Akcentas – tvaraus užimtumo didinimui

Publikuota: 2016-12-28
Ligita Valalytė, Lietuvos darbo biržos direktorė: „Vien valstybės pastangų tvariai integracijai į darbo rinką nepakanka – reikalinga atsakingos partnerystės sinergija su verslu, privačiais įdarbinimo paslaugų teikėjais, mokslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais.“
Ligita Valalytė, Lietuvos darbo biržos direktorė: „Vien valstybės pastangų tvariai integracijai į darbo rinką nepakanka – reikalinga atsakingos partnerystės sinergija su verslu, privačiais įdarbinimo paslaugų teikėjais, mokslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais.“

Šiuo metu Lietuvoje nedirba per 135 tūkst. žmonių. Kodėl jie neįsidarbina arba ilgai neužsibūna vienoje darbo vietoje, o darbdaviai neranda tinkamų darbuotojų? Kaip pagerinti suaugusiųjų profesinį mokymą, kad jis būtų naudingas ir pačiam žmogui, ir darbdaviui? Atsižvelgiant į iššūkius darbo rinkoje ir siekiant tvarumo, palankesnės aplinkos darbuotojams tikimasi iš darbdavių.

Lietuvos darbo biržos direktorės Ligitos Valalytės tvirtinimu, vien valstybės pastangų tvariai integracijai į darbo rinką nepakanka –reikalinga atsakingos partnerystės sinergija su verslu, privačiais įdarbinimo paslaugų teikėjais, mokslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais. Diskutuojama, kas duotų didesnį ekonominį efektą ir kokios priemonės turėtų būti taikomos, kad darbdaviai rastų tinkamus darbuotojus, o ieškantys darbo būtų greičiau ir tvariau įdarbinti, kokių koordinuotų veiksmų turėtų imtis visi partneriai, siekdami bendro tikslo. Valstybės lėšas būtina investuoti į pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų ugdymą ir profesinį mokymą.

„Ieškome darbo rinkos dalyvių, ekspertų, su kuriais galėtume inicijuoti esminių principų nustatymą investuojant į žmogiškuosius išteklius darbo rinkoje, kad kurtume didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai, verslo atstovų konkurencingumui, darbo ieškantiems žmonėms ir įstaigai. Atsakingas partnerysčių valdymas ir plėtojimas – vienas mūsų veiklos prioritetų. Pirmą kartą aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimo srityje pasitelkėme privatų personalo paieškos ir atrankos sektorių. Bendradarbiaujant su UAB ,,Alliance for Recruitment” 20 aukštąjį išsilavinimą turinčių darbo ieškančių asmenų Vilniuje ir Kaune susitiko su darbdaviais. Dauguma jų įsidarbino,“ – akcentuoja L. Valalytė.

UAB ,,Alliance for Recruitment” partnerio Andriaus Franco įsitikinimu, darbo ieškantiems žmonėms turi būti teikiamos tokios priemonės, kurios globalioje ekonomikoje kurtų pridėtinę vertę. Svarbiausias dėmesys turi būti sutelktas užsienio kalbų mokymui, ypač anglų, skandinavų ir vokiečių kalboms. „Nemažiau svarbios yra ir kitos darbo rinkoje reikalingos kompetencijos – finansų, buhalterinės apskaitos, IT, kurios siejamos su technologijomis, nes neturinčius technologinių įgūdžių darbo ieškančius žmones pakeis robotai. Tai jau matome daugelyje didelių parduotuvių,“ – teigia personalo atrankos įmonės partneris. Anot A. Franco, galima parengti verslumo įgūdžių bazinį paketą, kad būtų ugdomas bendras gyventojų verslumas, padedantis sukurti sąlygas jiems dirbti savarankiškai.

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. (HP) Boguslavas Gruževskis suaugusiųjų profesinio mokymo srityje pasigenda tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir didesnių pastangų, kad reikalingi darbuotojai būtų tinkamai parengti darbo rinkai. „Dabar taikomų darbo rinkos priemonių įgyvendinimas priklauso nuo bendro konteksto ir realios socialinės ekonominės aplinkos. Tyrimai ir dabartinis pokyčių vertinimas rodo, kad priemonės, skirtos pažeidžiamoms tikslinėms nedirbančių žmonių grupėms – vyresniems žmonėms, ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui, – turi realų poveikį rinkai ir atskiroms žmonių grupėms, nes 60 proc. tokių žmonių patenka į rinką – įsidarbina,“ – sako profesorius.

Anot B. Gruževskio, kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi būti pritaikytas prie konkrečios darbo vietos arba konkretaus darbdavio poreikių, prieš tai nustačius, ko jam reikia ir per kokį laiką būsimas darbuotojas gali įgyti naujų kompetencijų. kvalifikuotų darbuotojų netenkina Mmaži atlyginimai. Didėjant gerai apmokamų darbo vietų skaičiui, didėtų ir norinčių dirbti skaičius, ir konkurencija“, – teigia B. Gruževskis.

Profesorius pabrėžė, kad aktualu didinti nacionalinio biudžeto dalį aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms – ji dabar 2-3 kartus mažesnė nei kitose ES šalyse. Išlaidos darbo rinkos politikai įgyvendinti Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, mažiausios iš visų ES šalių – tik 0,179 proc. nuo BVP, kai Danijoje – 1,403 proc., Nyderlanduose – 0,551 proc., Ispanijoje – 0,447 proc.

Įgiję reikalingų darbo rinkai kompetencijų žmonės turės didesnes galimybes siekti tvaresnio įsidarbinimo. Konkurencinis pranašumas sudaro prielaidas įsitvirtinti darbo rinkoje.

Su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria ir kitos Europos Sąjungos šalys. Keturios iš dešimties Europos įmonių (39 proc.) atliktame tyrime teigė, kad „turi sunkumų ieškant darbuotojų, turinčių reikiamų įgūdžių“ (Eurofound, 2013 m.), ypač juos patiria gamybos sektorius (43 proc.). Įdarbinimo klausimai yra ypač aktualūs Austrijoje ir Baltijos šalyse, kuriose daugiau kaip 60 proc. tyrime dalyvavusių įmonių nurodė turinčios įdarbinimo sunkumų dėl įgūdžių neatitikimo. Darbo rinkos trūkumų tyrime (Policy Department to the Committee on Employment and Social Affairs, 2015 m.) nurodoma, kad didžiausi įgūdžių trūkumai yra Belgijoje, Kipre, Prancūzijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje.

Lietuvoje įgūdžių trūkumai stebimi pramonės, transporto ir logistikos, IT ir sveikatos apsaugos srityse. Pagrindinės įgūdžių trūkumo priežastys Lietuvoje yra techninių kompetencijų stoka, nepatrauklios darbo sąlygos ir emigracija.

Stebimos tendencijos darbo rinkoje rodo, kad kai kurios laisvos darbo vietos yra nestabilios ir netvarios, o darbo jėgos – potencialių darbuotojų – netenkina darbo sąlygos ir užmokestis. Apie 40 proc. nedirbančių asmenų, ypač jaunimas, neturėdamas profesinio pasirengimo negali pretenduoti į geresnės kokybės darbo vietas, vyresnio amžiaus žmonės sudaro 28 proc. tarp nedirbančiųjų, kurių daugelio nunykę darbo įgūdžiai ir per mažos kompetencijos įsitvirtinti darbo rinkoje. Šios priežastys stabdo darbo ieškančių žmonių aktyvumą ir neleidžia stabiliai dalyvauti darbinėje veikloje.

Pastaraisiais metais darbo ieškantys žmonės rengiami konkrečioms darbo vietoms pagal darbdavių poreikius arba įgiję paklausias darbo rinkoje profesijas ketina dirbti savarankiškai. Šiais metais 15,8 tūkst. asmenų buvo nusiųsti mokytis profesijos. Į tendencijas darbo rinkoje, ypač išaugusį technologijų poreikį, atsižvelgė 206 asmenys, pasirinkę kompiuterio vartojimo pagrindų, tinklapių kūrimo, dizaino, valdymo ir priežiūros, skaitmeninių technologijų – internetinių tinklalapių projektuotojo, kompiuterių tinklų derintojo modulinę, internetinių sistemų vidinio programavimo ir kitas panašias mokymų programas.

Kokybiškas užimtumas, darbo rinkos ekspertų nuomone, pirmiausia siejamas su reikalingų kompetencijų turėjimu (įgijimu). Kita svarbi sąlyga – siūlomų darbo vietų kokybiškumas. Laisvoje darbo rinkoje turėtų dominuoti ne trumpalaikiai darbai, sezoniškumas neturėtų būti daugelio veiklų lemiamas faktorius, kuriantis netvarias darbo vietas. Darbas žmonėms turi teikti saugumą, kuris turi įtakos darbuotojų motyvacijai ir lojalumui.

Siekiant tvaraus užimtumo ir Europos Sąjungoje taip pat dar žengiami pirmieji žingsniai – nėra vienodo tvaraus užimtumo apibrėžimo ir trūksta matavimo indikatorių. Dabar šia tema skirtingos šalys dalijasi patirtimi ir įžvalgomis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos nedarbo lygis – tarp 10-ies didžiausių ES 6

Gegužės mėnesį Lietuvos nedarbo lygis, palyginti su tuo pačiu metu pernai, šiek tiek mažėjo, bet išliko prie...

Vadyba
16:32
Vos į postą spėjęs grįžti Valstybinės ligonių kasos vadovas – atleistas 1

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atleido iš pareigų Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorių...

Vadyba
14:55
Nyderlandų bendrovė Vilniuje kurs dirbtinio intelekto sprendimus 1

Nyderlandų IT bendrovė „Convious“, kurianti el. prekybos sprendimus, paskelbė atidaranti mokslinių tyrimų ir...

Ekonomistai: mokesčių reforma viduriniosios klasės nesustiprins Premium 11

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savaitgalį patvirtino Seimo praėjusią savaitę priimtą mokesčių reformą.

Vokietijoje bręsta politinė krizė: atsistatydinti grasina vidaus reikalų ministras

Horstas Seehoferis, Vokietijos vidaus reikalų ministras, pareiškė norįs atsistatydinti dėl Angelos Merkel,...

VPT: Lietuvos savivaldybės permoka už perkamus ar išsinuomojamus automobilius 3

2015-2017 m. Lietuvos savivaldybės 56% automobilių pirko viešajame pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui.

Transportas
11:21
Sukūrė būstus reikliems vietai ir kokybei Rėmėjo turinys

Nors šiandien naujos statybos gyvenamųjų namų pasiūla sostinėje yra ganėtinai didelė, vis tik jaučiamas...

Baigta Žemės ūkio ministerijos reforma

Žemės ūkio ministerijoje pirmadienį baigiasi šiek tiek daugiau nei šešis mėnesius trukusi reforma. Jos metu...

Vyriausybė žada neleisti Darbo kodekso fragmentuotų plėšymų Premium

Prieš metus įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas (DK) prisidėjo ne tik prie lankstesnių, bet ir...

Hiperinfliacijos indeksas Venesueloje pasiekė milijono ribą 4

Puodelis kavos Venesuelos sostinėje Karakase jau kainuoja milijoną bolivarų.

Verslo aplinka
2018.07.01
Briuselis perima šnipų sostinės vardą iš Vienos

Belgijos sostinė Briuselis jau yra didesnis šnipų lizdas už Austrijos sostinę Vieną, kuri garsėjo aktyviu...

Verslo aplinka
2018.07.01
Lietuva sieks, kad šriftas „Palemonas“ būtų „Microsoft“ programose 6

Lietuva sieks, kad originalus lietuviškas kompiuterinis šriftas „Palemonas“ būtų įtrauktas į programinės...

Verslo aplinka
2018.07.01
Iš skolininko atlyginimo bus galima išieškoti mažesnę dalį 11

Seimas šeštadienį priėmė Civilinio proceso kodekso pataisas, pagal kurias reikšmingai sumažinta iš skolininkų...

Verslo aplinka
2018.06.30
Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės 1

Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubą pilietybę leidžiančių Konstitucijos pataisų.

Verslo aplinka
2018.06.30
Patvirtinti BDAR reikalavimus įdiegiantys Lietuvos įstatymai

Nors jau prieš daugiau kaip mėnesį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo naujus reikalavimus duomenų apsaugos...

Verslo aplinka
2018.06.30
Valdančiųjų mėginimas pašalinti VRK narį nepavyko

Vilius Semeška, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vyriausioje rinkimų komisijoje...

Verslo aplinka
2018.06.30
Skardžiaus apkaltos nebus: parlamentas pritarė komisijos išvadoms 6

Seimo nariai šeštadienį pritarė laikinosios komisijos išvadoms, kuriose sakoma, kad parlamentarui Artūrui...

Verslo aplinka
2018.06.30
Ligoninių tinklo pertvarka tik vargais negalais patvirtinta Seime

Nors opozicija boikotavo Vyriausybės pasiūlymų dėl valstybinių ligoninių tinklo optimizavimo priėmimą Seime,...

Verslo aplinka
2018.06.30
Kol valdžia reformuoja mokesčius, kapitalas balsuoja kojomis 10

Kol valdžia gražbyliavo apie būsimą mokesčių reformą, kuri Lietuvą turi paversti patraukliausia šalimi...

Verslo aplinka
2018.06.30
Prezidentė pasirašė mokesčių reformos įstatymus 4

Kaip ir žadėjo, prezidentė Dalia Grybauskaitė neatidėliojo Seimo priimtųjų mokesčių reformos įstatymų...

Verslo aplinka
2018.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau