Kaip atimti ir padalinti, kad dirbantys neprarastų noro dirbti

Publikuota: 2016-12-20
Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Nesame pirma visuomenė, susidūrusi su iššūkiais: demografiniais, alkoholizmo, augančios turto ir pajamų nelygybės. Tačiau užuot pasimokę iš kitų klaidų ir sėkmių, mūsų politikai mėgsta elgtis taip, lyg būtume civilizacijos avangardas. Lyg niekur anksčiau tokios problemos nebūtų spręstos. Vis taikomės išrasti dviratį. Štai ir dabar: vieni prisigalvoja reikalavimų amžinai laikyti užšaldytus embrionus. Kiti nestokoja fantazijos, kad galima išblaivinti visuomenę suvienodinus akcizus vynui ir degtinei.

Panašiai ir dėl pajamų nelygybės – dalis politikų šventai tiki, kad išeitis - tolesnis lengvatų didinimas. Nelieskit PVM lengvatos šildymui, nukentės vargingiausieji – šaukia vieni. Įveskit pelno mokesčio lengvatą reinvestuotam pelnui – atliepia kiti – jau kaip investuos visi tada, jau taip investuos, kaip dar niekas nematė. Kitiems atrodo, kad panacėja yra mokesčių mažinimas – sumažinkim visus mokesčius, kaip šoks visi iš šešėlio, pinigai patys byrės į biudžetą.

Dar viena politikų grupė, priešingai, įsitikinusi kad tik progresinis pajamų mokestis su 40 ar 50% tarifo taikymu 1.000 Eur per mėnesį viršijančioms pajamoms padarys valstybę turtingą ir pajėgią teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, mokėti dideles pensijas ir tuo pačiu kažkaip išlaikys tų daugiau pajamų uždirbančių žmonių motyvaciją su tokiu apmokestinimu taikstytis, ir toliau kažką kurti, kažko siekti.

Nepaisant nuomonių priešingybės, gera žinia yra tai, kad didžioji dauguma politikų ir visuomenės pripažįsta pajamų ir turto nelygybės problemą. Kaip ir alkoholikui, tai pirmas žingsnis į problemos sprendimą. Tačiau greito sprendimo nėra. Ir nėra vienos priemonės. Įvairios valstybės yra išbandę įvairias priemones. Jei tik mūsų politikai pasistengtų suprasti kaip jos veikia, galėtų sudėlioti ir mūsų visuomenei tinkamą modelį.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Gana gerai žinomas ir dažnai pavyzdžiu Lietuvai siūlomas skandinaviškas modelis. Jo ašis yra progresinis gyventojų pajamų mokestis. Kadangi iš gaunančio daugiau pajamų atskaičiuojama neproporcingai vis daugiau pajamų mokesčio, šis modelis itin efektyviai stabdo pajamų (ir iš jų įsigyto turto) nelygybės augimą. Deja, lygiai taip pat sėkmingai šis modelis stabdo iniciatyvą ir verslumą. Dažnas skandinavas du kartus pagalvoja, ar verta dar pasistengti ir uždirbti dar 1.000 kronų, jeigu valstybė pasiims liūto dalį ir paliks jam tik kiek daugiau negu trečdalį. Pabandykite suskaičiuoti, kiek per pastaruosius keliasdešimt metų iškilo garsių startuolių ar išaugo naujų pasaulinių verslų su skandinaviškomis šaknimis? Taigi, kad nelabai yra ką paminėti. Skandinaviška visuomenė lygi, soti. Darni. Tačiau ganėtinai apatiška verslo ir iniciatyvos užsidirbti prasme.

Skandinavai jau labai seniai turi progresinius pajamų mokesčius, todėl jau ilgą laiką stabdo pajamų nelygybę ir verslumą, o tai savo ruožtu neleidžia susidaryti didelei turtinei nelygybei. Tuo tarp pas mus turtinė nelygybė jau dabar yra didelė, ir progresinis pajamų apmokestinimas niekaip jos nepakeistų, tik kažkiek stabdytų tolesnį jos augimą. Todėl reikia žvelgti plačiau.

Daugelis valstybių, kurios susidūrė su didele pradine turto ir pajamų nelygybe (kaip yra dabar Lietuvoje), labiau apmokestina turtą – žemę, kitą nekilnojamą turtą, prabangias transporto priemones, netgi visą grynąjį turtą.

Žemės ir kito nekilnojamo turto mokesčiai turi daug gerų savybių. Pirma, turtą sunku nuslėpti, todėl mokestį lengva surinkti. Antra, šie mokesčiai skatina efektyviau naudoti išteklius: gyventi pagal išgales, nelaikyti žemės nenaudojamos. Trečia, jie mažina turtinę nelygybę, ko nedaro progresiniai pajamų mokesčiai. Ketvirta, jie apmokestina net ir tą turtą, kuris įsigytas iš nuslėptų ar nepilnai apmokestintų pajamų. Visomis šiomis savybėmis pasižymi ir prabangių automobilių, laivų, lėktuvų apmokestinimas (ar įsigijimo momentu, ar kasmet). Tik grynojo turto apmokestinimas mažiau efektyvus, nes iškyla daug vertinimo problemų (nuo vertybinių popierių, kurių vertė nuolat svyruoja, iki meno kūrinių, kurių vertę sunku nustatyti, kol jie nėra parduodami).

Deja, nors Lietuvoje dažnas mėgsta badyti pirštais į neteisėtai ar nesąžiningai užgyventus turtus (ar iš „prichvatizacijos“; ar iš kontrabandos; ar iš „šešėlio“; ar „iš auksinių šaukštų“), kažkodėl turto apmokestinimo idėjos skinasi kelią itin sunkiai. Kažkodėl statistiniam lietuviui, o ir vidutiniam politikui, vis dar atrodo geriau labiau apmokestinti vertę visuomenei kuriančius ir didesnes pajamas uždirbančius žmones, negu tuos visuomenės narius kurie nieko nebekuria ir tik mėgaujasi pertekliumi, dažnai dar ir nupirktu už neteisėtai įgytas lėšas. Šį didelį nesusipratimą reikėtų pakeisti. Jei norime eiti link didesnės lygybės, būtina derinti įvairias priemones tarpusavyje.

Neužmirštant ir dar vieno tabu – paveldėjimo ir dovanojimo. Daugumoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių paveldėjus arba gavus dovanų didelį turtą net ir pirmos eilės giminaičiams tenka mokėti nemažas pajamų mokesčio sumas. Jau žinau instinktyvią daugelio reakciją. Dvigubas apmokestinimas. Apiplėšimas. Nesąmonė...

Ne visai. Apmokestinimas paveldėjimo arba dovanojimo momentu yra tik kita turto mokesčio forma. Pavyzdžiui, sumokėti 15% paveldėjimo mokesčio gali būti net mažiau, negu po 1% turto mokesčio kasmet. Be to, mokantis mokestį kasmet jaučia „skausmą“ kiekvienąkart, tuo tarpu net ir mokantis nemažą paveldėjimo ar dovanojimo mokestį visgi labiau jaučia džiaugsmą dėl gauto palikimo ar dovanos vertės ir būsimos naudos ar pajamų. Paprastai valstybėse, kur apmokestinamas dovanojimas ir paveldėjimas, suteikiama galimybė išdėstyti mokėtiną mokestį per ilgesnį laikotarpį ar sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Taigi, didelio palikimo ar itin brangios dovanos apmokestinimas tarp pirmos eilės giminaičių nėra nei kvailas, nei labai drastiškas dalykas. Todėl taip pat turėtų būti politikų rimtai apsvarstytas, kaip galimas naujas „lygesnės“ mokesčių sistemos elementas.

Kas toliau? Kad nelygybė išaugo per daug, ir kažką reikia daryti, sutarėm. Tačiau pasakius „A“, reikia pasakyti ir „B“: norint sumažinti nelygybę, nėra kito varianto kaip tam tikrai daliai visuomenės mokėti šiek tiek daugiau mokesčių.

Tik labai svarbu, kad didesnė mokesčių našta gultų ne vien ant daugiau uždirbančių, bet ir ant daugiau turinčių. Kažkiek vieniems, kažkiek kitiems. O papildomai gautas sumas paskirstyti mažiausiai uždirbantiems, geriausiai – toliau didinant NPD. Nieko baisaus nenutiktų dėl šiek tiek labiau progresinio pajamų apmokestinimo, jei tai būtų padaryta protingai, derinant su Sodros įmokų mažinimu. Pavyzdžiui, jei NPD būtų lygus MMA, pajamos iki 3.000 Eur per mėnesį būtų apmokestinamos 15%, o pajamos viršijančios šią sumą 20% tarifu, ir būtų protingo, o ne kosminio aukščio Sodros įmokų „lubos“, sistema būtų pakankamai solidari ir teisinga. Ir priešingai, dažnas mokesčių mokėtojas apsvarstytų alternatyvas, jeigu, kaip siūlo kai kurie nemąstantys politikai, pajamos viršijančios 1.000 Eur būtų apmokestintos 40 ar 45%, o Sodros „lubų“ nebūtų.

Lygiai taip pat nieko baisaus nenutiktų, jeigu būtų labiau apmokestinta didesnė dalis nekilnojamo turto negu dabar, arba jeigu šiek tiek labiau būtų apmokestinta žemė. Sistema taptų teisingesnė, skatintų efektyviau naudoti žemę ir turtą.

Niekas nesugriūtų ir apmokestinus automobilius. Diferencijavus mokestį pagal variklio darbinį tūrį ir kuro rūšį (dyzelinius reikėtų apmokestinti labiau), ilgainiui sumažėtų oro tarša, tikėtina, ir avarijų skaičius.

Na, o įvedus brangių dovanų apmokestinimą tarp pirmos eilės giminaičių, išnyktų tokia „pusšešėlio“ atmaina, kaip akcijų ir nekilnojamo turto „perrašymas“. Sumažėtų dirbtinio turto ir nuosavybės išskaidymo siekiant pasinaudoti kitų mokesčių lengvatomis arba apeiti koncentracijos ribojimus. Skaidrėjanti turto nuosavybė verstų ir politikus, ir valdininkus elgtis atsakingiau.

O subalansuotomis priemonėmis pasiekta didesnė šalis gyventojų lygybė padėtų spręsti daugelį kitų aktualių visuomenės problemų, tame tarpe gimstamumo ir alkoholizmo. Kad tik Seime pakaktų supratimo ir noro pažvelgti plačiau, negu į gimstamumo ir alkoholizmo problemas.

Komentaro autorius – Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Europa – pirmą kartą nebe didžiausia rusiškos naftos pirkėja

Tanklaiviais plukdomas rekordiškai daug rusiškos naftos, o į Indiją ir Kiniją keliauja precedento neturintys...

Rinkos
2022.05.28
Tinkamiausiais kandidatais vadovauti LVAT pripažinti S. Žalimienė ir G. Kryževičius

Tinkamiausiais kandidatais į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko pareigas...

Verslo aplinka
2022.05.28
Šiuo metu neveikia apie 35% Ukrainos ekonomikos

Rusija Ukrainoje sunaikino daugiau nei 25.000 km kelių, kelis šimtus tiltų ir 12 oro uostų. Taip pat...

Verslo aplinka
2022.05.28
Ispanija Latvijai siunčia raketų ir papildomų karių

Ispanija pasiųs raketų „žemė-oras“ bateriją ir apie 100 karių į NATO priešakinių pajėgų misiją Latvijoje,...

Verslo aplinka
2022.05.28
V. Putinas bando įtikinti Vokietijos ir Prancūzijos vadovus švelninti sankcijas

Rusijos autoritarinis vadovas Vladimiras Putinas Vakarų lyderius bando įtikinti švelninti ekonomines...

Verslo aplinka
2022.05.28
P. Porošenka turėjo atvykti į Vilnių, bet nebuvo išleistas iš Ukrainos

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pranešė, kad jam buvo neleista išvykti iš šalies,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Individualiems namams – sustiprinta nuotekų kontrolė

Aplinkos ministerijos užsakymu kuriama speciali sistema, kuri kontroliuos individualiuose namuose gyvenančių...

Verslo aplinka
2022.05.28
A. Merkelis. Pinigų plovimo prevencijos auditas: kaip naštą paversti galimybėmis

Lietuvoje „fintech“ įmonių skaičius artėja prie 300, ir toms, kurios turi finansų įstaigos licenciją, svarbu...

Nuomonės
2022.05.28
J. Neliupšienė: investuotojai teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas 7

Investuotojai dabar visai kitaip vertina ir mato mūsų regioną, jie teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Lietuvos stačiatikių bažnyčia prašo suteikti jai savarankiškos Bažnyčios statusą 2

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu suteikti Lietuvos...

Verslo aplinka
2022.05.28
Infografika: Rusija sparčiai „dovanoja“ ginkluotę Ukrainos pajėgoms Premium

Nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko ne tik sunaikinti...

Verslo aplinka
2022.05.28
Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka nutraukia ryšius su Rusija

Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl...

Verslo aplinka
2022.05.28
Vienas pagrindinių Kremliaus ruporų vis dar Briuselyje – ciniškai giriasi ryšiais su ES pareigūnais Premium

Vladimiras Čižovas, Rusijos ambasadorius prie Europos Sąjungos (ES), po Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir...

Verslo aplinka
2022.05.28
O. Scholzas Vokietijos verslui su Kinija pataria elgtis atsargiau

Šalies įmonės turėtų dėti daugiau pastangų, kad diversifikuotų savo tiekimo grandines ir eksporto rinkas,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Lietuvoje – rekordinis pasitikėjimas kariuomene

Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, iki 68% išaugo pasitikėjimas kariuomene, rodo šeštadienį „Lietuvos...

Verslo aplinka
2022.05.28
TBT prokuroras ragina Rusiją bendradarbiauti tiriant karo nusikaltimus Ukrainoje

Rusija turėtų bendradarbiauti su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu (TBT) tiriant įtariamus karo nusikaltimus,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Rusija gali organizuoti Niurnbergą 2.0

Rusija propagandos bei invazijos pateisinimo tikslais gali organizuoti parodomąjį karo teismą sulaikytiems...

Verslo aplinka
2022.05.28
LVŽS išsirinko kandidatus į merus, A. Verygą siunčia į Kauną

Parlamentinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba penktadienio vakarą patvirtino 24...

Verslo aplinka
2022.05.28
G. Nausėdą teigiamai vertina 60,3% gyventojų, reitinguose kyla A. Anušauskas

Naujausioje reitingų lentelėje į viršų šoko prezidento Gitano Nausėdos populiarumas – jį teigiamai vertina...

Verslo aplinka
2022.05.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku