Akcentas – tvaraus užimtumo didinimui

Publikuota: 2016-12-28
Ligita Valalytė, Lietuvos darbo biržos direktorė: „Vien valstybės pastangų tvariai integracijai į darbo rinką nepakanka – reikalinga atsakingos partnerystės sinergija su verslu, privačiais įdarbinimo paslaugų teikėjais, mokslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais.“
Ligita Valalytė, Lietuvos darbo biržos direktorė: „Vien valstybės pastangų tvariai integracijai į darbo rinką nepakanka – reikalinga atsakingos partnerystės sinergija su verslu, privačiais įdarbinimo paslaugų teikėjais, mokslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais.“

Šiuo metu Lietuvoje nedirba per 135 tūkst. žmonių. Kodėl jie neįsidarbina arba ilgai neužsibūna vienoje darbo vietoje, o darbdaviai neranda tinkamų darbuotojų? Kaip pagerinti suaugusiųjų profesinį mokymą, kad jis būtų naudingas ir pačiam žmogui, ir darbdaviui? Atsižvelgiant į iššūkius darbo rinkoje ir siekiant tvarumo, palankesnės aplinkos darbuotojams tikimasi iš darbdavių.

Lietuvos darbo biržos direktorės Ligitos Valalytės tvirtinimu, vien valstybės pastangų tvariai integracijai į darbo rinką nepakanka –reikalinga atsakingos partnerystės sinergija su verslu, privačiais įdarbinimo paslaugų teikėjais, mokslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais. Diskutuojama, kas duotų didesnį ekonominį efektą ir kokios priemonės turėtų būti taikomos, kad darbdaviai rastų tinkamus darbuotojus, o ieškantys darbo būtų greičiau ir tvariau įdarbinti, kokių koordinuotų veiksmų turėtų imtis visi partneriai, siekdami bendro tikslo. Valstybės lėšas būtina investuoti į pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų ugdymą ir profesinį mokymą.

„Ieškome darbo rinkos dalyvių, ekspertų, su kuriais galėtume inicijuoti esminių principų nustatymą investuojant į žmogiškuosius išteklius darbo rinkoje, kad kurtume didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai, verslo atstovų konkurencingumui, darbo ieškantiems žmonėms ir įstaigai. Atsakingas partnerysčių valdymas ir plėtojimas – vienas mūsų veiklos prioritetų. Pirmą kartą aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimo srityje pasitelkėme privatų personalo paieškos ir atrankos sektorių. Bendradarbiaujant su UAB ,,Alliance for Recruitment” 20 aukštąjį išsilavinimą turinčių darbo ieškančių asmenų Vilniuje ir Kaune susitiko su darbdaviais. Dauguma jų įsidarbino,“ – akcentuoja L. Valalytė.

UAB ,,Alliance for Recruitment” partnerio Andriaus Franco įsitikinimu, darbo ieškantiems žmonėms turi būti teikiamos tokios priemonės, kurios globalioje ekonomikoje kurtų pridėtinę vertę. Svarbiausias dėmesys turi būti sutelktas užsienio kalbų mokymui, ypač anglų, skandinavų ir vokiečių kalboms. „Nemažiau svarbios yra ir kitos darbo rinkoje reikalingos kompetencijos – finansų, buhalterinės apskaitos, IT, kurios siejamos su technologijomis, nes neturinčius technologinių įgūdžių darbo ieškančius žmones pakeis robotai. Tai jau matome daugelyje didelių parduotuvių,“ – teigia personalo atrankos įmonės partneris. Anot A. Franco, galima parengti verslumo įgūdžių bazinį paketą, kad būtų ugdomas bendras gyventojų verslumas, padedantis sukurti sąlygas jiems dirbti savarankiškai.

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. (HP) Boguslavas Gruževskis suaugusiųjų profesinio mokymo srityje pasigenda tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir didesnių pastangų, kad reikalingi darbuotojai būtų tinkamai parengti darbo rinkai. „Dabar taikomų darbo rinkos priemonių įgyvendinimas priklauso nuo bendro konteksto ir realios socialinės ekonominės aplinkos. Tyrimai ir dabartinis pokyčių vertinimas rodo, kad priemonės, skirtos pažeidžiamoms tikslinėms nedirbančių žmonių grupėms – vyresniems žmonėms, ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui, – turi realų poveikį rinkai ir atskiroms žmonių grupėms, nes 60 proc. tokių žmonių patenka į rinką – įsidarbina,“ – sako profesorius.

Anot B. Gruževskio, kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi būti pritaikytas prie konkrečios darbo vietos arba konkretaus darbdavio poreikių, prieš tai nustačius, ko jam reikia ir per kokį laiką būsimas darbuotojas gali įgyti naujų kompetencijų. kvalifikuotų darbuotojų netenkina Mmaži atlyginimai. Didėjant gerai apmokamų darbo vietų skaičiui, didėtų ir norinčių dirbti skaičius, ir konkurencija“, – teigia B. Gruževskis.

Profesorius pabrėžė, kad aktualu didinti nacionalinio biudžeto dalį aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms – ji dabar 2-3 kartus mažesnė nei kitose ES šalyse. Išlaidos darbo rinkos politikai įgyvendinti Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, mažiausios iš visų ES šalių – tik 0,179 proc. nuo BVP, kai Danijoje – 1,403 proc., Nyderlanduose – 0,551 proc., Ispanijoje – 0,447 proc.

Įgiję reikalingų darbo rinkai kompetencijų žmonės turės didesnes galimybes siekti tvaresnio įsidarbinimo. Konkurencinis pranašumas sudaro prielaidas įsitvirtinti darbo rinkoje.

Su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria ir kitos Europos Sąjungos šalys. Keturios iš dešimties Europos įmonių (39 proc.) atliktame tyrime teigė, kad „turi sunkumų ieškant darbuotojų, turinčių reikiamų įgūdžių“ (Eurofound, 2013 m.), ypač juos patiria gamybos sektorius (43 proc.). Įdarbinimo klausimai yra ypač aktualūs Austrijoje ir Baltijos šalyse, kuriose daugiau kaip 60 proc. tyrime dalyvavusių įmonių nurodė turinčios įdarbinimo sunkumų dėl įgūdžių neatitikimo. Darbo rinkos trūkumų tyrime (Policy Department to the Committee on Employment and Social Affairs, 2015 m.) nurodoma, kad didžiausi įgūdžių trūkumai yra Belgijoje, Kipre, Prancūzijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje.

Lietuvoje įgūdžių trūkumai stebimi pramonės, transporto ir logistikos, IT ir sveikatos apsaugos srityse. Pagrindinės įgūdžių trūkumo priežastys Lietuvoje yra techninių kompetencijų stoka, nepatrauklios darbo sąlygos ir emigracija.

Stebimos tendencijos darbo rinkoje rodo, kad kai kurios laisvos darbo vietos yra nestabilios ir netvarios, o darbo jėgos – potencialių darbuotojų – netenkina darbo sąlygos ir užmokestis. Apie 40 proc. nedirbančių asmenų, ypač jaunimas, neturėdamas profesinio pasirengimo negali pretenduoti į geresnės kokybės darbo vietas, vyresnio amžiaus žmonės sudaro 28 proc. tarp nedirbančiųjų, kurių daugelio nunykę darbo įgūdžiai ir per mažos kompetencijos įsitvirtinti darbo rinkoje. Šios priežastys stabdo darbo ieškančių žmonių aktyvumą ir neleidžia stabiliai dalyvauti darbinėje veikloje.

Pastaraisiais metais darbo ieškantys žmonės rengiami konkrečioms darbo vietoms pagal darbdavių poreikius arba įgiję paklausias darbo rinkoje profesijas ketina dirbti savarankiškai. Šiais metais 15,8 tūkst. asmenų buvo nusiųsti mokytis profesijos. Į tendencijas darbo rinkoje, ypač išaugusį technologijų poreikį, atsižvelgė 206 asmenys, pasirinkę kompiuterio vartojimo pagrindų, tinklapių kūrimo, dizaino, valdymo ir priežiūros, skaitmeninių technologijų – internetinių tinklalapių projektuotojo, kompiuterių tinklų derintojo modulinę, internetinių sistemų vidinio programavimo ir kitas panašias mokymų programas.

Kokybiškas užimtumas, darbo rinkos ekspertų nuomone, pirmiausia siejamas su reikalingų kompetencijų turėjimu (įgijimu). Kita svarbi sąlyga – siūlomų darbo vietų kokybiškumas. Laisvoje darbo rinkoje turėtų dominuoti ne trumpalaikiai darbai, sezoniškumas neturėtų būti daugelio veiklų lemiamas faktorius, kuriantis netvarias darbo vietas. Darbas žmonėms turi teikti saugumą, kuris turi įtakos darbuotojų motyvacijai ir lojalumui.

Siekiant tvaraus užimtumo ir Europos Sąjungoje taip pat dar žengiami pirmieji žingsniai – nėra vienodo tvaraus užimtumo apibrėžimo ir trūksta matavimo indikatorių. Dabar šia tema skirtingos šalys dalijasi patirtimi ir įžvalgomis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ministras L. Kukuraitis vairuotojams dienpinigius siūlo mokėti, jeigu jų alga sieks 2 MMA  10

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti...

Nauja liberalų politinė jėga vadinsis Laisvės partija 

Nauja liberalų politinė jėga vadinsis Laisvės partija, pranešė Aušrinė Armonaitė, viena jos steigėjų Seimo...

Griežtėja elektroninės prekybos taisyklės 

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pritarė taisyklėms, skirtoms apsaugoti vartotojus nuo klaidinimo...

Prekyba
15:22
Interviu su V. P. Andriukaičiu: tikslas – socialinė Europa su didesniu biudžeto kapšu Premium 3

Į prezidentus kandidatuojantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad Europos Sąjungos...

„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 10

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
11:11
Kai atliekų sektoriaus kontrolė butaforinė, nukenčia vartotojai 1

Elektronikos ir spartaus skaitmenizavimosi amžių ir jo suteiktą komfortą sekė rūpestis: kur dėsime...

Paslaugos
10:36
D. Grybauskaitė: Lietuva pasirengusi prisidėti atstatant Paryžiaus katedrą 22

Lietuva sukrėsta Paryžiaus Dievo Motinos šventovės tragedija, bet yra pilna ryžto padėti Prancūzijai...

10:25
Viskas apie kandidatus į prezidentus – vienoje vietoje 1

„Verslo žinios“ nori padėti savo skaitytojams geriau pažinti kandidatus ir jų pažiūras svarbiausiais...

Neišnaudotos galimybės: pusę kuklaus eksporto į Kiniją sudaro baldai ir mediena Premium 1

Net 62% Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais, rodo „Coface“ atlikta apklausa. Vis...

Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Lietuvoje kuriami ateities keliai: kur kas atsparesni ir su nanomedžiagomis Verslo tribūna 7

Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasinaudodama Europos Sąjungos (ES) investicijų priemone...

Bambagyslė vis dar tvirta 9

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 1

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
05:45
Panaikinus sankcijas, „Rusal“ JAV investuoja 200 mln. USD Premium 2

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ dėl ryšių su oligarchu Olegu Deripaska didžiąją dalį praėjusių metų...

Pramonė
05:45
Lūžių gydymui planuojama naudoti 3D spausdintuvus Verslo tribūna

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kelia iššūkį verslo atstovams sukurti inovatyvių įtvarų...

Verslo aplinka
2019.04.16
Žalieji sprendimai ateities miestams: mažiau tarši logistika Verslo tribūna 1

Tokiu pavadinimu konferenciją Vilniuje balandžio 12 d. surengė Žaliosios politikos institutas. Renginyje,...

Europos Parlamentas nustatė minimalias teises dirbantiesiems pagal netipines darbo sutartis

Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas Europos Sąjungos (ES) taisykles, kuriomis stiprinamos asmenų,...

Verslo aplinka
2019.04.16
Generalinė prokuratūra skundžia nuosprendį Sausio 13-osios byloje

Generalinė prokuratūra skundžia Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje ir teigia, kad...

Verslo aplinka
2019.04.16
Atsakomybė už kartelius gresia 17-kai vadovų 6

Asmeninė atsakomybė už kartelinius susitarimus gresia 17-likai įmonių vadovų – jiems gali būti apribota teisė...

Paslaugos
2019.04.16
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 38

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16
Parse Error line 0, character 0
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau