Pirmasis Seimo antausis Vyriausybei: pratęsta PVM lengvata šildymui

Valstiečiai-žalieji pasidalino beveik perpus

Antradienį Seimas po audringų diskusijų priėmė valdančiųjų socialdemokratų pateiktą PVM įstatymo pataisą, kuri numato, kad šio mokesčio lengvatinis tarifas šildymui galioja ne iki 2016 m. gruodžio 31 d., bet iki 2017 m. gegužės 31-osios, t.y. iki baigsis dabartinis šildymo sezonas.

Už tokią pataisą balsavo 96 Seimo nariai, 13 buvo prieš, 13 susilaikė. Už lengvatos pratęsimą balsavo daug valdančiųjų, taip pat nemenka dalis opozicijos atstovų.

Tokiu būdu Seimo dauguma paprieštaravo premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministras Vilius Šapoka labai skeptiškai nuomonei dėl PVM lengvatos šildymui pratęsimo.

Didžiausios Seime Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai balsuodami pasidalino beveik per pusę – 32 jos nariai balsavo už lengvatos pratęsimą, bet 19 buvo prieš arba susilaikė, tokiu būdu paremdami Vyriausybės vadovo išsakytą neigiamą poziciją šiuo klausimu.

Ponas Skvernelis interviu VŽ teigė esąs prieš šios socialiai neteisingos PVM lengvatos pratęsimą, nes ja naudojasi ir pasiturintys šalies gyventojai. Be to, mokestinės lengvatos šildymui pratęsimas iki birželio iš kitų metų biudžeto pareikalaus apie 30-32 mln. Eur papildomų išlaidų.

Pateiktas naujas kompensavimo mechanizmas

„Jeigu galvojate, kad visi čia yra nusiraminę ir nuraminti, tai visai taip nėra. Nes kartu padidintos biudžeto išlaidos, o tam finansavimo išlaidos nenumatytos“, – antradienį Seimo posėdyje piktinosi p. Skvernelis.

Bet pastarosiomis dienomis dėl šios lengvatos blaškęsis Ramūnas Karbauskis, valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, patikino, kad iki kitų metų biudžeto priėmimo šį ketvirtadienį bus pateiktos atitinkamos pataisos, kurios numatys papildomų 30 mln. Eur paskyrimą šios lengvatos apmokėjimui. Anot p. Karbauskio, šios lėšos bus paimtos iš Kelių fondo.

Kartu valdantieji pripažino, kad kol kas nėra patvirtintas efektyvus ir veiksmingas

naujas nepasiturinčių gyventojų praradimų dėl pabrangusio šildymo kompensacijų mechanizmas.

Beje, antradienį Seimui pateiktas įstatymų projektų paketas dėl naujo kompensacijų nepasiturintiems mechanizmo įtvirtinimo. Jis numato, kad kompensacijos priklauso visiems, kurių išlaidos šildymui viršija 10% pajamų, o ne 20%, kaip yra numatyta dabar. Pono Karbauskio skaičiavimu, pagal naują tvarką kompensacijas galės gauti dvigubai daugiau asmenų, nei gaudavo iki šiol – ne 130.000, bet 260.000 gyventojų.

Nauja kompensavimo tvarka Seime esą bus patvirtinta per artimiausią pusmetį, kol dar galios PVM lengvata šildymui. Tokiu atveju naujasis kompensacijų mechanizmas įsigaliotų nuo naujojo šildymo sezono kitąmet rudenį ir savivaldybės būtų pasirengusios jį įgyvendinti.

Pabrangtų apie 12%

Didesnė dalis Seimo opozicijos pritarė valstiečių-žaliųjų lyderio pasiūlymui dėl PVM lengvatos šildymui pratęsimo. Konservatorė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad turi būti palikta laiko Seimui parengti ir priimti naujai kompensavimo tvarkai, o savivaldybėms ją įgyvendinti. Todėl esą lengvatos pratęsimas yra pagrįstas. „Tikrai nesu už ją ir taip pat, kaip ir premjeras, ją laikyčiau socialiai neteisinga. Bet negalime dabar, vidury šildymo sezono, neišsprendę kompensacijų klausimo, imti ir ją nutraukti“, – sakė p. Šimonytė.

Bet kitas opozicijos atstovas, liberalas Eugenijus Gentvilas piktinosi, jog parlamentarai jau daugelį metų „kalba apie šią neteisingą lengvatą, bet nieko nebuvo daroma, kad būtų patvirtinta kur kas teisingesnė socialinė tvarka – naikinti tą neteisingą lengvatą, bet ir rasti labai efektyvią tvarką kompensuoti nepasiturintiems gyventojams šilumos pabrangimą“.

Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9%. Bazinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21%. Tad pagal galiojantį įstatymą nuo Naujųjų metų šildymui įsigaliotų bazinis PVM tarifas, kas pabrangintų gyventojams centralizuotai tiekiamą šildymą apie 12%.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisakė už PVM lengvatos dar bent keliems mėnesiams.

Pirmadienį kalbėdama Kaune p. Grybauskaitė tvirtino, kad numatomas PVM lengvatos šildymui „atšaukimas yra nesavalaikis ir netikslingas žingsnis“. „Lengvatą teoriškai būtų galima naikinti, kai krenta pasaulinės naftos kainos, kai baigiasi šildymo sezonas ir kai yra sukurtas aiškus kompensacinis mechanizmas. Bet dabar visi šie faktoriai yra kitokie – aiškaus kompensacinio mechanizmo nėra, šildymo sezonas nesibaigia, tarptautinės kainos kyla“, – sakė prezidentė.