Įvykiai, drebinę pasaulį 2016-aisiais

Publikuota: 2016-12-30
Jon Nazca („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Jon Nazca („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

2016-aisiais pasaulio ir Europos dėmesio centre atsidūrė du netikėti balsavimų rezultatai: Jungtinės Karalystės (JK) piliečių referendume priimtas sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos ir JAV prezidento rinkimai, kuriuose netikėtą pergalę iškovojo Donaldas Trumpas.

„Verslo žinios“ apžvelgia šiuos ir kitus svarbiausius praeinančių metų įvykius.

nuotrauka::1

Kelias į „Brexit“ referendumą buvo ilgas ir vingiuotas. Davidas Cameronas premjeru tapo 2010-aisiais, kaip konservatorių ir liberalų demokratų koalicijos lyderis. Jis išsyk susidūrė su spaudimu dėl balsavimo, sprendžiant dėl britų ateities Europoje. 2013-aisiais p. Cameronas pažadėjo surengti referendumą, jei 2015-aisiais konservatoriai laimės rinkimus. Konservatoriai iškovojo pergalę rinkimuose, ir p. Cameronas turėjo tesėti referendumo pažadą.

Metų pradžioje ES ir JK vadovai sutarė dėl ES Bendrijos reformų, kurios įsigaliotų tuo atveju, jei JK nuspręstų likti sąjungoje. Po šio sutarimo p. Cameronas, tuometinis šalies premjeras, ragino britus pasisakyti už pasilikimą Bendrijoje.

Vis dėlto britai pasirinko išstoti – taip pasisakė 17,4 mln. arba 51,9% rinkėjų. Už JK pasilikimą ES balsavo 48,1% dalyvavusiųjų referendume – 16,1 mln. rinkėjų. Toks balsavimo rezultatas sudrebino JK ir Europą – svaro sterlingo kursas nukrito į 31 metų žemumas, ES lyderiai pareiškė, kad nebus jokių neformalių derybų, pasipylė vienas už kitą labiau pesimistiniai ateities scenarijai.

Netrukus po to p. Cameronas atsistatydino iš premjero posto. Naujaja šalies premjere tapo buvusi vidaus reikalų sekretorė Theresa May. Per kitą pusmetį nuolat diskutuota, kaip tiksliai atrodys „Brexit“ procedūra ir kokie nusistovės santykiai tarp JK ir ES. Ponia May laikosi strategijos neatskleisti savo kortų ir kol kas aišku tik tai, kad oficialios derybos dėl to, kaip atrodys JK pasitraukimas, turėtų prasidėti iki kitų metų kovo. Tiesa, tam gali sutrukdyti šiuo metu vykstantys teisiniai procesai dėl to, kas turi teisę tai inicijuoti. JK politikai leido suprasti, kad šalis pageidautų išlikti vieningoje ES rinkoje, tačiau nori kontroliuoti migracijos procesus bei nepaklusti Europos Teisingumo Teismui. ES atšauna, kad priklausymas vieningai rinkai negali būti dalinis.

nuotrauka::2

JAV prezidento rinkimų kampanija buvo ilga, karšta ir, kaip sutaria visi apžvalgininkai, bene nemaloniausia per visą ilgą JAV politinę istoriją. Hillary Clinton, demokratų kandidatė, buvo traktuojama kaip tradicinės politinės atstovė, tačiau jai koja kišo asmeninio elektroninio pašto naudojimo tarnybiniais tikslais skandalas, kurį vis į dienos šviesą ištraukdavo teisėsauga ir bendras nepopuliarumas. Išsišokėlio, politinės patirties neturinčio ir skambias frazes žarstančio p. Trumpo ilgą laiką niekas nevertino kaip rimto pretendento. Trijuose televizijos debatuose, kurie turi didelę reikšmę JAV prezidento rinkimuose, iš pažiūros geriau sekėsi p. Clinton, o iki pat rinkimų pradžios bene visos sociologinės apklausos prognozavo tvirtesnę ar mažiau užtikrintą demokratės pergalę.

Tačiau atsitiko priešingai. Nors ji iš viso ir surinko daugiau balsų, tačiau p. Clinton pralaimėjo daugelyje taip vadinamų svyruojančių valstijų, kurios paprastai ir nulemia galutinį JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Trumpo pergalę nulėmė JAV provincijos balsai, o juodaodžių, ispanakalbių ir moterų parama p. Clinton nebuvo tokie reikšminga, kaip tikėtasi.

Kampanijos metu p. Trumpas žadėjo nutraukti JAV nepalankią prekybos politiką, įvykdyti mokesčių reformą, grąžinti amerikiečiams darbo vietas, įnirtingai kovoti su nelegalia migracija, keisti Baracko Obamos vykdytą sveikatos apsaugos politiką, vykdyti kardinaliai priešingą demokratams užsienio politiką ir daugelį kitų dalykų Kokią dalį šių pažadų p. Trumpas iš tiesų įgyvendins, paaiškės jau kitąmet – prezidento kadencija prasidės sausio 20-ąją. Iki tol žiniasklaidos dėmesį kaustė kiek chaotiškas p. Trumpo komandos formavimas. Dažniausiai išrinktasis prezidentas rinkosi nedaug politinės patirties turinčius verslo elito atstovus.

JAV prezidento rinkimai nepasitraukė iš dėmesio centro ir dėl Rusijos įtakos. JAV institucijos ir demokratų politikai kaltino Rusiją, kad prezidento rinkimų metų Rusijos sankcionuoti programišiai esą vykdė kibernetines atakas. Šios buvo nukreiptos prieš demokratų kandidatę p. Clinton siekiant, kad rinkimus laimėtų respublikonas p. Trumpas. Galiausiai dėl šių veiksmų prezidento Obamos administracija įsakė 35 Rusijos pareigūnams iš ambasados Vašingtone ir konsulato San Fransiske palikti JAV.

nuotrauka::3

2016-aisiais buvo įvykdyta dešimtys kruvinų teroro aktų. Dažniausiai ir skaudžiausiai nuo jų kentėjo Irakas, Sirija, Libija, Pakistanas, Turkija, Somalis, Nigerija, Jemenas ir kitos mažai stabilios Azijos ir Afrikos valstybės. Tačiau Vakarų pasaulio dėmesį labiausiai kaustė trys teroro išpuoliai, surengti JAV, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Birželio viduryje JAV, Orlando mieste, į naktinį klubą įsiveržė šaulys, kuris nukovęs apsaugos darbuotoją, tris valandas siautėjo klubo viduje. „Islamo valstybei“ ištikimybę prisiekęs Omaras Mateenas iš viso nužudė 49 žmones ir po šturmo buvo nukautas pats.

Po mėnesio, liepos viduryje, kitas taip vadinamai „Islamo valstybei“ prisiekęs teroristas Prancūzijos kurorte Nicoje nužudė 84 žmones. Sunkvežimį vairavęs teroristas važiavo per šventinius fejerverkus stebėjusią minią pėsčiųjų promenadoje.

Metų pabaigoje panašus teroro aktas sukrėtė ir Vokietijos sostinę Berlyną, kur šalia vieno miesto simbolių – Kaizerio Wilhelmo atminimo bažnyčios, į kalėdinės mugės prekybos kioskelių eilę ir prie jų susibūrusią minią žmonių įvažiavo sunkvežimis. Taip vadinama „Islamo valstybė“ ir šį kartą prisiėmė atsakomybę už kruviną išpuolį.

nuotrauka::4

Trys Lietuvos kaimynės, išsidėsčiusios palei „Via Baltica“ kelią, jungiantį Taliną ir Varšuvą, 2016-aisiais nepasižymėjo politiniu stabilumu. Estijoje pasibaigė antrą dešimtmetį įpusėjęs Reformų partijos dominavimas. Vargusios renkant prezidentą, šalies politinės partijos galiausiai nutarė nusisukti nuo taip autoriteto ir neįgavusio jaunojo šalies premjero Taavi Roivo ir perdėliojo valdančiosios daugumos mozaiką, kurios pagrindiniu žaidėju tapo iki tol prorusiškos etikete turėjusi Centro partija.

Politinė ašis keitėsi ir kaimyninėje Latvijoje, kur ilgus metus valdžios vairą laikiusi partija „Vienybė“ dėl tarpusavio rietenų ir lyderystės krizės atidavė iniciatyvą Žaliųjų ir valstiečių partijai. Vasarį Latvijos vyriausybei pradėjo vadovauti šios partijos atstovas premjeras Maris Kučinskis, jau pernai Latvijos prezidentu buvo išrinktas valstietis Raimondas Vėjuonis.

Bene dažniausiai žiniasklaidoje mirgėjo politiniai skandalai, kurie be paliovos 2016-aisiais kamavo Lenkiją ir jos valdančiuosius, partiją „Teisė ir teisingumas“. Visus metus taip ir nebuvo išspręsta konstitucinio teismo krizė, dėl kurios Europos Komisija pradėjo precedento neturinti tyrimą. Briuselis susirūpino ir žiniasklaidos laisve bei teisės viršenybe Lenkijoje. Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose nuolat rengti protestai prieš valdančiųjų veiksmus, nors jie išliko populiariausia partija šalyje. Varšuva pablogino santykius bene su visais savo kaimynais, o nuolatinės politinės aistros Lenkijoje užgožė ir vis labiau pastebimas ūkio problemas bei stringančias ekonomines reformas.

Tačiau iš Varšuvos metų viduryje atskriejo ir gerų žinių. Čia vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo patvirtinta, kad trijose Baltijos šalyse bus dislokuota po batalioną NATO partnerių daugianacionalinių pajėgų, skirtų sustiprinti šių rytiniame Aljanso flange esančių valstybių gynybą.

nuotrauka::5

2016-aisiais konfliktas Rytų Ukrainoje aprimo, tačiau Minsko susitarimų įgyvendinimas nepajudėjo, todėl Vakarai be didesnių diskusijų pratęsė sankcijas Rusijai. Dėmesio centre Ukrainoje atsidūrė politinės aktualijos: balandį iš premjero posto pasitraukė Arsenijus Jaceniukas, gegužę iš kalėjimo Rusijoje buvo paleista Ukrainos karinių pajėgų lakūnė Nadija Savčenko, metų pabaigoje iš Odesos gubernatoriaus posto pasitraukė Michailas Saakašvilis, buvęs Gruzijos prezidentas. Ukrainos vadovo Petro Porošenkos vykdytos reformos strigo, o Vakarų partneriai vis dažniau kritikavo valstybę dėl nežabotos korupcijos. Tiesa, metų pabaigoje Ukraina sulaukė gerų žinių iš ES – valstybėms narėms pavyko įtikinti Nyderlandus nesipriešinti Asociacijos sutarčiai.

Rugsėjį Rusijoje vyko Dūmos rinkimai, kurie pasibaigė be netikėtumų – užtikrintą pergalę iškovojo prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“.

Prie balsadėžių 2016 m. ėjo ir Gruzijos bei Moldovos rinkėjai. Gruzijoje vykusiuose parlamento rinkimuose įtikinamai nugalėjo valdančioji partija „Gruzijos svajonė“, o Moldovos prezidento rinkimuose pergalę šventė prorusiškas politikas Igoris Dodonas. Kitose ES Rytų partnerystės šalyse – Armėnijoje ir Azerbaidžane balandį vėl įsiplieskė konfliktas dėl Kalnų Karabacho, abiejose pusėse iš viso žuvo keliasdešimt karių.

Apskritai, Rytų ir Vidurio Europoje 2016-ieji buvo rinkimų metai. Rumunijoje eilinį kartą buvo perrinkti kairieji, bulgarai išsirinko prezidentą, buvusį karinių oro pajėgų vadą Rumeną Radevą. Balsavimas vyko ir Slovakijoje, kur valdžią pavyko išlaikyti premjerui Robertui Fico, ir Kroatijoje, kur laimėjo dešinieji, ir bene visose kitose Balkanų valstybėse. Tuo tarpu Vengrija surengė referendumą dėl ES pabėgėlių kvotų plano – 98% vengrų pasisakė prieš jį, tačiau dėl mažo dalyvavusių skaičiaus jis netapo teisiškai įpareigojančiu.

nuotrauka::6

Balandį Nyderlanduose buvo surengtas patariamasis referendumas dėl ES ir Ukrainos asociacijos sutarties. Olandai sutarčiai nepritarė, tačiau metų pabaigoje ES ir Nyderlandams pavyko atrasti kompromisą šiuo klausimu.

Net du kartus 2016 m. prezidento rinkimai vyko Austrijoje. Gegužę dvikovą tarp populistinės kraštutinės dešinės „Laisvės partijos“ kandidato Norberto Hoferio ir „žaliųjų“ atstovo Alexanderio Van der Belleno nedidele persvara laimėjo pastarasis, tačiau gruodį rinkimus teko pakartoti dėl atrastų pažeidimų balsavime paštu. Antrojoje dvikovoje taip pat geriau sekėsi p. Van der Bellenui, kuris tapo pirmuoju „žaliuoju“ valstybės vadovu Vakarų Europoje. Kartu jis užkirto kelią pirmam radikalui tokiame poste Europoje po 2-ojo pasaulinio karo pabaigos.

Tą patį savaitgalį Italijoje vykęs referendumas dėl Italijos premjero Matteo Renzi siūlytų Konstitucijos pataisų baigėsi nesėkme, o ministras pirmininkas atsistatydino iš savo posto. Jį pakeitė dar vienas technokratinis politikas Paolo Gentiloni, tačiau ši nesėkmė sustiprino populistinių partijų galimybes ateityje formuoti vyriausybę. Be politinio chaoso, Italijoje prasidėjo ir bankų krizė.

Viena įnirtingiausių politinių kovų Europoje virė viename iš Belgijos regionų – Valonijoje, kuris iki paskutinės minutės priešinosi ES ir Kanados laisvos prekybos sutarčiai (CETA). Prancūzakalbio regiono gyventojai buvo įsitikinę, kad įsigaliojus CETA, valstybę užplūs pigios importuotos prekės. Galiausiai Valonija nusileido ir CETA buvo pasirašyta, nors ją dar turės ratifikuoti visų ES valstybių parlamentai.

Metų pabaigoje didžiausios euro zonos valstybės – Vokietija ir Prancūzija – pradėjo gyventi rinkimų nuotaikomis. Vokietijoje federaliniai parlamento rinkimai vyks kitų metų rudenį, juose ketvirtosios kadencijos sieks kanclerė Angela Merkel. Tuo tarpu Prancūzija turės naują prezidentą – šiandieninis jos vadovas Francois Hollande‘as kitą pavasarį nesieks perrinkimo. Geriausias galimybes nugalėti, pagal sociologines apklausas, kol kas turi dešiniųjų kandidatas Francois Fillonas.

nuotrauka::7

Viso pasaulio dėmesį per visus 2016 m. kaustė karas Sirijoje, kuris jau tęsiasi penktus metus. Metų pabaigoje Bašaro al-Asado vyriausybinės pajėgos užėmė antrą pagal dydį šalyje Alepo miestą, o sukilėlių grupuotės buvo priverstos trauktis. Kitoje pusėje, didėjo spaudimas taip vadinamai Islamo valstybei, kuri neteko daug teritorijų Irake ir Sirijoje. JAV ir Rusijos inicijuoti taikos susitarimai žlugdavo, o metų pabaigoje konflikto sprendimo iniciatyvą perėmė Rusija ir Turkija.

Būtent Turkija ir jos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas 2016-aisiais buvo linksniuojami itin dažnai. Kovą įsigaliojo ES ir Turkijos susitarimas dėl pabėgėlių, pagal kurį sutarta, kad ES suteiks Turkijai finansinę paramą, bus įgyvendinamas bevizis režimas, tuo tarpu Turkija mainais priims migrantus, nelegaliai atvykusius į Graikiją, o už kiekvieną Turkijai grąžintą migrantą iš Sirijos, vienas siras bus perkeltas į ES. Tačiau situacija gerokai pasikeitė po liepą Turkijoje bandyto įvykdyti perversmo, kai dalis šalies kariuomenės mėgino nuversti prezidentą ir perimti valdžią. Turkijoje po to prasidėjo masinė valymų kampanija, per kurią per 110.000 karininkų, mokytojų, valstybės tarnautojų neteko savo darbo, dalis jų buvo įkalinta. Dėl šios priežasties Turkijos ir ES santykiai pradėjo blogėti, o Ankara pradėjo rodyti palankumo ženklus Maskvai.

nuotrauka::8

Balandį po pasaulį pasklido teisės firmos iš Panamos „Mossack Fonseca“ dokumentai, netrukus gavę „Panamos popierių“ pavadinimą. Tai buvo didžiausias istorijoje duomenų nutekinimas. Jie atskleidė kai kurių demokratiškai išrinktų pasaulio vadovų sąsajas su ofšorinėmis bendrovėmis, o iš viso metė šešėlį ant 143 politikų, jų draugų bei artimųjų, kuriems priklauso nedeklaruotas turtas užjūrio teritorijose, vadinamose mokesčių rojais.

2016-aisiais rimti politiniai skandalai sukrėtė dviejų didelių pasaulio valstybių prezidentes. Savo posto rugpjūtį neteko Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff. Nušalintoji prezidentė buvo apkaltinta 2014 m. klastojusi fiskalinius šalies ūkio duomenis, taip nuslėpdama realią ekonomikos situaciją šalyje. Apkalta ir nušalinimu baigėsi ir Pietų Korėjos prezidentės Park Geun-hye politinė karjera. Ponia Park yra kaltinama per savo slaptą patikėtinę Choi Soon-sil spaudusi dideles verslo kompanijas, kad šios paremtų du fondus, kurie buvo sukurti paremti jos politines iniciatyvas. Išreikalauta suma gali siekti net 60 mln. USD. Dėl galutinio Pietų Korėjos prezidentės likimo dar spręs šalies Konstitucinis teismas. Tai nebuvo vienintelė Pietų Korėjos nesėkmė 2016-aisiais – rugsėjį „Samsung Electronics“ paskelbė visame pasaulyje stabdanti naujausio savo flagmano „Galaxy Note 7“ prekybą ir pristatymą į prekybos vietas, gavus kelis pranešimus apie baterijų sprogimus.

nuotrauka::9

2016-aisiais vyko du didžiuliai sportiniai renginiai: Rio de Žaneiro vasaros olimpinės žaidynės bei Europos futbolo čempionatas. Pirmojoje olimpiadoje Pietų Amerikos žemyne geriausiai sekėsi JAV, JK ir Kinijos sportininkams, o Europos futbolo pirmenybėse gana netikėtai triumfavo Portugalija.

Metų pabaigoje buvo priimtas svarbus Nafta eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) sprendimas mažinti naftos gavybą. OPEC narės, kurios išgauna apie 40% pasaulio naftos, savo gamybos apimtį sumažins 1,2 mln. barelių per dieną – iki 32,5 mln. barelių. Tai iš karto padidino naftos kainą.

Nobelio taikos premija 2016-aisiais buvo įteikta Juanui Manueliui Santosui, Kolumbijos prezidentui, už jo pastangas atvesti valstybę į taiką. Būtent jo pastangomis Kolumbijos vyriausybė ir Revoliucinės ginkluotosios Kolumbijos pajėgos (FARC) nutraukė 52 metus trukusį konfliktą.

Kitą ilgametį konfliktą nutraukė JAV, susitaikiusi su Kuba. Kovą valstybėje apsilankė prezidentas Obama – pirmasis JAV vadovas nuo 1928-ųjų. Lapkričio pabaigoje mirė ilgametis Kubos vadovas Fidelis Castro.

Tačiau bene daugiausiai netekčių šiemet sudrebino muzikos pasaulį. 2016-aisiais netekome Davido Bowie, Leonardo Coheno, Prince‘o ir George‘o Michaelo.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VTEK tiria Vilniaus kultūros paveldo vertinimo tarybos narių elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl 11 Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros...

„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Seime į priekį pajudėjo pataisos, kurios leistų kandidatuoti R. Paksui

Seimas žengė dar vieną žingsnį, kad per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui būtų...

Nauja tyrimo komisija dėl įtakos politiniams procesams kuriama valdančiųjų balsais 2

Seime liko vienas balsavimas, kad būtų pradėtas naujas tyrimas dėl įtakos politiniams procesams ir valstybės...

„Gazelės” konferencija Vilniuje: šiemet ji kitokia

„Gazelės“ konferencija, kurią „Verslo žinios“ rengia jau 15 metų, šiemet iš esmės atsinaujino: ne tik...

Mano verslas
12:36
Teismas: D. Nedzinskas turi sumokėti 154.000 Eur mokesčių už obligacijų palūkanas 2

Verslininkas, buvęs bankininkas Darius Nedzinskas, jo valdomoms bendrovėms suteiktas ilgalaikes paskolas...

Rinkos
12:30
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 2

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Liberalų sąjūdis seniūnu perrinko E. Gentvilą 4

Liberalų sąjūdžio frakcija Seime seniūnu perrinko Eugenijų Gentvilą, už kurį balsavo 9 iš 12 balsavime...

Valstybinės medienos per 8 mėn. parduota dešimtadaliu mažiau nei pernai 1

Valstybinių miškų urėdija per š. m. aštuonis mėnesius pardavė 2,328 mln. kub. m žaliavinės medienos. Tai 10%...

Agroverslas
08:12
VVĮ analizės centrui vadovauti paskirtas Vidas Danielius 2

VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūros (SIPA) direktoriumi paskirtas Vidas Danielius, pranešė Ūkio...

Vadyba
2018.09.19
JK premjerė vėl bandys įtikinti ES Premium 4

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė Theresa May trečiadienį ir ketvirtadienį su kitais ES lyderiais dalyvauja...

Verslo aplinka
2018.09.19
„Apple“ Airijai sumokėjo per 13 mlrd. Eur mokesčių 8

Airija šią savaitę atgavo iš „Apple“ visus 13,1 mlrd. Eur neva nesumokėtų, bet ginčijamų mokesčių ir 1,2...

Technologijos
2018.09.19
Pchenjanas pažadėjo sunaikinti raketų bandymų poligoną 1

Kim Jong Unas, Šiaurės Korėjos lyderis, pažadėjo sunaikinti pagrindinį šalies raketų bandymų poligoną...

Verslo aplinka
2018.09.19
Vilniaus savivaldybė nori perimti centrinius LEU rūmus: kreipsis į Vyriausybę

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja kreiptis į Vyriausybę dėl centrinių Lietuvos edukologijos universiteto...

Statyba ir NT
2018.09.19
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 1

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės 5

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies...

Verslo aplinka
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
Vyriausybė klupinėja ties valstybės valdomo NT pertvarka 1

Artimiausiais metais dauguma valstybinių įstaigų už naudojamas administracinės paskirties patalpas turėtų...

Statyba ir NT
2018.09.19
Valdžia žada visą puokštę priemonių dėl prekybos tinklų darbo 34

Didinti prekybos tinklų konkurenciją, kviesti užsienio investuotojus, stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą,...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau