„Frexit“ Prancūzijai kainuotų 30 mlrd. Eur kasmet, teigia centrinio banko vadovas
Prancūzijos pasitraukimas iš euro zonos, kurio, tapusi šalies lydere, siektų Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen, šalies finansinių įsipareigojimų naštą padidintų 30 mlrd. Eur kasmet, perspėjo Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau.
Ponas Villerou de Galhau teigė nenorįs, kad Prancūzija atsisakytų euro ir perspėjo dėl p. Le Pen planų didinti vyriausybės išlaidas, verčiant centrinį banką jas finansuoti.
Ponios Le Pen įvardijamos skolos monetizavimo formos buvo atsisakyta visose didžiosiose pasaulio ekonomikose, be to, toks modelis keltų grėsmę centrinio banko nepriklausomybei, teigė p. Villerou de Galhau.
Tai vienas iš keleto perspėjimų dėl Frexit, kuriuos pastaruoju metu išsakė Prancūzijos ekonomikos elito atstovai, rašo Financial Times.
Ponios Le Pen vadovaujamas kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas atskleidė, kad siektų 1,7 trln. Eur siekiančius Prancūzijos skolinius įsipareigojimus renominuoti nauja valiuta, tai esą būtų padaryta per šešis mėnesius nuo p. Le Pen atėjimo į aukščiausią šalies postą.
Benoit Coeure, Prancūzijos atstovas Europos centrinio banko (ECB) valdyboje, praėjusią savaitę tvirtino, kad sprendimas trauktis iš euro zonos Prancūziją pasmerktų augančiam skurdui, aukštam nedarbui ir infliacijai.
Pagrindinės kredito reitingų agentūros taip pat perspėjo, kad Frexit veikiausiai taptų didžiausiu valstybės bankrotu istorijoje, kadangi naujasis Prancūzijos frankas, manoma, smarkiai nuvertėtų euro atžvilgiu.
Prancūzijos 10 metų obligacijų, atspindinčios šalies skolinimosi kainą, palūkanos nuo rekordinių 0,1% žemumų rugsėjį užkopė iki daugiau nei 1%. Prancūzijos skolos ir BVP santykis dabar siekia 94% ir yra aukščiausias per du dešimtmečius.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti