Prieš šventes siautėja pasauliniai sukčiai

„Naudodamiesi internetu visame pasaulyje veikiantys sukčiai bando išvilioti pinigus tiek parduodami neegzistuojančias prekes, tiek pirkdami prekes ir prašydami atidėti mokėjimą“, – sako Mindaugas Puodžiukas, verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Skolų išieškojimo departamento direktorius.

Jo teigimu, apgavystės prekiaujant su užsienio šalimis tampa kasdienybe, su tuo gana dažnai susiduria ir Lietuvos įmonės. Ši problema tapo ypač aktuali, kai, Rusijai paskelbus lietuviškų prekių embargą, Lietuvos verslininkai ėmė aktyviau ieškoti naujų, dažnai tolimų rinkų.

Ponas Puodžiukas įspėja: verslininkai turėtų būti ypač atidūs prieš didžiąsias metų šventes, kai suaktyvėja prekyba, o didelio darbo krūvio išvargintiems įmonių darbuotojams tampa sunkiau pastebėti bandymus apgauti.

Anot jo, šiuo metu matyti tendencija, kad verslo sektoriuje veikiantys sukčiai dažnai apsimeta gerą vardą ir reputaciją turinčių įmonių atstovais ir taip bando išvilioti produkciją ar pinigus. Naudojamasi ir didelių, ir mažų bendrovių vardais.

„Šiemet „Coface“ pasitaikė atvejis, kai iš vienos didelės, ilgus metus veikiančios bendrovės sukčiai, apsimetę garsaus Didžiosios Britanijos universalinių parduotuvių tinklo darbuotojais, išviliojo prekių už 37.000 Eur“, – pavyzdį pateikia jis.

Galima atpažinti

Pono Puodžiuko nuomone, šio ir nemažai kitų sukčiavimo atvejų būtų išvengta, jei įmonės būtų skyrusios daugiau dėmesio pirkėjų užklausoms įvertinti.

„Aiškiausi ženklai, kad užklausa gali būti netikra, – su klaidomis parašytas elektroninis laiškas, neprofesionaliai sumaketuotas laiško parašas, tai, kad pasirašo itin aukštas pareigas didelėje įmonėje einantis asmuo, pavyzdžiui, direktorius“, – dažniausias sukčių klaidas vardija jis.

Bandydami neteisėtai pasipelnyti nusikaltėliai dažnai suklastoja ir realių įmonių interneto svetaines, tačiau, anot specialisto, jose taip pat galima įžvelgti įtartinų ženklų: prastas svetainės dizainas, keistas adresas, neseniai sukurtos svetainės data.

Kad įmonės išvengtų globaliai veikiančių sukčių, p. Puodžiukas joms pataria susikurti užklausų tikrinimo procesus ir su jais supažindinti esamus, o ypač naujus darbuotojus.

„Jei prieš patvirtinant užsakymą būtų atliekami keli nesudėtingi tikrinimo veiksmai – kontrolinis skambutis užsakovui, jo kredito istorijos patikrinimas, atidus elektroninio laiško ir interneto svetainės peržvelgimas, daugumos sukčiavimo versle atvejų būtų galima išvengti“, – tvirtina jis.

„Coface“ specialistai sako pastebintys dar vieną nerimą keliančią tendenciją – vis dažniau tarptautiniai sukčiai pasinaudoja Lietuvos įmonių vardais siekdami apgauti pirkėjus kitose šalyse.

„Ženklas, kad nusikaltėliai pasinaudojo jūsų įmonės tapatybe piktiems kėslams, gali būti gauta sąskaita už prekes, kurių niekada nepirkote. Tokiais atvejais verslui patariame ne numoti ranka, o skubiai kreiptis į policiją, kad būtų pradėtas tyrimas dėl galimos įmonės tapatybės vagystės“, – sako p. Puodžiukas.

Reikia tikrinti

Apie sukčių pinkles įspėja ir Lietuvos pareigūnai bei bankininkai.

Medicinos bankas šią vasarą pranešė apie vis dažniau pasitaikančius atvejus, kai klientai iš partnerių ar tiekėjų gauna suklastotus laiškus, kuriuose nurodoma, kad pasikeitė jų rekvizitai ir prašoma mokėjimus atlikti į kitą sąskaitą. Bankininkai pataria, kad tokį laišką gavusi įmonė pirmiausia turėtų susisiekti su partneriu ar tiekėju ir pasitikslinti, ar jo rekvizitai iš tiesų yra pakeisti.

Kauno policija šį spalį išplatino informaciją apie plintantį sukčiavimo būdą, kai Lietuvos bendrovių finansų skyrių darbuotojai gauna neva vadovų siunčiamus elektroninius laiškus ir prašoma skubiai pervesti dideles pinigų sumas į tam tikras sąskaitas. Pareigūnai įmonių finansininkams pataria, gavus tokį laišką, pasitikslinti, ar įmonių vadovai tikrai davė tokius nurodymus.

Rugsėjį pranešta, kad nusikaltėliai įsibrovė į kelių Lietuvos bendrovių elektroninį susirašinėjimą su užsienio partneriais ir apsimetę įmonės klientais pranešė apie esą pakeistą banko sąskaitą, į kurią lietuviai po to atliko pavedimą. Marta Marija Paulauskienė, Vilniaus apskrities policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyriausioji tyrėja, tada nurodė, kad per metus atliekama iki 10 tokio pobūdžio ikiteisminių tyrimų.

Tokia sukčiavimo schema nėra nauja. VŽ rašė, kad visame pasaulyje kelinti metai sparčiai plinta apgavystė, vadinama „Apsimetėlis CEO (angl. CEO fraud) arba Fake President (apgavikas, suklastotas prezidentas). Jos esmė yra ta, kad didelės kompanijos vadovu apsimetęs sukčius antrinių jos įmonių ar filialų įtikinamai pareikalauja pervesti į nurodytą sąskaitą didžiules pinigų sumas.