai susimokėti už gynybą Premium 21

Vokietija vėl užsitraukė JAV prezidento rūstybę. Susitikimo su Lenkijos lyderiu fone JAV prezidentas pasiuntė...

Verslo aplinka
2019.06.14
D. Grybauskaitės šansai tapti viena iš ES lyderių – migloti Premium 4

Europos Sąjunga skęsta sudėtingoje diskusijoje, kas turėtų tapti naujaisiais Bendrijos lyderiais. Būta planų,...

Verslo aplinka
2019.06.14
Dėl persekiojimo už kritiką prašo pradėti ikiteisminį tyrimą žemės ūkio ministro atžvilgiu 2

Penktadienį agroverslo naujienų portalas „Agroeta“ kreipėsi į Evaldą Pašilį, generalinį prokurorą, dėl...

Rinkodara
2019.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau