Tyrimas: klimato kaita Baltijos valstybėms atneš ir naudos
Europos aplinkos agentūros ataskaitoje, skirtoje apžvelgti būsimus klimato pokyčių Europoje padarinius, aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios Baltijos ir Skandinavijos valstybės įvardijamos kaip bene vienintelės, kurios ne tik susidurs su problemomis, bet ir gaus iš to naudos.
Europos aplinkos agentūra borealiniam regionui, kuriam priskirta ir Lietuva, prognozuoja devynis klimato kaitos padarinius, tarp jų dažnesnius gausius kritulius, mažiau sniego ir ledo, didesnę audrų riziką žiemą, daugiau kritulių ir vandeningesnes upes bei miškingumo, kartu ir miško kenkėjų rizikos, didėjimą.
Tačiau priešingai nei kituose Europos regionuose, kur iš esmės įžvelgiami vien tik neigiami padariniai, agentūra borealiniam regionui prognozuoja ir pozityvius pokyčius tai didesnis pasėlių derlingumas, mažesnės sąnaudos pastatų šildymui, išaugęs hidroenergetikos potencialas bei daugiau vasaros turistų.
Vis dėlto, kaip pažymima ataskaitoje, didžioji dalis Europos regionų ir ekonomikos sektorių dėl klimato kaitos nukentės. Daugiausiai žalos dėl to jau dabar patiria ir ateityje patirs pietų ir pietryčių Europa. Šiandien čia fiksuojama aukštesnė temperatūra, mažiau kritulių, o tai didina rimtų sausrų pavojų. Dėl to kenčia žemės derlingumas, bioįvairovė bei miškai. Be to, dažnesnės karščio bangos didina ir infekcinių ligų pavojų.
Tuo tarpu pakrantės regionams Vakarų Europoje, pakilus jūros lygiui, gresia potvyniai bei dažnesnės audros. Arkties zonos kraštams didžiausią poveikį padarys tirpstantys ledynai.
Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad nuo 1980-ųjų su klimatu susiję ekstremalūs įvykiai Europos ekonomikai kainavo daugiau nei 400 mlrd. Eur. Ateityje daugiausiai nuostolių dėl klimato kaitos patirs prie Viduržemio jūros esančios valstybės.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti