Kaip atimti ir padalinti, kad dirbantys neprarastų noro dirbti

Publikuota: 2016-12-20
Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Nesame pirma visuomenė, susidūrusi su iššūkiais: demografiniais, alkoholizmo, augančios turto ir pajamų nelygybės. Tačiau užuot pasimokę iš kitų klaidų ir sėkmių, mūsų politikai mėgsta elgtis taip, lyg būtume civilizacijos avangardas. Lyg niekur anksčiau tokios problemos nebūtų spręstos. Vis taikomės išrasti dviratį. Štai ir dabar: vieni prisigalvoja reikalavimų amžinai laikyti užšaldytus embrionus. Kiti nestokoja fantazijos, kad galima išblaivinti visuomenę suvienodinus akcizus vynui ir degtinei.

Panašiai ir dėl pajamų nelygybės – dalis politikų šventai tiki, kad išeitis - tolesnis lengvatų didinimas. Nelieskit PVM lengvatos šildymui, nukentės vargingiausieji – šaukia vieni. Įveskit pelno mokesčio lengvatą reinvestuotam pelnui – atliepia kiti – jau kaip investuos visi tada, jau taip investuos, kaip dar niekas nematė. Kitiems atrodo, kad panacėja yra mokesčių mažinimas – sumažinkim visus mokesčius, kaip šoks visi iš šešėlio, pinigai patys byrės į biudžetą.

Dar viena politikų grupė, priešingai, įsitikinusi kad tik progresinis pajamų mokestis su 40 ar 50% tarifo taikymu 1.000 Eur per mėnesį viršijančioms pajamoms padarys valstybę turtingą ir pajėgią teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, mokėti dideles pensijas ir tuo pačiu kažkaip išlaikys tų daugiau pajamų uždirbančių žmonių motyvaciją su tokiu apmokestinimu taikstytis, ir toliau kažką kurti, kažko siekti.

Nepaisant nuomonių priešingybės, gera žinia yra tai, kad didžioji dauguma politikų ir visuomenės pripažįsta pajamų ir turto nelygybės problemą. Kaip ir alkoholikui, tai pirmas žingsnis į problemos sprendimą. Tačiau greito sprendimo nėra. Ir nėra vienos priemonės. Įvairios valstybės yra išbandę įvairias priemones. Jei tik mūsų politikai pasistengtų suprasti kaip jos veikia, galėtų sudėlioti ir mūsų visuomenei tinkamą modelį.

Gana gerai žinomas ir dažnai pavyzdžiu Lietuvai siūlomas skandinaviškas modelis. Jo ašis yra progresinis gyventojų pajamų mokestis. Kadangi iš gaunančio daugiau pajamų atskaičiuojama neproporcingai vis daugiau pajamų mokesčio, šis modelis itin efektyviai stabdo pajamų (ir iš jų įsigyto turto) nelygybės augimą. Deja, lygiai taip pat sėkmingai šis modelis stabdo iniciatyvą ir verslumą. Dažnas skandinavas du kartus pagalvoja, ar verta dar pasistengti ir uždirbti dar 1.000 kronų, jeigu valstybė pasiims liūto dalį ir paliks jam tik kiek daugiau negu trečdalį. Pabandykite suskaičiuoti, kiek per pastaruosius keliasdešimt metų iškilo garsių startuolių ar išaugo naujų pasaulinių verslų su skandinaviškomis šaknimis? Taigi, kad nelabai yra ką paminėti. Skandinaviška visuomenė lygi, soti. Darni. Tačiau ganėtinai apatiška verslo ir iniciatyvos užsidirbti prasme.

Skandinavai jau labai seniai turi progresinius pajamų mokesčius, todėl jau ilgą laiką stabdo pajamų nelygybę ir verslumą, o tai savo ruožtu neleidžia susidaryti didelei turtinei nelygybei. Tuo tarp pas mus turtinė nelygybė jau dabar yra didelė, ir progresinis pajamų apmokestinimas niekaip jos nepakeistų, tik kažkiek stabdytų tolesnį jos augimą. Todėl reikia žvelgti plačiau.

Daugelis valstybių, kurios susidūrė su didele pradine turto ir pajamų nelygybe (kaip yra dabar Lietuvoje), labiau apmokestina turtą – žemę, kitą nekilnojamą turtą, prabangias transporto priemones, netgi visą grynąjį turtą.

Žemės ir kito nekilnojamo turto mokesčiai turi daug gerų savybių. Pirma, turtą sunku nuslėpti, todėl mokestį lengva surinkti. Antra, šie mokesčiai skatina efektyviau naudoti išteklius: gyventi pagal išgales, nelaikyti žemės nenaudojamos. Trečia, jie mažina turtinę nelygybę, ko nedaro progresiniai pajamų mokesčiai. Ketvirta, jie apmokestina net ir tą turtą, kuris įsigytas iš nuslėptų ar nepilnai apmokestintų pajamų. Visomis šiomis savybėmis pasižymi ir prabangių automobilių, laivų, lėktuvų apmokestinimas (ar įsigijimo momentu, ar kasmet). Tik grynojo turto apmokestinimas mažiau efektyvus, nes iškyla daug vertinimo problemų (nuo vertybinių popierių, kurių vertė nuolat svyruoja, iki meno kūrinių, kurių vertę sunku nustatyti, kol jie nėra parduodami).

Deja, nors Lietuvoje dažnas mėgsta badyti pirštais į neteisėtai ar nesąžiningai užgyventus turtus (ar iš „prichvatizacijos“; ar iš kontrabandos; ar iš „šešėlio“; ar „iš auksinių šaukštų“), kažkodėl turto apmokestinimo idėjos skinasi kelią itin sunkiai. Kažkodėl statistiniam lietuviui, o ir vidutiniam politikui, vis dar atrodo geriau labiau apmokestinti vertę visuomenei kuriančius ir didesnes pajamas uždirbančius žmones, negu tuos visuomenės narius kurie nieko nebekuria ir tik mėgaujasi pertekliumi, dažnai dar ir nupirktu už neteisėtai įgytas lėšas. Šį didelį nesusipratimą reikėtų pakeisti. Jei norime eiti link didesnės lygybės, būtina derinti įvairias priemones tarpusavyje.

Neužmirštant ir dar vieno tabu – paveldėjimo ir dovanojimo. Daugumoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių paveldėjus arba gavus dovanų didelį turtą net ir pirmos eilės giminaičiams tenka mokėti nemažas pajamų mokesčio sumas. Jau žinau instinktyvią daugelio reakciją. Dvigubas apmokestinimas. Apiplėšimas. Nesąmonė...

Ne visai. Apmokestinimas paveldėjimo arba dovanojimo momentu yra tik kita turto mokesčio forma. Pavyzdžiui, sumokėti 15% paveldėjimo mokesčio gali būti net mažiau, negu po 1% turto mokesčio kasmet. Be to, mokantis mokestį kasmet jaučia „skausmą“ kiekvienąkart, tuo tarpu net ir mokantis nemažą paveldėjimo ar dovanojimo mokestį visgi labiau jaučia džiaugsmą dėl gauto palikimo ar dovanos vertės ir būsimos naudos ar pajamų. Paprastai valstybėse, kur apmokestinamas dovanojimas ir paveldėjimas, suteikiama galimybė išdėstyti mokėtiną mokestį per ilgesnį laikotarpį ar sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Taigi, didelio palikimo ar itin brangios dovanos apmokestinimas tarp pirmos eilės giminaičių nėra nei kvailas, nei labai drastiškas dalykas. Todėl taip pat turėtų būti politikų rimtai apsvarstytas, kaip galimas naujas „lygesnės“ mokesčių sistemos elementas.

Kas toliau? Kad nelygybė išaugo per daug, ir kažką reikia daryti, sutarėm. Tačiau pasakius „A“, reikia pasakyti ir „B“: norint sumažinti nelygybę, nėra kito varianto kaip tam tikrai daliai visuomenės mokėti šiek tiek daugiau mokesčių.

Tik labai svarbu, kad didesnė mokesčių našta gultų ne vien ant daugiau uždirbančių, bet ir ant daugiau turinčių. Kažkiek vieniems, kažkiek kitiems. O papildomai gautas sumas paskirstyti mažiausiai uždirbantiems, geriausiai – toliau didinant NPD. Nieko baisaus nenutiktų dėl šiek tiek labiau progresinio pajamų apmokestinimo, jei tai būtų padaryta protingai, derinant su Sodros įmokų mažinimu. Pavyzdžiui, jei NPD būtų lygus MMA, pajamos iki 3.000 Eur per mėnesį būtų apmokestinamos 15%, o pajamos viršijančios šią sumą 20% tarifu, ir būtų protingo, o ne kosminio aukščio Sodros įmokų „lubos“, sistema būtų pakankamai solidari ir teisinga. Ir priešingai, dažnas mokesčių mokėtojas apsvarstytų alternatyvas, jeigu, kaip siūlo kai kurie nemąstantys politikai, pajamos viršijančios 1.000 Eur būtų apmokestintos 40 ar 45%, o Sodros „lubų“ nebūtų.

Lygiai taip pat nieko baisaus nenutiktų, jeigu būtų labiau apmokestinta didesnė dalis nekilnojamo turto negu dabar, arba jeigu šiek tiek labiau būtų apmokestinta žemė. Sistema taptų teisingesnė, skatintų efektyviau naudoti žemę ir turtą.

Niekas nesugriūtų ir apmokestinus automobilius. Diferencijavus mokestį pagal variklio darbinį tūrį ir kuro rūšį (dyzelinius reikėtų apmokestinti labiau), ilgainiui sumažėtų oro tarša, tikėtina, ir avarijų skaičius.

Na, o įvedus brangių dovanų apmokestinimą tarp pirmos eilės giminaičių, išnyktų tokia „pusšešėlio“ atmaina, kaip akcijų ir nekilnojamo turto „perrašymas“. Sumažėtų dirbtinio turto ir nuosavybės išskaidymo siekiant pasinaudoti kitų mokesčių lengvatomis arba apeiti koncentracijos ribojimus. Skaidrėjanti turto nuosavybė verstų ir politikus, ir valdininkus elgtis atsakingiau.

O subalansuotomis priemonėmis pasiekta didesnė šalis gyventojų lygybė padėtų spręsti daugelį kitų aktualių visuomenės problemų, tame tarpe gimstamumo ir alkoholizmo. Kad tik Seime pakaktų supratimo ir noro pažvelgti plačiau, negu į gimstamumo ir alkoholizmo problemas.

Komentaro autorius – Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Popiežiaus vizitas Lietuvoje: svarbiausios mintys ir gražiausi kadrai

Rugsėjo 22 ir 23 d. Lietuvoje viešėjęs popiežius Pranciškus paragino mus semtis stiprybės iš praeities,...

Laisvalaikis
2018.09.24
Teisingumo ministerija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Kalėjimų departamento vadovo

Teisingumo ministerija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl neseniai Kalėjimų departamentui pradėjusio vadovauti...

Verslo aplinka
2018.09.24
Per metus eksportuotų ir importuotų prekių kainos augo 7,3% 1

Per metus (2018 m. liepos mėn., palyginti su 2017 m. liepos mėn.) eksportuotų ir importuotų prekių kainos...

Verslo aplinka
2018.09.24
Dėl taršos Nevėžyje Kėdainiuose paskelbta ekstremalioji situacija

Dėl Nevėžio upės taršos Kėdainių rajono savivaldybė penktadienį paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją...

Verslo aplinka
2018.09.24
Prekybininkai apie siūlymą didinti baudas: nuomonės išsiskyrė 1

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, paklaustas, kaip vertina prezidentės siūlymą...

Premjeras pasirašė kvietimą 12-kai prekybos tinklų investuoti Lietuvoje 20

Lietuvos premjeras kviečia 12 Europos didžiųjų prekybos tinklų investuoti Lietuvoje. Tokį kreipimąsi Saulius...

Nausėda nedalyvaus konservatorių pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose 23

Finansų analitikas Gitanas Nausėda pirmadienį pranešė nedalyvausiantis opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos...

Verslo aplinka
2018.09.24
EK dėl Lenkijos kreipiasi į ES Teisingumo Teismą 1

Pirmadienį Europos Komisija (EK) nusprendė dėl Lenkijos kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ETT),...

Verslo aplinka
2018.09.24
TS-LKD pirminiuose prezidento rinkimuose – Šimonytė ir Ušackas 16

Lapkričio pradžioje rengiamuose opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LK)...

Verslo aplinka
2018.09.24
Ingrida Šimonytė paskelbė, kad sieks konservatorių paramos prezidento rinkimuose 21

Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad kandidatuos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos...

Verslo aplinka
2018.09.24
Pasitarimą dėl darbo švenčių dienomis nukėlė

Vyriausybės, prekybininkų ir profsąjungų atstovų susitikimas dėl darbo ribojimo švenčių dienomis antradienį...

Tęsiasi prekybos karas, įsigalioja nauji JAV ir Kinijos muitai

Pirmadienį įsigaliojo nauji JAV ir Kinijos viena kitai paskelbti muitai. Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos...

Verslo aplinka
2018.09.24
Triukšmui dėl Labanoro girios numalšinti – patogus taikinys Premium

Politikų teiginius, kad brangstanti mediena paskatino privačių miškų kirtimą, miško savininkai vadina viso...

Agroverslas
2018.09.24
Iki 2022 m. pusė darbuotojų turės išmokti naujų įgūdžių Premium

Dėl diegiamų technologijų pusė pasaulio darbuotojų nebeturės reikiamų įgūdžių savo darbams atlikti. Reikės...

Vadyba
2018.09.24
Popiežius tylia malda pagerbė okupacijų aukas 5

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių 2

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Ko reikia, kad Lietuvos miestai taptų plėtros centrais? 4

Miestų sėkmę apibūdinti, jų perspektyvas prognozuoti padedantys rodikliai ir veiksniai pasižymi ne mažesne...

Verslo aplinka
2018.09.23
Vatikano bankininko Pauliaus Marcinkaus paslaptis 7

Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di...

Laisvalaikis
2018.09.22
Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas 3

Popiežius Pranciškus, sveikindamas susirinkusiuosius S. Daukanto aikštėje, priminė Tautos giesmės eilutes „Iš...

Laisvalaikis
2018.09.22
Išpuolio metu per karinį paradą Irane žuvo 24 žmonės

Pietvakarinėje Irano Chuzestano provincijoje per išpuolį žuvo 24 žmonės, dar 53 sužeisti, pranešė naujienų...

Verslo aplinka
2018.09.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau