Kaip atimti ir padalinti, kad dirbantys neprarastų noro dirbti

Publikuota: 2016-12-20
Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Nesame pirma visuomenė, susidūrusi su iššūkiais: demografiniais, alkoholizmo, augančios turto ir pajamų nelygybės. Tačiau užuot pasimokę iš kitų klaidų ir sėkmių, mūsų politikai mėgsta elgtis taip, lyg būtume civilizacijos avangardas. Lyg niekur anksčiau tokios problemos nebūtų spręstos. Vis taikomės išrasti dviratį. Štai ir dabar: vieni prisigalvoja reikalavimų amžinai laikyti užšaldytus embrionus. Kiti nestokoja fantazijos, kad galima išblaivinti visuomenę suvienodinus akcizus vynui ir degtinei.

Panašiai ir dėl pajamų nelygybės – dalis politikų šventai tiki, kad išeitis - tolesnis lengvatų didinimas. Nelieskit PVM lengvatos šildymui, nukentės vargingiausieji – šaukia vieni. Įveskit pelno mokesčio lengvatą reinvestuotam pelnui – atliepia kiti – jau kaip investuos visi tada, jau taip investuos, kaip dar niekas nematė. Kitiems atrodo, kad panacėja yra mokesčių mažinimas – sumažinkim visus mokesčius, kaip šoks visi iš šešėlio, pinigai patys byrės į biudžetą.

Dar viena politikų grupė, priešingai, įsitikinusi kad tik progresinis pajamų mokestis su 40 ar 50% tarifo taikymu 1.000 Eur per mėnesį viršijančioms pajamoms padarys valstybę turtingą ir pajėgią teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, mokėti dideles pensijas ir tuo pačiu kažkaip išlaikys tų daugiau pajamų uždirbančių žmonių motyvaciją su tokiu apmokestinimu taikstytis, ir toliau kažką kurti, kažko siekti.

Nepaisant nuomonių priešingybės, gera žinia yra tai, kad didžioji dauguma politikų ir visuomenės pripažįsta pajamų ir turto nelygybės problemą. Kaip ir alkoholikui, tai pirmas žingsnis į problemos sprendimą. Tačiau greito sprendimo nėra. Ir nėra vienos priemonės. Įvairios valstybės yra išbandę įvairias priemones. Jei tik mūsų politikai pasistengtų suprasti kaip jos veikia, galėtų sudėlioti ir mūsų visuomenei tinkamą modelį.

Gana gerai žinomas ir dažnai pavyzdžiu Lietuvai siūlomas skandinaviškas modelis. Jo ašis yra progresinis gyventojų pajamų mokestis. Kadangi iš gaunančio daugiau pajamų atskaičiuojama neproporcingai vis daugiau pajamų mokesčio, šis modelis itin efektyviai stabdo pajamų (ir iš jų įsigyto turto) nelygybės augimą. Deja, lygiai taip pat sėkmingai šis modelis stabdo iniciatyvą ir verslumą. Dažnas skandinavas du kartus pagalvoja, ar verta dar pasistengti ir uždirbti dar 1.000 kronų, jeigu valstybė pasiims liūto dalį ir paliks jam tik kiek daugiau negu trečdalį. Pabandykite suskaičiuoti, kiek per pastaruosius keliasdešimt metų iškilo garsių startuolių ar išaugo naujų pasaulinių verslų su skandinaviškomis šaknimis? Taigi, kad nelabai yra ką paminėti. Skandinaviška visuomenė lygi, soti. Darni. Tačiau ganėtinai apatiška verslo ir iniciatyvos užsidirbti prasme.

Skandinavai jau labai seniai turi progresinius pajamų mokesčius, todėl jau ilgą laiką stabdo pajamų nelygybę ir verslumą, o tai savo ruožtu neleidžia susidaryti didelei turtinei nelygybei. Tuo tarp pas mus turtinė nelygybė jau dabar yra didelė, ir progresinis pajamų apmokestinimas niekaip jos nepakeistų, tik kažkiek stabdytų tolesnį jos augimą. Todėl reikia žvelgti plačiau.

Daugelis valstybių, kurios susidūrė su didele pradine turto ir pajamų nelygybe (kaip yra dabar Lietuvoje), labiau apmokestina turtą – žemę, kitą nekilnojamą turtą, prabangias transporto priemones, netgi visą grynąjį turtą.

Žemės ir kito nekilnojamo turto mokesčiai turi daug gerų savybių. Pirma, turtą sunku nuslėpti, todėl mokestį lengva surinkti. Antra, šie mokesčiai skatina efektyviau naudoti išteklius: gyventi pagal išgales, nelaikyti žemės nenaudojamos. Trečia, jie mažina turtinę nelygybę, ko nedaro progresiniai pajamų mokesčiai. Ketvirta, jie apmokestina net ir tą turtą, kuris įsigytas iš nuslėptų ar nepilnai apmokestintų pajamų. Visomis šiomis savybėmis pasižymi ir prabangių automobilių, laivų, lėktuvų apmokestinimas (ar įsigijimo momentu, ar kasmet). Tik grynojo turto apmokestinimas mažiau efektyvus, nes iškyla daug vertinimo problemų (nuo vertybinių popierių, kurių vertė nuolat svyruoja, iki meno kūrinių, kurių vertę sunku nustatyti, kol jie nėra parduodami).

Deja, nors Lietuvoje dažnas mėgsta badyti pirštais į neteisėtai ar nesąžiningai užgyventus turtus (ar iš „prichvatizacijos“; ar iš kontrabandos; ar iš „šešėlio“; ar „iš auksinių šaukštų“), kažkodėl turto apmokestinimo idėjos skinasi kelią itin sunkiai. Kažkodėl statistiniam lietuviui, o ir vidutiniam politikui, vis dar atrodo geriau labiau apmokestinti vertę visuomenei kuriančius ir didesnes pajamas uždirbančius žmones, negu tuos visuomenės narius kurie nieko nebekuria ir tik mėgaujasi pertekliumi, dažnai dar ir nupirktu už neteisėtai įgytas lėšas. Šį didelį nesusipratimą reikėtų pakeisti. Jei norime eiti link didesnės lygybės, būtina derinti įvairias priemones tarpusavyje.

Neužmirštant ir dar vieno tabu – paveldėjimo ir dovanojimo. Daugumoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių paveldėjus arba gavus dovanų didelį turtą net ir pirmos eilės giminaičiams tenka mokėti nemažas pajamų mokesčio sumas. Jau žinau instinktyvią daugelio reakciją. Dvigubas apmokestinimas. Apiplėšimas. Nesąmonė...

Ne visai. Apmokestinimas paveldėjimo arba dovanojimo momentu yra tik kita turto mokesčio forma. Pavyzdžiui, sumokėti 15% paveldėjimo mokesčio gali būti net mažiau, negu po 1% turto mokesčio kasmet. Be to, mokantis mokestį kasmet jaučia „skausmą“ kiekvienąkart, tuo tarpu net ir mokantis nemažą paveldėjimo ar dovanojimo mokestį visgi labiau jaučia džiaugsmą dėl gauto palikimo ar dovanos vertės ir būsimos naudos ar pajamų. Paprastai valstybėse, kur apmokestinamas dovanojimas ir paveldėjimas, suteikiama galimybė išdėstyti mokėtiną mokestį per ilgesnį laikotarpį ar sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Taigi, didelio palikimo ar itin brangios dovanos apmokestinimas tarp pirmos eilės giminaičių nėra nei kvailas, nei labai drastiškas dalykas. Todėl taip pat turėtų būti politikų rimtai apsvarstytas, kaip galimas naujas „lygesnės“ mokesčių sistemos elementas.

Kas toliau? Kad nelygybė išaugo per daug, ir kažką reikia daryti, sutarėm. Tačiau pasakius „A“, reikia pasakyti ir „B“: norint sumažinti nelygybę, nėra kito varianto kaip tam tikrai daliai visuomenės mokėti šiek tiek daugiau mokesčių.

Tik labai svarbu, kad didesnė mokesčių našta gultų ne vien ant daugiau uždirbančių, bet ir ant daugiau turinčių. Kažkiek vieniems, kažkiek kitiems. O papildomai gautas sumas paskirstyti mažiausiai uždirbantiems, geriausiai – toliau didinant NPD. Nieko baisaus nenutiktų dėl šiek tiek labiau progresinio pajamų apmokestinimo, jei tai būtų padaryta protingai, derinant su Sodros įmokų mažinimu. Pavyzdžiui, jei NPD būtų lygus MMA, pajamos iki 3.000 Eur per mėnesį būtų apmokestinamos 15%, o pajamos viršijančios šią sumą 20% tarifu, ir būtų protingo, o ne kosminio aukščio Sodros įmokų „lubos“, sistema būtų pakankamai solidari ir teisinga. Ir priešingai, dažnas mokesčių mokėtojas apsvarstytų alternatyvas, jeigu, kaip siūlo kai kurie nemąstantys politikai, pajamos viršijančios 1.000 Eur būtų apmokestintos 40 ar 45%, o Sodros „lubų“ nebūtų.

Lygiai taip pat nieko baisaus nenutiktų, jeigu būtų labiau apmokestinta didesnė dalis nekilnojamo turto negu dabar, arba jeigu šiek tiek labiau būtų apmokestinta žemė. Sistema taptų teisingesnė, skatintų efektyviau naudoti žemę ir turtą.

Niekas nesugriūtų ir apmokestinus automobilius. Diferencijavus mokestį pagal variklio darbinį tūrį ir kuro rūšį (dyzelinius reikėtų apmokestinti labiau), ilgainiui sumažėtų oro tarša, tikėtina, ir avarijų skaičius.

Na, o įvedus brangių dovanų apmokestinimą tarp pirmos eilės giminaičių, išnyktų tokia „pusšešėlio“ atmaina, kaip akcijų ir nekilnojamo turto „perrašymas“. Sumažėtų dirbtinio turto ir nuosavybės išskaidymo siekiant pasinaudoti kitų mokesčių lengvatomis arba apeiti koncentracijos ribojimus. Skaidrėjanti turto nuosavybė verstų ir politikus, ir valdininkus elgtis atsakingiau.

O subalansuotomis priemonėmis pasiekta didesnė šalis gyventojų lygybė padėtų spręsti daugelį kitų aktualių visuomenės problemų, tame tarpe gimstamumo ir alkoholizmo. Kad tik Seime pakaktų supratimo ir noro pažvelgti plačiau, negu į gimstamumo ir alkoholizmo problemas.

Komentaro autorius – Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gedimino kalno tvarkyba: kurie šlaitai sutvarkyti, o kurių būklė išlieka kritinė? Rėmėjo turinys

Gruodžio mėnesį žiniasklaidoje ir vėl pasirodę bendro pobūdžio pranešimai apie „kritinę Gedimino kalno šlaito...

Laisvalaikis
06:00
Verslo prievaizdai: veiklos „reitingas“ 1

Pirmą kartą atliktas verslo priežiūros institucijų (VPI) pažangumo vertinimas, kurio rezultatai buvo...

Priežiūros įstaigų švieslentė: dauguma dirba prastai, VMI lenkia Lietuvos banką Premium

Trys iš penkių verslo priežiūros institucijų (VPI) savo darbą atlieka nepatenkinamai ir tik dvi iš 56-ių –...

Naujoje ataskaitoje – Rusijos trolių fabriko taikiniai JAV prezidento rinkimuose Premium

JAV Senatui pirmadienį pateikta keletas ataskaitų, kuriose teigiama, kaip Rusija buvo įsitraukusi į 2016 m.

Baltijos šalių universitetų diplomams – automatinis pripažinimas 1

Seimas antradienį ratifikavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimą, kad šių šalių aukštųjų...

Verslo aplinka
2018.12.18
E. sveikatos sistemos diegimas apskųstas prokurorams

Teisėsaugos paprašyta įvertinti informaciją dėl ne vieną milijoną kainavusios e. sveikatos sistemos fragmentų...

Verslo aplinka
2018.12.18
Susisiekimo ministerija ir STT audituos ŠMM ir 17 pavaldžių įstaigų 5

Susisiekimo ministerijos auditoriai su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradeda Švietimo ir mokslo...

Verslo aplinka
2018.12.18
M. Kvietkauskas paskirtas kultūros ministru 1

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas paskirtas naujuoju kultūros ministru. Tokį dekretą antradienį pasirašė...

Verslo aplinka
2018.12.18
Klaipėdos uosto vadovas dalyvaus uostamiesčio mero rinkimuose 2

Klaipėdos uosto vadovas buvęs socialdemokratas Arvydas Vaitkus antradienį paskelbė, kad dalyvaus kitąmet...

Verslo aplinka
2018.12.18
Pasirašytas Sveikatos draudimo fondo biudžetas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą 2019 m. Privalomojo...

Verslo aplinka
2018.12.18
Sutarus dėl mokytojų apmokėjimo modelio, A. Navicko profsąjunga stabdys streiką

Andriaus Navicko vadovaujama pedagogų profsąjunga trečiadienį spręs dėl streiko stabdymo, baigus derybas,...

Verslo aplinka
2018.12.18
Apsaugotas dizainas atveria kelius investicijoms Rėmėjo turinys

Gediminas Nemanis, UAB „Rubbee“ direktorius, pokalbyje apie naujų produktų kūrimą ir jų dizaino apsaugą...

JK „Brexit“ ir vėl aklavietėje, Th. May spaudžiama antram referendumui Premium 9

Theresos May, JK premjerės, „Brexit“ susitarimas su ES įstrigo. Politikė ati­­dėjo balsavimą dėl jo, tuomet...

Verslo aplinka
2018.12.18
Visuomeninių rinkimų komitetų sąrašuose – buvę partijų nariai 2

Tarp savivaldos rinkimuose dalyvausiančių visuomeninių rinkimų komitetų narių nemažai buvusių partijų narių,...

Verslo aplinka
2018.12.18
Vieną ministrą rado, kitų dviejų paieška tęsiama Premium

Kandidatu į kultūros ministrus pasiūlytas literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas. O naujųjų aplinkos bei...

Verslo aplinka
2018.12.18
Lietuva Jungtinėse Tautose palaikė pabėgėlių paktą 1

Pirmadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pabėgėlių paktas.

Verslo aplinka
2018.12.17
Daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, kad šalyje liktų vasaros laikas 9

Daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, kad Europos Sąjungoje (ES) atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje...

Verslo aplinka
2018.12.17
Šiaulių savivaldybėje tęsiasi atleidimų banga 2

Šiaulių m. savivaldybės meras pasirašė potvarkį dėl Marijaus Veličkos, administracijos direktoriaus...

Verslo aplinka
2018.12.17
Kultūros ministerija – prieš R. Karbauskio pataisą dėl LRT valdymo

Kultūros ministerija prieštarauja valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuotai...

Rinkodara
2018.12.17
Laukiant „Sodros“ vadovo konkurso pasirašytas šio fondo biudžetas 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą „Sodros“ biudžetą, siekiantį daugiau...

Verslo aplinka
2018.12.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau