Akcentas – tvaraus užimtumo didinimui

Publikuota: 2016-12-28
Ligita Valalytė, Lietuvos darbo biržos direktorė: „Vien valstybės pastangų tvariai integracijai į darbo rinką nepakanka – reikalinga atsakingos partnerystės sinergija su verslu, privačiais įdarbinimo paslaugų teikėjais, mokslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais.“
Ligita Valalytė, Lietuvos darbo biržos direktorė: „Vien valstybės pastangų tvariai integracijai į darbo rinką nepakanka – reikalinga atsakingos partnerystės sinergija su verslu, privačiais įdarbinimo paslaugų teikėjais, mokslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais.“

Šiuo metu Lietuvoje nedirba per 135 tūkst. žmonių. Kodėl jie neįsidarbina arba ilgai neužsibūna vienoje darbo vietoje, o darbdaviai neranda tinkamų darbuotojų? Kaip pagerinti suaugusiųjų profesinį mokymą, kad jis būtų naudingas ir pačiam žmogui, ir darbdaviui? Atsižvelgiant į iššūkius darbo rinkoje ir siekiant tvarumo, palankesnės aplinkos darbuotojams tikimasi iš darbdavių.

Lietuvos darbo biržos direktorės Ligitos Valalytės tvirtinimu, vien valstybės pastangų tvariai integracijai į darbo rinką nepakanka –reikalinga atsakingos partnerystės sinergija su verslu, privačiais įdarbinimo paslaugų teikėjais, mokslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais. Diskutuojama, kas duotų didesnį ekonominį efektą ir kokios priemonės turėtų būti taikomos, kad darbdaviai rastų tinkamus darbuotojus, o ieškantys darbo būtų greičiau ir tvariau įdarbinti, kokių koordinuotų veiksmų turėtų imtis visi partneriai, siekdami bendro tikslo. Valstybės lėšas būtina investuoti į pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų ugdymą ir profesinį mokymą.

„Ieškome darbo rinkos dalyvių, ekspertų, su kuriais galėtume inicijuoti esminių principų nustatymą investuojant į žmogiškuosius išteklius darbo rinkoje, kad kurtume didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai, verslo atstovų konkurencingumui, darbo ieškantiems žmonėms ir įstaigai. Atsakingas partnerysčių valdymas ir plėtojimas – vienas mūsų veiklos prioritetų. Pirmą kartą aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimo srityje pasitelkėme privatų personalo paieškos ir atrankos sektorių. Bendradarbiaujant su UAB ,,Alliance for Recruitment” 20 aukštąjį išsilavinimą turinčių darbo ieškančių asmenų Vilniuje ir Kaune susitiko su darbdaviais. Dauguma jų įsidarbino,“ – akcentuoja L. Valalytė.

UAB ,,Alliance for Recruitment” partnerio Andriaus Franco įsitikinimu, darbo ieškantiems žmonėms turi būti teikiamos tokios priemonės, kurios globalioje ekonomikoje kurtų pridėtinę vertę. Svarbiausias dėmesys turi būti sutelktas užsienio kalbų mokymui, ypač anglų, skandinavų ir vokiečių kalboms. „Nemažiau svarbios yra ir kitos darbo rinkoje reikalingos kompetencijos – finansų, buhalterinės apskaitos, IT, kurios siejamos su technologijomis, nes neturinčius technologinių įgūdžių darbo ieškančius žmones pakeis robotai. Tai jau matome daugelyje didelių parduotuvių,“ – teigia personalo atrankos įmonės partneris. Anot A. Franco, galima parengti verslumo įgūdžių bazinį paketą, kad būtų ugdomas bendras gyventojų verslumas, padedantis sukurti sąlygas jiems dirbti savarankiškai.

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. (HP) Boguslavas Gruževskis suaugusiųjų profesinio mokymo srityje pasigenda tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir didesnių pastangų, kad reikalingi darbuotojai būtų tinkamai parengti darbo rinkai. „Dabar taikomų darbo rinkos priemonių įgyvendinimas priklauso nuo bendro konteksto ir realios socialinės ekonominės aplinkos. Tyrimai ir dabartinis pokyčių vertinimas rodo, kad priemonės, skirtos pažeidžiamoms tikslinėms nedirbančių žmonių grupėms – vyresniems žmonėms, ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui, – turi realų poveikį rinkai ir atskiroms žmonių grupėms, nes 60 proc. tokių žmonių patenka į rinką – įsidarbina,“ – sako profesorius.

Anot B. Gruževskio, kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi būti pritaikytas prie konkrečios darbo vietos arba konkretaus darbdavio poreikių, prieš tai nustačius, ko jam reikia ir per kokį laiką būsimas darbuotojas gali įgyti naujų kompetencijų. kvalifikuotų darbuotojų netenkina Mmaži atlyginimai. Didėjant gerai apmokamų darbo vietų skaičiui, didėtų ir norinčių dirbti skaičius, ir konkurencija“, – teigia B. Gruževskis.

Profesorius pabrėžė, kad aktualu didinti nacionalinio biudžeto dalį aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms – ji dabar 2-3 kartus mažesnė nei kitose ES šalyse. Išlaidos darbo rinkos politikai įgyvendinti Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, mažiausios iš visų ES šalių – tik 0,179 proc. nuo BVP, kai Danijoje – 1,403 proc., Nyderlanduose – 0,551 proc., Ispanijoje – 0,447 proc.

Įgiję reikalingų darbo rinkai kompetencijų žmonės turės didesnes galimybes siekti tvaresnio įsidarbinimo. Konkurencinis pranašumas sudaro prielaidas įsitvirtinti darbo rinkoje.

Su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria ir kitos Europos Sąjungos šalys. Keturios iš dešimties Europos įmonių (39 proc.) atliktame tyrime teigė, kad „turi sunkumų ieškant darbuotojų, turinčių reikiamų įgūdžių“ (Eurofound, 2013 m.), ypač juos patiria gamybos sektorius (43 proc.). Įdarbinimo klausimai yra ypač aktualūs Austrijoje ir Baltijos šalyse, kuriose daugiau kaip 60 proc. tyrime dalyvavusių įmonių nurodė turinčios įdarbinimo sunkumų dėl įgūdžių neatitikimo. Darbo rinkos trūkumų tyrime (Policy Department to the Committee on Employment and Social Affairs, 2015 m.) nurodoma, kad didžiausi įgūdžių trūkumai yra Belgijoje, Kipre, Prancūzijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje.

Lietuvoje įgūdžių trūkumai stebimi pramonės, transporto ir logistikos, IT ir sveikatos apsaugos srityse. Pagrindinės įgūdžių trūkumo priežastys Lietuvoje yra techninių kompetencijų stoka, nepatrauklios darbo sąlygos ir emigracija.

Stebimos tendencijos darbo rinkoje rodo, kad kai kurios laisvos darbo vietos yra nestabilios ir netvarios, o darbo jėgos – potencialių darbuotojų – netenkina darbo sąlygos ir užmokestis. Apie 40 proc. nedirbančių asmenų, ypač jaunimas, neturėdamas profesinio pasirengimo negali pretenduoti į geresnės kokybės darbo vietas, vyresnio amžiaus žmonės sudaro 28 proc. tarp nedirbančiųjų, kurių daugelio nunykę darbo įgūdžiai ir per mažos kompetencijos įsitvirtinti darbo rinkoje. Šios priežastys stabdo darbo ieškančių žmonių aktyvumą ir neleidžia stabiliai dalyvauti darbinėje veikloje.

Pastaraisiais metais darbo ieškantys žmonės rengiami konkrečioms darbo vietoms pagal darbdavių poreikius arba įgiję paklausias darbo rinkoje profesijas ketina dirbti savarankiškai. Šiais metais 15,8 tūkst. asmenų buvo nusiųsti mokytis profesijos. Į tendencijas darbo rinkoje, ypač išaugusį technologijų poreikį, atsižvelgė 206 asmenys, pasirinkę kompiuterio vartojimo pagrindų, tinklapių kūrimo, dizaino, valdymo ir priežiūros, skaitmeninių technologijų – internetinių tinklalapių projektuotojo, kompiuterių tinklų derintojo modulinę, internetinių sistemų vidinio programavimo ir kitas panašias mokymų programas.

Kokybiškas užimtumas, darbo rinkos ekspertų nuomone, pirmiausia siejamas su reikalingų kompetencijų turėjimu (įgijimu). Kita svarbi sąlyga – siūlomų darbo vietų kokybiškumas. Laisvoje darbo rinkoje turėtų dominuoti ne trumpalaikiai darbai, sezoniškumas neturėtų būti daugelio veiklų lemiamas faktorius, kuriantis netvarias darbo vietas. Darbas žmonėms turi teikti saugumą, kuris turi įtakos darbuotojų motyvacijai ir lojalumui.

Siekiant tvaraus užimtumo ir Europos Sąjungoje taip pat dar žengiami pirmieji žingsniai – nėra vienodo tvaraus užimtumo apibrėžimo ir trūksta matavimo indikatorių. Dabar šia tema skirtingos šalys dalijasi patirtimi ir įžvalgomis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rinkiminiais 2019-aisiais prezidentė linki išminties

Sveikindama tautą su Naujaisiais metais prezidentė Dalia Grybauskaitė palinkėjo, kad rinkimų kupinais...

Dvidešimtmečio sulaukusio euro taikinys – dolerio užimtos teritorijos Premium 1

Prieš 20 metų įvestas euras per šį laikotarpį išaugo iki antros populiariausios pasaulio valiutos, tačiau...

Verslo aplinka
2018.12.31
Investuotojai Lietuvoje šiemet „augino raumenis“

2018 m. žinomų užsienio įmonių, pranešusių apie sprendimą investuoti Lietuvoje, nebuvo daug, o metų pabaigą...

Verslo aplinka
2018.12.31
2009 m. krizę tiriantis S. Jakeliūno komitetas pateikė klausimus D. Grybauskaitei 2

2009 m. krizės aplinkybes tiriantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas oficialiai pateikė klausimus...

Verslo aplinka
2018.12.31
A. Merkel: Vokietija didins savo tarptautinį vaidmenį

2019 m. Vokietija prisiims daugiau atsakomybės tarptautinėje arenoje ir veiks, vadovaudamasi savo...

Verslo aplinka
2018.12.31
Už kyšininkavimą nuteistas Druskininkų NVSC vadovas

Kauno apygardos teismas kaltu dėl kyšininkavimo pripažino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie...

Verslo aplinka
2018.12.31
Rusijos daugiabutyje nugriaudėjo sprogimas 5

Pirmadienio paryčiais Rusijos Magnitogorskio mieste Uralo regione daugiabutyje nugriaudėjo sprogimas.

Verslo aplinka
2018.12.31
BNS apžvalga: 100 svarbių 2018-ųjų Lietuvos įvykių

Baigiantis metams, BNS pateikia šimtą svarbių Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros gyvenimo įvykių...

Verslo aplinka
2018.12.31
Galvosūkius narpliosime patys

Į istorijos puslapius netrukus atgulsiantys 2018-ieji jau gerą pusmetį kurstė aistras dėl (ne)galimos krizės...

Verslo aplinka
2018.12.31
Parlamentinės lėšos naudojamos taksi, gėlėms, knygoms Premium 4

Seimo nariai, be kelis tūkstančius eurų per mėnesį siekiančių atlyginimų, dar gauna bemaž 900 Eur dydžio...

Verslo aplinka
2018.12.31
Technologijos, žiniasklaida ir telekomunikacijos: „Deloitte“ prognozės 2019 m. Premium

Kitais metais verslas verslui srityje prognozuojamas spartus dirbtinio intelekto sprendimų augimas, o plataus...

Technologijos
2018.12.31
STT už informaciją atsilygino šešiolikai pranešėjų, FNTT – vienam 1

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiemet šešiolikai asmenų atsilygino už suteiktą informaciją apie korupcinius...

Verslo aplinka
2018.12.30
Kariuomenė ketina įsigyti modernių techniką maskuojančių tinklų 12

Lietuvos kariuomenė ketina įsigyti apie 200 radarais neaptinkamų maskuojamųjų tinklų.

Verslo aplinka
2018.12.30
Suomių mokesčių administratorius: ir Kalėdų seneliai turi mokėti mokesčius 1

Prieš prasidedant kalėdiniam šurmuliui Suomijos mokesčių administratorius įspėjo, kad laisvai samdomi Kalėdų...

Verslo aplinka
2018.12.30
D. Trumpas džiaugiasi pokalbiu su Kinijos prezidentu 1

Pasaulyje prekybos karus užkūręs JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pasigyrė, kad...

Verslo aplinka
2018.12.30
Druskininkų mero R. Malinausko sodybos byloje bus atliekama ekspertizė 1

Bylą dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos ant Ratnyčios upės kranto nagrinėjantis teismas...

Statyba ir NT
2018.12.30
2018-ųjų akimirkos „Verslo žinių“ fotografų akimis

Kviečiame pasižvalgyti po 2018-uosius pro „Verslo žinių“ fotografų objektyvą ir prisiminti ne tik...

Verslo aplinka
2018.12.30
V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas baigėsi be rezultatų 26

Šeštadienį Maskvoje susitikę Rusijos ir Baltarusijos vadovai „aptarė aktualius dvišalių santykių klausimus“,...

Energetika
2018.12.29
Pranešėjai apie įstatymų pažeidimus turės apsaugos garantijas 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja naujas teisės aktas – Pranešėjų apsaugos įstatymas. Jis numatys...

Verslo aplinka
2018.12.29
Šeimų kivirčas dėl to, kas atsakingas už Kinijos reformas Premium 1

Praėjusių metų pabaigoje Pietų Kinijos Šendženo mieste duris atvėrė paroda. Prie įėjimo į ją frize buvo...

Financial Times
2018.12.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau