Interviu su EK nare: ES parama – ne pinigams iššvaistyti, o investicijoms

Publikuota: 2017-01-26
Corina Cretu, ES regionų komisarė. „TT News Agency“ / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
Corina Cretu, ES regionų komisarė. „TT News Agency“ / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Europos Komisija (EK) tiek dabar, tiek planuodama naują finansavimo laikotarpį po 2020 m. skirs vis daugiau dėmesio ES lėšomis finansuojamų projektų kokybei – tai yra, bus siekiama įsitikinti, kad šios investicijos lemia tikrus, aiškiai matomus pokyčius žmonių gyvenime, sako Corina Cretu, šiandien Vilniuje viešinti EK narė, atsakinga už regioninę politiką.

Interviu VŽ p. Cretu sako teigiamai vertinanti aktyvų ES lėšų panaudojimą Lietuvoje, bet ir priduria, kad dar reikia padirbėti, kad šios lėšos tikrai prisidėtų prie žmonių poreikių tenkinimo.

Lietuvos vyriausybė pernai nusprendė Lietuvą suskirstyti į du regionus, kad silpnesnysis galėtų gauti ES paramą naujuoju Bendrijos finansavimo laikotarpiu po 2020 m. Kaip manote, ar tai padės sustiprinti vadinamąjį „silpnesnį“ (ne Vilniaus regioną)? Kokia kitų šalių, taikiusių panašią praktiką, patirtis – ar joms pavyko paspartinti ne sostinės regionų plėtrą?

Apskritai kalbant, regionų plėtrą paspartina kokybiški projektai ir protingas Sanglaudos politikos programų įgyvendinimas, o ne tai, kaip šalis yra padalinta. Regioninės plėtros skirtumai, bent jau tie, kurie matuojami vienam žmogui tenkančiu BVP, logiškai nulemia daugiau finansavimo mažiau išsivysčiusiems regionams. Tačiau nuo pat savo darbo pradžios kartoju – pinigai dar nėra viskas. Patikimas administravimas, brandžių projektų gausa, susitelkiant į strateginius, aukštos pridėtinės vertės sektorius kaip, pavyzdžiui, tyrimai, taip pat parama inovatyviems verslams ar skaitmeninėms technologijoms – tai yra svarbiausia, siekiant sustiprinti ES regionų plėtrą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kaip vertinate ligšiolinę Lietuvos pažangą, panaudojant ES struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšas?

Sanglaudos politikos programų įgyvendinimą Lietuvoje vertinu teigiamai – jūsų šalis yra antroji ES pagal įvykdytus mokėjimus paramos gavėjams. Bet būtina dar labiau pasistengti, kad būtų užtikrinta, kad pasiekiami šių programų tikslai – darbo vietų kūrimas, augimo skatinimas, geresnė prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų. Trumpai tariant, reikia užtikrinti, kad finansavimas kuo greičiau atneštų tikrų pokyčių į Lietuvos žmonių gyvenimą.

Kokie numatomi pagrindiniai ES paramos skirstymo po 2020 m. principai? Būna diskusijų, kad kartais ES lėšos panaudojamos neefektyviai. Kokius saugiklius siekiama įdiegti, kad to būtų išvengta? Kokiems sektoriams bus teikiami prioritetai?

Iš tikrųjų, mes jau galvojame, kaip atrodys ES finansavimas po 2020 m. Ir dabar atvykau į Lietuvą aptarti Sanglaudos politikos ateitį, tikiuosi išgirsti naujų idėjų. Sanglaudos politika jau įrodė, kad gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo, tai – visavertė investicijų politika, vis dėlto dar yra erdvės tobulinti šiuos instrumentus. Sanglaudos politika turi tapti paprastesnė – mažiau biurokratijos, mažiau užtvarų smulkiems verslams, kai jie pildo paraiškas, siekdami finansavimo iš Sanglaudos fondų. Mes to siekiame.

Taip pat turime stengtis, kad investicijos būtų efektyvesnės, o politika – lankstesnė, labiau atsižvelgianti į ES piliečių poreikius.

Pagaliau, dabar visi regionai visoje ES turi naudos iš Sanglaudos politikos. Šios priemonės leidžia pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Privalome užtikrinti, kad ateityje nė vienas ES pilietis nesijaustų nustumtas į šalį ir kad kiekvienas turėtų naudos iš ES paramos.

Bet būtent tai ir vyksta tiek ES, tiek kitur išsivysčiusiose šalyse – žmonės, gyvenantys atokiau nuo ekonominės gerovės centrų, yra nusivylę, pasigenda pažangos savo gyvenimuose. Tai sudaro sąlygas plisti populizmui. Kokie regioninės politikos instrumentai gali prisidėti prie šių procesų suvaldymo?

Europa susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais: pabėgėlių krizė, JK referendumo atomazga, trapus ekonomikos atsigavimas, nedarbas, socialinės atskirties baimė. Plačiai paplitęs jausmas, kad stinga galimybių, ir įvairios baimės sukuria terpę populizmo pakilimui.

Piliečiai praranda pasitikėjimą Europos projektu, kadangi jie jaučiasi taip, lyg ištikus sunkumams pačios Europos niekur nėra. Aš norėčiau juos paraginti pažvelgti atidžiau: Europa yra visur. Tai plačiajuostis interneto ryšys, ateinantis į žmonių namus. Tai jaunuoliai, anksti pasitraukę iš mokyklų, tačiau gavę antrą šansą ir ateinantys į darbo rinką po to, kai jiems suteikiama reikiama kvalifikacija. Tai keliai ir tiltai, jungiantys miestus, regionus ir šalis.

Sanglaudos fondai tikrai veikia, jie padeda idėjoms tapti konkrečiais projektais. Aš negaliu įsivaizduoti geresnės ES solidarumo iliustracijos.

Kaip regioninė politika gali padėti mažinti socialinę atskirtį – tiek Lietuvoje, tiek apskritai ES?

2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu apie 45 mlrd. Eur iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų bus investuoti į socialinės atskirties mažinimo projektus. Apie 700 mln. Eur iš jų pasieks Lietuvą.

Šios investicijos padės labiausiai nutolusiems nuo darbo rinkos žmonėms grįžti į darbą, didins vyresnių žmonių įsitraukimą į darbo rinką ir gerins prieigą prie socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų.

Mes stipriname ir savo politikos instrumentus, skirtus miestams ir ieškome efektyvių, inovatyvių būdų mažinti skurdą ir atskirtį ES miestuose.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Padaugėjus užsikrėtimų ES šalys pratęsė COVID-19 pažymėjimų naudojimą

Europos Sąjungos šalys antradienį pritarė tam, kad būtų metams pratęstas ES skaitmeninių COVID pažymėjimų...

E. Macronas susilaikė nuo Rusijos įvardijimo teroristine valstybe

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė nevadinsiąs Rusijos „terorizmą remiančia...

B. Johnsono siekis perrašyti „Brexit“ taisykles įveikė pirmąją kliūtį

Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Boriso Johnsono siekis atsikratyti kai kurių su Europos Sąjunga...

Teismas vėl atmetė 240 mln. Eur vertės Lietuvos ieškinį „Veolia“

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį dar kartą atmetė daugiau nei 240 mln. Eur vertės valstybės ieškinį...

Pramonė
14:38
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
14:30
G 7 šalys susitarė didinti karo kainą Rusijai, išreiškė tvirtą paramą Ukrainai

Pasibaigus tris dienas trukusiam aukščiausiojo lygio susitikimui, G 7 šalių vadovai susitarė nustatyti...

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį sumažėjo 3 punktais

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo minus 11 ir, palyginti su geguže, sumažėjo 3 procentiniais...

„Moody's“: Rusija neįvykdė užsienio skolos įsipareigojimų

Reitingų agentūra „Moody's“ patvirtino, kad Rusija pirmą kartą per šimtmetį neįvykdė užsienio skolos...

Rinkos
12:54
Seimas ėmėsi siūlymo dekriminalizuoti nedidelį kiekį kanapių 5

Seimas antradienį ėmėsi siūlymo už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę...

Premjerė ir Seimo pirmininkė laisvalaikiu nebebus saugomos 1

Vyriausybės ir Seimo vadovės laisvalaikiu nebebus saugomos, jeigu jų sveikatai ir gyvybei nekils grėsmių.

Pirmadienį nustatyta 616 naujų COVID-19 atvejų 3

Lietuvoje pirmadienį nustatyta 616 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti...

A. Bilotaitė: nepaprastosios padėties vis dar reikia Premium 3

Rusijos ir Baltarusijos keliamos grėsmės yra išlikusios ir netgi kartais gerokai suintensyvėja, be to, niekur...

Prezidento patarėjas: neabejojame, kad iš NATO susitikimo parsivešime siektą rezultatą

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako neabejojantis, kad iš antradienį Madride vykstančio...

Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
05:50
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Prancūzijos finansų ministras: valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų ministras Bruno Le...

Rinkos
2022.06.27
Turtingiausias Ukrainos žmogus padavė Rusiją į teismą 6

Turtingiausias Ukrainos žmogus – verslininkas Rinatas Achmetovas pirmadienį pateikė ieškinį prieš Rusiją...

Verslo aplinka
2022.06.27
Seimo NSGK vadovas: pirmi ženklai rodo, kad mūsų lūkesčiai Madride bus atliepti

Pirmi ženklai rodo, kad Lietuvos lūkesčiai turėti NATO brigadą ir stiprinti oro gynybą bus atliepti Aljanso...

Verslo aplinka
2022.06.27
Atstatyta Migracijos departamento informacinių sistemų veikla 3

Pašalinus informacinių sistemų trikdžius pirmadienio pavakarę atstatyta pasų išdavimo veikla, informavo...

Verslo aplinka
2022.06.27
„Coface“ atsargiau vertina Baltijos šalių ekonomines perspektyvas

Tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“ Lietuvos ekonomikos įvertį artimiausiam laikotarpiui pablogino...

Finansai
2022.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku