Liūdna išeitis: išrūšiuotas atliekas sumes į sąvartyną

„Aplinkos ministerija (AM), įvertinusi realias galimybes ir atsižvelgusi į vilniečių interesus, turi aiškiai pasakyti, ką miestas turi daryti su degiosiomis atliekomis – ar jas saugoti, ar deginti? Kaip ir kur? O apsisprendusi, turi numatyti protingą laikotarpį planui įgyvendinti“, - šiandien žiniasklaidai sakė Tomas Vaitkevičiaus, Kazokiškų sąvartyną valdančios savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų tvarkymo centro“ (VAATC) direktorius.

Jo teigimu, aplinkosaugininkai reikalauja, kad Kazokiškių sąvartyne iki kovo 31 d. būtų įrengta atskira sekcija, kur būtų saugomos perdirbimui netinkamos degiosios atliekos, susidarančios regioninėje atliekų rūšiavimo gamykloje. Tai kainuotų apie 1,5 mln. Eur, o statybos užtruktų apie dvejus metus, skaičiuoja VAATC.

„Net jei naujos atskiros sekcijos statybas turės apmokėti atliekų rūšiavimo gamyklos operatorė „Energesman“, kuri yra degių atliekų savininkė, vilniečiams atliekų tvarkymas pabrangtų bent 5 Eur per metus. Ir kodėl verslas turėtų investuoti 1,5 mln. Eur į laikinai, vieneriems metams, kol pradės veikti atliekų jėgainė, statomą aikštelę?“, – retoriškai klausia p. Vaitkevičius.

Jo teigimu, iš pradžių AM reikalavo, kad degios atliekos iš regioninių mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių sąvartyne būtų saugomos, dabar ji pakeitė nuomonę ir sako, kad jos turi būti šalinamos sąvartyne. Tokiu atveju deginimui šios atliekos būtų netinkamos ar mažai tinkamos.

„Jei svarstoma, kad degias atliekas reikia šalinti, kyla klausimas, kokia išvis yra MBA įrenginių nauda – kodėl reikia rūšiuoti, o didelę dalį išrūšiuotų atliekų išmesti? Degias atliekas galima sudeginti ir po trijų metų, ir dar vėliau. Be to, būsimi deginimo jėgainės, kuri planuojama statyti Vilniuje, operatoriai nėra pasakę, kad jiems nereikės atliekų, kurias sukaupsime 2017 m.,“ – sako p. Vaitkevičius.

Stabdyti MBA įrenginių, jo teigimu, negalima – jie pastatyti ES paramos lėšomis, todėl Lietuvai tektų grąžinti apie 30 mln. Eur. „Energesman“ teritorija yra per maža saugoti didžiulius atliekų kiekius, kitose aikštelėse, kurias pernai buvo nusižiūrėjusi įmonė, leidimų nesuteikė aplinkosaugininkai.

Būtinybė sąvartyne saugoti arba pašalinti po MBA įrenginiuose susikaupiančia degias atliekas (vadinamąjį kietąjį atgautąjį kurą) iškilo pernai gegužę, pradėjus veikti įrenginiams, kur išrūšiuojamos visos Vilniaus regiono gyventojų mišrios komunalinės atliekos. Čia kas mėnesį susidaro iki 10.000 t degių atliekų, o vienintelė šalies atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje gali deginimui priimti tik apie pusę šio kiekio. Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurioje būtų sudeginamas visos susidarančios degios atliekos, dar nepradėta statyti. Tikėtina, kad ji gali pradėti veikti 2019–2020 metais.

Praėjusią savaitę AM išplatino pranešimą, įspėdama, kad Vilniuje gali pasikartoti pernai rugsėjį ištikusi „atliekų krizė“, kai neturėdama kur dėti degių atliekų „Energsman“ savaitei, kol pavyko pasiekti susitarimą su VAATC dėl jų saugojimo sąvartyne, sustabdė atliekų priėmimą į MBA įrenginius.

Ministerijos teigimu, tuo metu buvo leista degias atliekas saugoti Kazokiškių sąvartyne, kol bus įrengtos šių atliekų laikymo vietos, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. kovo 31 dienos – per tą laiką Kazokiškių sąvartyne turėjo būti įrengta saugojimo aikštelė, padarytas poveikio aplinkai vertinimas. Tačiau nei VAATC, nei „Energesman“ šių reikalavimų kol kas neįvykdė, konstatuoja AM.

nuotrauka::1 left

„Aplinkosaugininkai jau paviešino Kazokiškių sąvartyne nustatytą pažeidimą – daugiau nei 11.000 t degių atliekų atvežta saugoti į veikiantį sąvartyne kaupą, kur vyksta ir atliekų šalinimo veikla, o to neleidžia Atliekų tvarkymo įstatymas“, – nurodo Dalius Krinickas, AM Atliekų departamento direktorius.

Jis aiškina, kad galimi du problemos sprendimo variantai – arba degias atliekas sąvartyne saugoti atskirai, specialiai tam įrengtoje aikštelėje (bet ne ilgiau trejus metus), arba, gavus atitinkamus leidimus, dalį jų šalinti drauge su kitomis atliekomis.

„Jei būtų užfiksuojama, kad degios atliekos yra pašalinamos, o ne vežamos saugoti, jokių pažeidimų nebūtų. Todėl pateikėme informaciją VATC, „Energesman“, Aplinkos apsaugos agentūrai, kad deginimo jėgainės eksploatavimo pradžiai nusikeliant į 2019-2020 m., reikia įvertinti galimybę šalinti sąvartyne degių atliekų kiekį, kurio nesugebės sudeginti „Fortum Klaipėda“ jėgainė ir kuris būtų saugomas ilgiau nei trejus metus“, – sako p. Krinickas.

Maksimalus trejų metų laikotarpis, anot jo, užfiksuotas ES direktyvoje, kuri ilgesnį saugojimą automatiškai traktuoja kaip šalinimą ir sąvartyno plėtrą.

„Tai jau būtų pažeidimas Lietuvai. Todėl visus iš anksto įspėjome, kad turėtų laiko susitvarkyti leidimus, išsiaiškinti, kiek tiksliai atliekų jie turi teisę šalinti pagal ES lėšomis finansuoto projekto sąlygas“, – sako p. Krinickas.

Degiosios atliekos sąvartyno pirmojoje sekcijoje pradėtos saugoti 2016 m. rugsėjį, šiuo metu čia jų sukaupta apie 21.000 t. Anot p. Vaitkevičiaus, dabar ši sąvartyno sekcija yra užpildyta, o degios atliekos pradėtos vežti į antrąją sąvartyno sekciją. Kaip tik čia aplinkosaugininkai ir įžvelgia pažeidimą.

„Užpildę pirmąją sekciją, pradėjome jas saugoti antroje sekcijoje kitu būdu – kaupuose. Nei vienas, nei kitas būdas nepažeidžia jokių aplinkos interesų, žalos aplinkai nėra: degios atliekos yra atskirtos nuo šalinamų atliekų, o tai leidžia jas vėliau panaudoti deginimui. Be to, visi teršalai, kurie nuteka nuo degiųjų atliekų, yra surenkami ir nepatenka į aplinką“, – tikina jis.

FOTOGALERIJA Kazokiškių sąvartynas (28 nuotr.)