Kaip atimti ir padalinti, kad dirbantys neprarastų noro dirbti

Publikuota: 2016-12-20
Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Nesame pirma visuomenė, susidūrusi su iššūkiais: demografiniais, alkoholizmo, augančios turto ir pajamų nelygybės. Tačiau užuot pasimokę iš kitų klaidų ir sėkmių, mūsų politikai mėgsta elgtis taip, lyg būtume civilizacijos avangardas. Lyg niekur anksčiau tokios problemos nebūtų spręstos. Vis taikomės išrasti dviratį. Štai ir dabar: vieni prisigalvoja reikalavimų amžinai laikyti užšaldytus embrionus. Kiti nestokoja fantazijos, kad galima išblaivinti visuomenę suvienodinus akcizus vynui ir degtinei.

Panašiai ir dėl pajamų nelygybės – dalis politikų šventai tiki, kad išeitis - tolesnis lengvatų didinimas. Nelieskit PVM lengvatos šildymui, nukentės vargingiausieji – šaukia vieni. Įveskit pelno mokesčio lengvatą reinvestuotam pelnui – atliepia kiti – jau kaip investuos visi tada, jau taip investuos, kaip dar niekas nematė. Kitiems atrodo, kad panacėja yra mokesčių mažinimas – sumažinkim visus mokesčius, kaip šoks visi iš šešėlio, pinigai patys byrės į biudžetą.

Dar viena politikų grupė, priešingai, įsitikinusi kad tik progresinis pajamų mokestis su 40 ar 50% tarifo taikymu 1.000 Eur per mėnesį viršijančioms pajamoms padarys valstybę turtingą ir pajėgią teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, mokėti dideles pensijas ir tuo pačiu kažkaip išlaikys tų daugiau pajamų uždirbančių žmonių motyvaciją su tokiu apmokestinimu taikstytis, ir toliau kažką kurti, kažko siekti.

Nepaisant nuomonių priešingybės, gera žinia yra tai, kad didžioji dauguma politikų ir visuomenės pripažįsta pajamų ir turto nelygybės problemą. Kaip ir alkoholikui, tai pirmas žingsnis į problemos sprendimą. Tačiau greito sprendimo nėra. Ir nėra vienos priemonės. Įvairios valstybės yra išbandę įvairias priemones. Jei tik mūsų politikai pasistengtų suprasti kaip jos veikia, galėtų sudėlioti ir mūsų visuomenei tinkamą modelį.

Gana gerai žinomas ir dažnai pavyzdžiu Lietuvai siūlomas skandinaviškas modelis. Jo ašis yra progresinis gyventojų pajamų mokestis. Kadangi iš gaunančio daugiau pajamų atskaičiuojama neproporcingai vis daugiau pajamų mokesčio, šis modelis itin efektyviai stabdo pajamų (ir iš jų įsigyto turto) nelygybės augimą. Deja, lygiai taip pat sėkmingai šis modelis stabdo iniciatyvą ir verslumą. Dažnas skandinavas du kartus pagalvoja, ar verta dar pasistengti ir uždirbti dar 1.000 kronų, jeigu valstybė pasiims liūto dalį ir paliks jam tik kiek daugiau negu trečdalį. Pabandykite suskaičiuoti, kiek per pastaruosius keliasdešimt metų iškilo garsių startuolių ar išaugo naujų pasaulinių verslų su skandinaviškomis šaknimis? Taigi, kad nelabai yra ką paminėti. Skandinaviška visuomenė lygi, soti. Darni. Tačiau ganėtinai apatiška verslo ir iniciatyvos užsidirbti prasme.

Skandinavai jau labai seniai turi progresinius pajamų mokesčius, todėl jau ilgą laiką stabdo pajamų nelygybę ir verslumą, o tai savo ruožtu neleidžia susidaryti didelei turtinei nelygybei. Tuo tarp pas mus turtinė nelygybė jau dabar yra didelė, ir progresinis pajamų apmokestinimas niekaip jos nepakeistų, tik kažkiek stabdytų tolesnį jos augimą. Todėl reikia žvelgti plačiau.

Daugelis valstybių, kurios susidūrė su didele pradine turto ir pajamų nelygybe (kaip yra dabar Lietuvoje), labiau apmokestina turtą – žemę, kitą nekilnojamą turtą, prabangias transporto priemones, netgi visą grynąjį turtą.

Žemės ir kito nekilnojamo turto mokesčiai turi daug gerų savybių. Pirma, turtą sunku nuslėpti, todėl mokestį lengva surinkti. Antra, šie mokesčiai skatina efektyviau naudoti išteklius: gyventi pagal išgales, nelaikyti žemės nenaudojamos. Trečia, jie mažina turtinę nelygybę, ko nedaro progresiniai pajamų mokesčiai. Ketvirta, jie apmokestina net ir tą turtą, kuris įsigytas iš nuslėptų ar nepilnai apmokestintų pajamų. Visomis šiomis savybėmis pasižymi ir prabangių automobilių, laivų, lėktuvų apmokestinimas (ar įsigijimo momentu, ar kasmet). Tik grynojo turto apmokestinimas mažiau efektyvus, nes iškyla daug vertinimo problemų (nuo vertybinių popierių, kurių vertė nuolat svyruoja, iki meno kūrinių, kurių vertę sunku nustatyti, kol jie nėra parduodami).

Deja, nors Lietuvoje dažnas mėgsta badyti pirštais į neteisėtai ar nesąžiningai užgyventus turtus (ar iš „prichvatizacijos“; ar iš kontrabandos; ar iš „šešėlio“; ar „iš auksinių šaukštų“), kažkodėl turto apmokestinimo idėjos skinasi kelią itin sunkiai. Kažkodėl statistiniam lietuviui, o ir vidutiniam politikui, vis dar atrodo geriau labiau apmokestinti vertę visuomenei kuriančius ir didesnes pajamas uždirbančius žmones, negu tuos visuomenės narius kurie nieko nebekuria ir tik mėgaujasi pertekliumi, dažnai dar ir nupirktu už neteisėtai įgytas lėšas. Šį didelį nesusipratimą reikėtų pakeisti. Jei norime eiti link didesnės lygybės, būtina derinti įvairias priemones tarpusavyje.

Neužmirštant ir dar vieno tabu – paveldėjimo ir dovanojimo. Daugumoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių paveldėjus arba gavus dovanų didelį turtą net ir pirmos eilės giminaičiams tenka mokėti nemažas pajamų mokesčio sumas. Jau žinau instinktyvią daugelio reakciją. Dvigubas apmokestinimas. Apiplėšimas. Nesąmonė...

Ne visai. Apmokestinimas paveldėjimo arba dovanojimo momentu yra tik kita turto mokesčio forma. Pavyzdžiui, sumokėti 15% paveldėjimo mokesčio gali būti net mažiau, negu po 1% turto mokesčio kasmet. Be to, mokantis mokestį kasmet jaučia „skausmą“ kiekvienąkart, tuo tarpu net ir mokantis nemažą paveldėjimo ar dovanojimo mokestį visgi labiau jaučia džiaugsmą dėl gauto palikimo ar dovanos vertės ir būsimos naudos ar pajamų. Paprastai valstybėse, kur apmokestinamas dovanojimas ir paveldėjimas, suteikiama galimybė išdėstyti mokėtiną mokestį per ilgesnį laikotarpį ar sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Taigi, didelio palikimo ar itin brangios dovanos apmokestinimas tarp pirmos eilės giminaičių nėra nei kvailas, nei labai drastiškas dalykas. Todėl taip pat turėtų būti politikų rimtai apsvarstytas, kaip galimas naujas „lygesnės“ mokesčių sistemos elementas.

Kas toliau? Kad nelygybė išaugo per daug, ir kažką reikia daryti, sutarėm. Tačiau pasakius „A“, reikia pasakyti ir „B“: norint sumažinti nelygybę, nėra kito varianto kaip tam tikrai daliai visuomenės mokėti šiek tiek daugiau mokesčių.

Tik labai svarbu, kad didesnė mokesčių našta gultų ne vien ant daugiau uždirbančių, bet ir ant daugiau turinčių. Kažkiek vieniems, kažkiek kitiems. O papildomai gautas sumas paskirstyti mažiausiai uždirbantiems, geriausiai – toliau didinant NPD. Nieko baisaus nenutiktų dėl šiek tiek labiau progresinio pajamų apmokestinimo, jei tai būtų padaryta protingai, derinant su Sodros įmokų mažinimu. Pavyzdžiui, jei NPD būtų lygus MMA, pajamos iki 3.000 Eur per mėnesį būtų apmokestinamos 15%, o pajamos viršijančios šią sumą 20% tarifu, ir būtų protingo, o ne kosminio aukščio Sodros įmokų „lubos“, sistema būtų pakankamai solidari ir teisinga. Ir priešingai, dažnas mokesčių mokėtojas apsvarstytų alternatyvas, jeigu, kaip siūlo kai kurie nemąstantys politikai, pajamos viršijančios 1.000 Eur būtų apmokestintos 40 ar 45%, o Sodros „lubų“ nebūtų.

Lygiai taip pat nieko baisaus nenutiktų, jeigu būtų labiau apmokestinta didesnė dalis nekilnojamo turto negu dabar, arba jeigu šiek tiek labiau būtų apmokestinta žemė. Sistema taptų teisingesnė, skatintų efektyviau naudoti žemę ir turtą.

Niekas nesugriūtų ir apmokestinus automobilius. Diferencijavus mokestį pagal variklio darbinį tūrį ir kuro rūšį (dyzelinius reikėtų apmokestinti labiau), ilgainiui sumažėtų oro tarša, tikėtina, ir avarijų skaičius.

Na, o įvedus brangių dovanų apmokestinimą tarp pirmos eilės giminaičių, išnyktų tokia „pusšešėlio“ atmaina, kaip akcijų ir nekilnojamo turto „perrašymas“. Sumažėtų dirbtinio turto ir nuosavybės išskaidymo siekiant pasinaudoti kitų mokesčių lengvatomis arba apeiti koncentracijos ribojimus. Skaidrėjanti turto nuosavybė verstų ir politikus, ir valdininkus elgtis atsakingiau.

O subalansuotomis priemonėmis pasiekta didesnė šalis gyventojų lygybė padėtų spręsti daugelį kitų aktualių visuomenės problemų, tame tarpe gimstamumo ir alkoholizmo. Kad tik Seime pakaktų supratimo ir noro pažvelgti plačiau, negu į gimstamumo ir alkoholizmo problemas.

Komentaro autorius – Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Belskite, bet atidaryta nebus

Laukiant po gero mėnesio įsigaliosiančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), kyla savotiška...

E. parašo rinką purto ginčai ir neskaidrūs pirkimai Premium

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimas panaikinti Skaitmeninio sertifikavimo centro (SSC) kvalifikuoto...

Armėnijos valdžios olimpe – uolus Putino mokinys Premium

Prorusiškai nusiteikęs buvęs Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas, panašu, sėkmingai mokosi iš savo...

Kraujo centro vadovė Bikulčienė paleista į laisvę

Korupciniais nusikaltimais įtariama Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė paleista į laisvę, jai...

Verslo aplinka
2018.04.19
Stoltenbergas: NATO neplanuoja didinti karinio buvimo Baltijos šalyse

NATO neplanuoja plėsti savo karinio buvimo Baltijos šalyse, kurios paprašė didesnės apsaugos nuo jų kaimynės...

Verslo aplinka
2018.04.19
„Rusal“ nacionalizavimas – vienas iš Kremliaus svarstomų scenarijų

Laikinas Rusijos aliuminio gamintojos „Rusal“ nacionalizavimas – viena iš galimybių, svarstomų kontekste,...

Verslo aplinka
2018.04.19
Politologas: konfliktuodamas su prezidente, premjeras mėgina sutelkti rinkėjus 2

Premjeras Saulius Skvernelis konfliktuodamas su prezidente Dalia Grybauskaite gali siekti sutelkti savo...

Verslo aplinka
2018.04.19
Rusija skundžia JAV PPO

Rusija ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl JAV sprendimo įvesti muitus plienui...

Verslo aplinka
2018.04.19
Prezidentė atmetė kandidatą į teisingumo ministrus, premjeras pasipiktino 31

Premjero pateiktas kandidatas Giedrius Danėlius nebus skiriamas teisingumo ministru, pasak prezidentūros...

Verslo aplinka
2018.04.19
Valentinas Bukauskas paliko Socialdemokratų darbo partijos frakciją Seime

Vilnius, balandžio 19 d. (BNS). Darbo partijos vicepirmininkas Valentinas Bukauskas paliko valdančiąją...

Verslo aplinka
2018.04.19
Į Lietuvą birželį atvyks Dalai Lama

Į Lietuvą birželio mėnesį atvyks Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.

Verslo aplinka
2018.04.19
TVF: pasaulio skola – didžiausia istorijoje Premium 4

Bendri viso pasaulio įsiskolinimai pasiekė istorines aukštumas ir 2016 m. siekė 164 trln. USD, skelbia...

Verslo aplinka
2018.04.19
Seimas žengė pirmąjį žingsnį link prekybos sutarties su Kanada ratifikavimo

Seimo nariai ketvirtadienį po pateikimo pritarė ES ir Kanados laisvos prekybos sutarties (angl.

Verslo aplinka
2018.04.19
Naujas Draudimo įstatymas numato naujus reikalavimus brokeriams

Įgyvendinant draudimo rinką reglamentuojančią Europos Sąjungos direktyvą Lietuvoje po pusmečio įsigalios...

Verslo aplinka
2018.04.19
Didės žvalgybos pareigūnų atlyginimai 1

Seimas priėmė Žvalgybos ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų pataisas,...

Verslo aplinka
2018.04.19
ES skyrė lėšų Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarais studijai

Trečiadienį, neformalaus Energetikos tarybos susitikimo metu Sofijoje pasirašyta sinchronizacijos projektui...

Energetika
2018.04.19
Kinijos ūkis viršijo lūkesčius Premium 1

Antros pagal dydį ekonomikos pasaulyje Kinijos ūkis pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo...

Verslo aplinka
2018.04.19
Viešųjų pirkimų įstatymas netobulas, todėl nuo minimalios algos negydo Premium

Šiemet įsigaliojęs reikalavimas viešųjų pirkimų pasiūlymus vertinti ir pagal tai, kiek teikėjo mokami...

Statyba ir NT
2018.04.19
Kultūros ministerija oficialiai paskelbė Lukiškių aikštės memorialo konkurso laimėtoją   4

Po abejonių Lukiškių aikštės konkurso procedūrų teisėtumu, Kultūros ministerija oficialiai paskelbė Vilniuje...

Verslo aplinka
2018.04.19
Naujasis Kubos prezidentas – nebe revoliucijos vaikas Premium 1

Kuboje ketvirtadienį oficialiai pristatomas naujas šalies prezidentas, pakeisiantis 86-erių Raulį Castro.

Verslo aplinka
2018.04.19

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau