Valdantieji: dėl universitetų rankų niekas nelaužys, bet reforma įvyks

FOTOGALERIJA Diskusija apie aukštajį mokslą (19 nuotr.)

„Tos sistemos išlaikyti neįmanoma. Jeigu bus tie dalykai, kurie bręsta ekonomikos srityje, mes galime nieko neišlaikyti. Dabar yra tas metas, kai turime priimti sprendimus. Siūlau bendradarbiauti, kalbėtis, bandyti surasti bendrus matymus. Jeigu atsitiktų susipriešinimai tarp universitetų, mes galime kalbėtis, bet visada būsime Vyriausybės pusėje, kad taip toliau būti negali. Reformos turės būti padarytos“, - teigia Ramūnas Karbauskis, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime pirmininkas.

Pasak jo, Europos ir pasaulio situacija šiuo metu yra tokia, kad negalima sau leisti negalvoti apie tai, kas bus rytoj. Ponas Karbauskis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje mažėja vaikų, o universitetų administracinės išlaidos lieka tos pačios.

„Vaikų skaičius, universitetų išlaidos, taip būti negali. Jei yra manančių, kad taip būti gali, tai mes nerasime bendros kalbos. Vyriausybė pradeda nuo to, kad mes turime sumažinti valdymo aparatą ir šioje situacijoje turime galvoti, kaip sutvarkyti tai švietime. Rankų niekas niekam neketina laužyti, turime rasti kompromisą, kad turėtume universitetus, kuriuose norėtume, kad studijuotų mūsų vaikai, kitų šalių studentai“, - aiškina p. Karbauskis.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Seimas ir Vyriausybė šiuo metu turi valios įgyvendinti pokyčius. Tačiau jis svarsto, ar rinkos dalyviai sugebės reformą įgyvendinti dialogo būdu, paliekant savo pozicijas šalyje ir galvojant ne apie savo reikalus, o visos Lietuvos studentus ir mokslą.

„Mes neturime kitokios išeities. Pagrindinis galios centras šiuo metu yra Seime, bet norėčiau, kad jis būtų bendruomenėse. Vyriausybė pasiruošusi dialogui“, - teigia premjeras.

Tačiau jis pabrėžia, kad universitetinės studijos turi vykti tik ten, kur vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai. Be to, reikia racionaliai išnaudoti valstybės ir mokančių už mokslą žmonių lėšas. Taigi, neturėtų būti tų bakalauro studijų programų, kuriose nesusidaro bent 15 studentų, išskyrus tam tikras išimtis.

Pasak jo, ateityje konkursinis balas į universitetus galėtų kilti iki 5, o kolegijose siekti 3 balus. Taip pat studijų programos negali būti dirbtinai smulkinamos.

Viešojoje erdvėje kalbama apie tai, kaip bus pasidalinta infrastruktūra. Premjeras teigia, kad šis klausimas svarbus, nes iki šiol čia buvo gausiai investuojama.

„Mes bandome diskusijas pakreipti į pastatus, infrastruktūrą. Tai irgi reikia matyti, mes daug investavome į įrangą, bet grąžą iš jos turime labai menką, nes nesugebėjome investuoti į tyrėjo, mokslininko potencialą“, - sako p. Skvernelis.

Eugenijus Jovaiša, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, auditorijoje teigė, kad visi žino, ką reikia daryti. Tačiau kyla klausimai, kaip tai įgyvendinti, kad reforma būtų gera. Pasak jo, pokyčius turėtų nulemti jau kuriama nauja aukštųjų mokyklų finansavimo strategija, kurioje būtų numatytas finansavimas pagal universitetų studijų ir mokslo rezultatus.

„Be dialogo bus tikrai sunku padaryti pokyčius. Jį palengvinti turėtų supratimas, kad mes turime keisti finansavimo sistemą. Ji duos rėmą, kuris kreips mūsų mąstymą reikiama kryptimi. Padarysime studijų programų pertvartką ir pamatysime, kad reikia toliau kalbėtis“, – teigia p. Jovaiša.

Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, buvęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, Jurgitai Petrauskienei, švietimo ir mokslo ministrei, uždavė klausimą, kiek darbuotojų dėl reformos bus atleista. Pasak jo, prie VU prijungiant Mykolo Romerio universitetą, pastarojo darbuotojai neteks darbo.

Tuo tarpu ministrė teigia, kad kol kas nėra net preliminarių paskaičiavimų, kiek universitetų personalo būtų atleista įgyvendinus pakeitimus.

„Ne nuo to galo“

Dalia Grybauskaitė, prezidentė, atsakydama į žurnalistų klausimus po apsilankymo VšĮ „Sotas“ vaikų dienos centre, teigė galinti tik pasikartoti, kad švietimo reforma, jos nuomone, pradedama ne nuo to galo.

„Jau anksčiau esu kalbėjusi apie aukštojo mokslo reformą – ne nuo to galo pradėta. Reforma būtina iš principo, nes Lietuvoje aukšto mokslo kokybė yra menka, universitetai nekonkurencingi, mūsų diplomai nėra vertinami, deja“, – kalbėjo prezidentė.

Pasak jos, dabar egzistuojančių 1.800 studijų programų yra per daug, jos nekokybiškos. Ponios Grybauskaitės manymu, pirmiausia reikėtų parengti atitinkamus finansinius instrumentus, kurie skatintų aukštųjų mokyklų pertvarką ir optimizaciją.

„Jeigu kalbame tik apie apjungimą, sujungimą, perkėlimą ir pastatų pardavimą, tai čia ne reforma. Čia mes einame į valstybinio turto parceliavimo biznelį“, – sakė prezidentė.