Laisvės premijos įteiktos Vytautui Landsbergiui ir Valdui Adamkui

FOTOGALERIJA WEB Sausio 13 Laisvės premijos (16 nuotr.)

Abi premijos įteiktos per penktadienį surengtą Sausio 13-osios minėjimą Seime.

Gruodį Laisvės premijų komisija ir Seimas patvirtino sprendimą už 2016 m. premijas skirti ir p. Landsbergiui, ir p. Adamkui.

Seimas ta proga pakeitė įstatymą, kad per vienerius metus Seimas galėtų įteikti ne vieną, bet dvi Laisvės premijas.

Pono Landsbergio kandidatūra Laisvės premijai gauti buvo pasiūlyta dar 2015 m. pabaigoje, tačiau praėjusios kadencijos Seimas jos nepatvirtino.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

5.000 Eur siekiančią Laisvės premiją Seimas įsteigė 2011 m. Ji teikiama kasmet per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.

infogr.am::e2c6e13f-161c-4b2a-bd7d-35a68fd70195

Per penktadienį surengtą iškilmingą Seimo posėdį kalbėjusi konservatorė Irena Degutienė, Seimo pirmininko pavaduotoja, apgailestavo, kad prieš metus buvęs Seimas atmetė sprendimą p. Landsbergiui skirti Laisvės premiją. „Neigti jo pastangas ir darbus, jo esminį indėlį į Lietuvos laisvės bylą, reiškia dar vieną istorijos klastotę. Deja, tokių istorijos klastočių pastaruoju metu dar pasitaiko. Dalis visuomenės, deja, vis dar nepasiruošę laisvei“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo p. Degutienė.

Ji atskirai kreipėsi ir į Seimo iškilmėse dalyvavusius Ukrainos atstovus: „Broliai ir sesės, Lietuva nepamiršo, kad 1991 m. ukrainiečiai, kas mintimis, o kas ir fiziškai, kovojo už mūsų nepriklausomybę ir laisvę. Ir mes šiandien darome viską, kad bandymų okupuoti Ukrainą, palaužti jos laisvę tema neišnyktų iš pasaulio darbotvarkės.“

Ponas Adamkus savo kalboje padėkojo tiems, kurie „prie Laisvės laužų budėjo prieš 26 metus ir budi šiandien, nes ir šiandien tebėra revanšistinių, piktų kėslų kupinų jėgų, kurios tik ir telaukia, kad nusilptume ir pasiduotume“.

Kalbėdamas iš Seimo tribūnos p. Landsbergis irgi kalbėjo apie imperialistines nuotaikas Rusijoje. „Dėkodamas už paskirtąją Laisvės premiją, kalbėsiu šiandien ne apie premijas. Nes mūsų visų didžioji premija – kad vis dar esame ir esame ten, kur pasirinkome būti. Bet tikrai yra jėgų, nenorinčių to, kad būtume ten, kur esame – laisvėje“, – sakė pirmasis faktinis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas.

Jis ragino dabartinį Seimą drąsiau imtis veiksmų, kurie stiprins valstybės nepriklausomybę. „Seime, būk drąsus. Anuomet Lietuva gynė savo laisvę. Ginkime ir šiandien savo laisvę, pirmiausia, atsakingo pasirinkimo laisvę būti laisviems“, – kalbėjo p. Landsbergis.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 m. sausio 13 d. per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 d. paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista apie tūkstantį beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Okupantai iš užimtų pastatų pasitraukė po 1991 m. rugpjūčio pabaigoje Maskvoje žlugusio komunistinio pučo.