ES-27 žinia britams: jokių išimčių nebus

ES lyderiai pareiškime tvirtina esą pasiryžę siekti, kad ES būtų sėkminga ir pasirengę sparčiai derėtis, kad išspręstų netikrumus, susijusius su „Brexit“.

Jie priduria, kad bet kuris susitarimas turės būti pagrįstas „teisių ir įsipareigojimų balansu“ ir pabrėžia, kad JK negali tikėtis prieigos prie bendros ES rinkos, jei nesutinka išsaugoti ir laisvo asmenų judėjimo laisvės, kartu su kitais baziniais ES principais.

Lyderiai oficialiai derybininku dėl „Brexit“ paskyrė Michelį Barnier, buvusį ES komisarą.

ES šalių vadovų pareiškime išreiškiamas lūkestis, kad JK tesės pažadą ir aktyvuos „Brexit“ derybų pradžią ženklinantį 50 straipsnį iki kitų metų kovo pabaigos.

„Brexit“ reikalams ketvirtadienio vėlyvą vakarą buvo skirta 27 ES lyderių vakarienė, vykusi po dieną vykusios Europos Vadovų Tarybos. Theresa May, JK premjerė, į ją nebuvo pakviesta.

ES diplomatai komentavo, kad lyderių žinia britams paprasta: mes pasirengę, dabar išmušė jūsų valanda judėti toliau.

Panašiai dar praėjusią savaitę kalbėjo p. Barnier, paskirtasis derybų su JK dėl „Brexit“ vadovas. Jis tvirtino, kad EK yra pasirengusi aktyvuoti 50-ąjį straipsnį, kas ir reikš oficialių „Brexit“ derybų pradžią.

Ponas Barnier turi ambicingą būsimų derybų darbotvarkės planą, pagal kurį, derybininko teigimu, susitarimą su JK įmanoma pasiekti iki 2018 m. spalio, jei premjerė Theresa May, kaip žadėjo, kitų metų kovą aktyvuos Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį.

Su p. Barnier planais susipažinusių ES pareigūnų teigimu, pagal tokį kalendorių, po 50-ojo straipsnio aktyvavimo ES turėtų per tris mėnesius pasiruošti deryboms. Siekis – baigti derybas iki 2019-ųjų, kai vyks kiti Europos Parlamento (EP) rinkimai. Priešingu atveju kiltų sumaištis, kiek EP narių renkama ir kaip formuojama Komisija.

Pagrindinė ES, besiruošiančios „Brexit“, pozicija – pademonstruoti, kad nė viena iš Bendrijos pasitraukusi šalis negali turėti tokių pačių patrauklių bendradarbiavimo su ES sąlygų, kaip šalys, priklausančios blokui.

„Norima parodyti, kad geriausias sąlygas suteikia narystė ES, taip pat, kad bendroji rinka neatskiriama nuo keturių atraminių ES laisvių – laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo“, – komentuoja ES pareigūnai.

Tiesa, kalbant apie derybų pabaigą, turimas galvoje tik pats JK pasitraukimo iš ES faktas ir tai fiksuojantys teisiškai įpareigojantys dokumentai. Tik po to prasidėtų derybos dėl naujos ES ir JK prekybinės sutarties, o kiek tai truktų – nežinia.

JK pareigūnų teigimu, iki galutinio prekybinio susitarimo su ES gali praeiti dešimtmetis.

Tiek iš ES, tiek iš JK pusės sklinda užuominų apie pereinamąjį laikotarpį, kuris truktų nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos momento iki naujos ilgalaikės prekybinės sutarties sudarymo. Apie tai šią savaitę pirmąkart prakalbo ir Davidas Davisas, už „Brexit“ atsakingas britų vyriausybės sekretorius. Tokius signalus teigiamai sutinka britų verslas, kuriam neviltį kelia nežinia, gresianti po dvejų metų, kai JK atsišvartuos nuo ES.

Pono Daviso komentarai – turbūt konkrečiausi lig šiol iš britų vyriausybės, kurios vadovė p. May laikosi principo neteikti „nuolatinių komentarų“ apie „Brexit“. Ponas Davisas patikino, kad vyriausybės derybinis planas anksčiausiai bus paskelbtas kitų metų vasarį. Jis pridūrė, kad JK vyriausybė nesiderės su ES dėl imigracijos reikalų – esą tai būsiąs išskirtinai JK nacionalinio intereso klausimas.

Ponia May ketvirtadienį taikiai įvertino kitų ES lyderių sprendimą jos nekviesti į vakarienę, vykusią po bendro ES viršūnių susitikimo.

„Aš pritariu faktui, kad kiti lyderiai šįvakar susitiks aptarti „Brexit“, kadangi mes ketiname aktyvuoti 50-ąjį straipsnį ir pradėti derybas iki kitų metų kovo pabaigos“, – „Reuters“ citavo p. May.

„Teisinga, kad kiti lyderiai ruošiasi šioms deryboms, kaip ir mes ruošiamės. Mes pasitrauksime iš ES. Mes norime, kad tai būtų kiek įmanoma sklandus ir tvarkingas procesas. Tai ne tik mūsų interesas, tai ir visos likusios Europos interesas“, – Briuselyje kalbėjo p. May.

Tačiau premjerė pabrėžė, kad, kol JK tebėra ES narė, šalis dalyvaus diskusijose dėl pagrindinių ES darbotvarkės klausimų.

Prieš derybas kaista įtampa tarp pačios ES institucijų. ES lyderiai derybų mandatą ketina įteikti Europos Komisijai, o Europos Parlamentą nuolat informuoti apie derybų eigą. EP, kuris turės palaiminti susitarimą ir norėtų tiesiogiai dalyvauti derybose, papiktino tokie ketinimai. Martinas Schulzas, EP pirmininkas, ES viršūnių susitikimo išvakarėse Donaldui Tuskui, EVT prezidentui, nusiųstame laiške pareiškė, kad toks kelias pažemina EP „iki antraeilės pozicijos „Brexit“ derybų procese“.