Kinijos ekonomikos augimas – žemiausias per 26 metus

Ketvirtą 2016 m. ketvirtį šalies ekonomika augo 6,8%, o bendras metinis rodiklis buvo kiek žemesnis – 6,7%, penktadienį pranešė šalies statistikos departamentas.

Nors ekonominis augimas buvo lėčiausias per pastaruosius 26 metus, naujausius ketvirto ketvirčio duomenis ekonomistai vertina kaip stabilizavimosi ženklą antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai, rašo Vokietijos „Spiegel“. Visgi ekonomistai turi įtarimų, kad Kinija gali šiek tiek „pudruoti“ skaičius.

Be kita ko ekspertai įspėja, kad dabartinis Kinijos ekonomikos modelis ilgainiui gali nebepasiteisinti. Šalies ūkio augimas vis dar labai priklauso nuo vyriausybinių investicijų, šią silpną vietą jau anksčiau nurodė ir Tarptautinis valiutos fondas ir pridūrė, kad gresia ūkio silpnėjimas, jei vyriausybė nesiims priemonių prieš įmonių įsiskolinimus.

„Spaudimas ir problemos ūkiui kils tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės“, - „Spiegel“ cituoja Huangą Veipingą, Pekino ekonomikos profesorių. Silpna prekyba su užsieniu, dideli įsiskolinimai, gresiantys ginčai su JAV ir galima protekcionistinė naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika yra visa puokštė veiksnių, kurie gali turėti lemiamos neigiamos įtakos Kinijos ekonomikai šiais metais.

VŽ rašė, kad praėjusiais metais Kinijos eksporto apimtys krito labiausiai nuo 2009-ųjų – palyginti su 2015 m. krito 7,7%, o importas – 5,5%.

Dėl išorinių veiksnių Kinija taip pat siunčia signalus. VŽ analizavo Kinijos prezidento Xi Jinpingo istorinę kalbą, pasakytą Pasaulio ekonomikos forume Davose, kurioje jis netiesiogiai kreipėsi į netrukus prisieksiantį išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir pasiuntė jam pagrindinę savo žinią – niekas nelaimės tarpusavio prekybos kare.

Kinija jau demonstruoja ryžtą keisti šalies ūkio augimo modelį – vietoj pigių prekių eksporto skatinti inovacijas įmonėse. VŽ primena, kad 2016 m. Kinija įsigijo rekordiškai daug įmonių Vokietijoje ir išleido tam kaip niekad dideles sumas pinigų. „Spiegel“ teigimu, Kinija siekia perimti vokiečių patirtį (angl. know-how) ir iki 2050 m. tapti pasauline lydere technologijų srityje. Investuotojai iš Kinijos ir Honkongo per 2016 m. sausio-spalio mėnesius įsigijo 58 vokiškas įmones, o tai yra 19 tokių sandorių daugiau nei per visus 2015 m., rodo audito ir konsultavimo paslaugas teikiančios tarptautinės bendrovės „Ernst & Young“ statistika. Dar įspūdingiau atrodo kinų išlaidos – suminė sandorių vertė per nepilnus šiuos metus siekia 11,6 mlrd. Eur, o tai yra net 20 kartų daugiau nei per visus 2015 m.