Kitąmet krašto apsaugos finansavimas jau peržengs 2% BVP

Taip nusprendė antradienį posėdžiavusi prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT).

Po posėdžio pranešta, kad VGT be kita ko aptarė tolimesnį krašto apsaugos finansavimą. Pasak prezidentės, atsižvelgiant į negerėjančią geopolitinę situaciją, nuolat kylančias grėsmes saugumui bei vykdant šalies tarptautinius įsipareigojimus NATO, Lietuva ir toliau nuosekliai stiprinti šalies gynybą. Todėl VGT nutarė siūlyti 2018 m. krašto apsaugos sistemai skirti papildomą 149,2 mln. Eur finansavimą.

„Dabartiniais skaičiavimais, paskirtoji suma turėtų viršyti 2% BVP ir gali pasiekti apie 2,07%“, – po posėdžio sakė Živilė Šatūnienė, prezidentės patarėja nacionalinio saugumo klausimais, VGT sekretorė.

Šiemet krašto apsaugos biudžetas siekia 723,8 mln. Eur ir tai sudaro apie 1,8% prognozuojamo šių metų BVP. Kitų metų biudžete gynybai siūloma skirti 873 mln. Eur.

Šį VGT sprendimą turės įgyvendinti Vyriausybė, kai šiemet rugsėjį teiks Seimui priimti 2018 m. valstybės biudžeto projektą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas partijoms yra pasiūlęs atnaujinti susitarimą ir pasižadėti iki 2020 m. gynybai skirti 2,5% BVP, bet vieningos partijų pozicijos šiuo klausimu kol kas nėra.

Anot p. Šatūnienės, klausimas dėl tolimesnio finansavimo krašto apsaugai didinimo nebuvo šįkart svarstytas VGT posėdyje.

„Viena vertus, nors atrodytų, kad krašto apsaugai skiriama labai daug ir vis daugėja, bet reikia turėti galvoje, kad eilę metų šiai sistemai trūko pakankamo finansavimo. Todėl ir dabar privalome dėlioti prioritetus, kur pirmiausia turime skirti papildomas lėšas“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė Raimundas Karoblis, krašto apsaugos ministras.

Lietuvos gynybos sistema buvo pradėta kur kas geriau finansuoti nuo 2014-ųjų, kai Rusija pradėjo agresyvią karinę kampaniją prieš Ukrainą.

VGT taip pat aptarė tolesnius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimą. Taryba pritarė kitąmet didinti Lietuvos karių skaičių – į privalomąją pradinę karo tarnybą bus pašaukta ne 3.500, kaip yra šiemet, bet 4.500. Be to, iš papildomai skiriamų lėšų bus užtikrintas jų aprūpinimas modernia ginkluote ir įranga.

Taip pat VGT nutarė spartinti motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ suformavimą iki 2019 m. „Tai sustiprins Vakarų Lietuvos apginamumą, užtikrins tolygesnį kariuomenės išdėstymą visoje šalies teritorijoje. 2018 m. taip pat turi būti užtikrinta aukščiausių standartų priimančios šalies parama sąjungininkų pajėgoms“, – pranešė prezidentūra.

VGT taip pat nusprendė sustiprinti Lietuvos oro gynybos pajėgumus, spartinti sausumos pajėgų aprūpinimą sunkiąja ginkluote, užtikrinti karinių oro pajėgų gebėjimą efektyviai vykdyti taikos meto užduotis – paieškos ir gelbėjimo operacijas bei transportavimą oru.

Šiuo metu Lietuva taip pat vykdo vidutinio nuotolio oro erdvės sistemų pirkimą iš Norvegijos, o prezidentė apie Baltijos šalių oro gynybą neseniai kalbėjo su JAV viceprezidentu Michaelu Pense‘u.

Lietuvos ir Vokietijos pareigūnai yra užsiminę, kad Berlynas į Lietuvą galėtų atgabenti ilgojo nuotolio „Patriot“ sistemas, bet apie jokius konkrečius sprendimus Vokietija nekalba.

VGT yra sudaryta iš 5 narių: prezidento, premjero, Seimo pirmininko, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado.