EK nurodė didžiausias Lietuvos bėdas

Kaip receptą, spręsti pagrindinėms problemoms visoms valstybėms narėms, EK siūlo skatinti investicijas, vykdyti struktūrines reformas ir užtikrinti atsakingą fiskalinę politiką. Taip pat – skirti daugiau dėmesio didesniam socialiniam teisingumui.

Marius Vaščega, EK atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūnas, teigia, kad pagrindinė EK ataskaitos žinia Lietuvai ir bendras kontekstas yra palyginti teigiami, tačiau problema ta, kad teigiami ekonomikos rezultatai pasiekia ne visus gyventojus, ir šis atotrūkis didėja. Pasak p. Vaščegos, tikriausiai didžiausias iššūkis Lietuvai – kaip pasiekti, kad ekonomikos plėtros vaisiais naudotųsi platesnis ratas žmonių.

„Lietuvoje vienas didžiausių ES skurdo ir socialinės atskirties lygmuo, jis dar didesnis tarp bedarbių, senatvės pensininkų. Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena didžiausių ES ir didėja nuo 2012 m.“, – pažymi p. Vaščega.

nuotrauka::1

Nelygybę šalyje didina didelis skirtumas tarp žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo, dideli darbo užmokesčio skirtumai, ribotas mokesčių sistemos progresyvumas ir silpna socialinės apsaugos sistema, įvardija EK.

Lietuvos ekonomika po 2009 m. kelerius metus nuosekliai kasmet augo po daugiau kaip 3%; pernai BVP didėjo 2,2%, lėtesnį augimą didele dalimi lėmė dėl besikeičiančių ES paramos laikotarpių sumažėję ES paramos lėšų srautai ir susitraukusios investicijos.

Ponas Vaščega pažymi, kad, nors ekonomika stabiliai auga, tačiau lėčiau, nei kai kuriose išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse, kaip Airijoje, Švedijoje, Liuksemburge, todėl Lietuva ne artėja prie jų, bet tolsta. Todėl vienas rimčiausių galvosūkių Lietuvai – kaip priartėti prie sparčiau augančių Vakarų Europos šalių, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui.

„Turbūt vienintelis atsakymas, kaip toliau gyventi – didinti našumą, auginant gaminamos produkcijos, teikiamų paslaugų pridėtinę vertę. Deja, mūsų našumas pastaraisiais metais lėtėjo“, – pabrėžia p. Vaščega.

Arnoldas Pranckevičius, EK atstovybės Vilniuje vadovas, svarsto, kad EK ataskaitos įžvalgos daug kur sutampa su dabartinės vyriausybės įvardytais prioritetais – skurdo ir socialinio atotrūkio mažinimas, skirtumas tarp gyvenimo lygio miestuose ir kaimuose, dėmesys emigracijai.

„Matyti, kad EK diagnozė ir Lietuvos vyriausybės prioritetai daug kur sutampa, tad galima tikėtis bendro darbo, bendro tikslų siekimo“, - sako p. Pranckevičius.

nuotrauka::2

EK ataskaitoje konstatuoja, kad Lietuvos viešųjų finansų būklė yra patikima, bet numatoma, kad 2017 m. dėl struktūrinių reformų išaugs struktūrinis deficitas. EK nurodo, kad vidutiniu laikotarpiu fiskaliniai uždaviniai turėtų sunkėti, nes dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir didėjančio išlaikomų žmonių skaičiaus didės pensijų ir ilgalaikės priežiūros išlaidos. Šiuo metu Lietuvos valstybės skola sudaro apie 40% nuo BVP.

Nors Lietuva pasiekė pažangos įgyvendindama 2016 m. EK šaliai skirtas rekomendacijas, peržiūrint mokesčių, pensijų sistemą, tačiau tik ribotos pažangos pasiekta mėginant įveikti demografinius iššūkius. Nedaug veiksmų imtasi siekiant gerinti inovacijų politikos koordinavimą. Be ES lėšomis finansuojamų programų, nesiimta papildomų priemonių našumo augimui sustiprinti.

Europos Komisija ekonominių iššūkių analizę pateikia 27 Bendrijos šalims narėms, išskyrus Graikijai, kuriai taikoma atskira vertinimo procedūra. Ši ataskaita – tai nepriklausomas šalies ekonomikos vertinimas, kuriame įvardijamos pagrindinės tolesnės ūkio plėtros ir pertvarkų gairės.

Ataskaita vėliau pavasarį tampa pagrindu EK šalims narėms teikiamoms ekonominėms rekomendacijoms.