ES lyderių susitikimas Briuselyje: nėra vilčių užglaistyti 2016-ųjų traumas

Šįkart Europos Vadovų Taryba (EVT) vyks kitaip nei įprasta – lyderiai neketina neužsisėdėti pernakt, susitikimui skirta viena diena. Po oficialios dalies vyks neformali vakarienė, kurioje dalyvaus jau tik 27 šalių lyderiai – nedalyvaujant Jungtinei Karalystei, jie aptars „Brexit“ reikalus ir galimą derybų eigą.

Oficialioje EVT darbotvarkėje – saugumo, gynybos, migracijos ir ekonomikos klausimai. Bus ieškoma sprendimo dėl Nyderlandų pasipriešinimo Ukrainos ir ES asociacijos sutarčiai, kalbama apie ES gynybos stiprinimą ir investicijų į ES ekonomiką skatinimą.

Pasak analitikų, nors lyderių susitikimo darbotvarkė konkreti ir aiški, tačiau netiesiogiai jo nuotaiką diktuoja pastarųjų metų įvykių lavina.

Per pastaruosius dvylika mėnesių pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo viena ES narė balsavo už pasitraukimą iš Bendrijos, teroristai atakavo didžiuosius Vakarų Europos miestus. Populizmo banga šluoja ES narių lyderius. ES piliečiai rinkimuose ir referendumuose nesigilina į vadinamojo politinio elito darbotvarkes ir paprasčiausiai balsuoja „prieš“ arba „ne“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrina ES vienybę jam įprastais metodais, o pabėgėlių krizė Bendrijoje įjungė nuolatinį parengties režimą.

„2016-ieji buvo šoko metai: „Brexit“, Trumpas (Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu – VŽ), Turkijos perversmas ir teroro atakos. Bet 2017-ieji parodys, ką visa tai reiškia Europai ir pasauliui“, – „Bloomberg“ cituoja Camino Mortera-Martinezą, Briuselyje įsikūrusio Europos reformų centro ekspertą.

Vidurio Europos valstybės vis garsiau purkštauja dėl ES politikos, o Vakaruose euroskeptikų jėgos jau įgavo smarkų pagreitį. Tradicinės politinės jėgos itin neramiai laukia jų laukiančių egzaminų kitąmet vyksiančiuose rinkimuose Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

„Populistinių „protesto“ partijų pakilimas Vakarų pasaulyje kelia rimtų grėsmių reformų pažangai ir Europos sanglaudai. Populistai nieko negali įgyvendinti, bet jie daro rimtą žalą dar prieš įgydami valdžią ir prieš prarasdami savo žavesį“, – komentuoja Holgeris Schmiedingas, „Berenberg Bank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Financial Times“ ironiškai rašo, kad ES lyderių pasisėdėjimui didžiulės įtakos turės trys vyrai, kurių Briuselyje – nė kvapo: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, išrinktasis JAV lyderis Donaldas Trumpas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Nors JAV reikalai ir p. Trumpo pergalė nėra tiesioginis ES vadovų debatų objektas, tačiau tai turės įtakos vadovų pokalbiams. Kaip rašo „Financial Times“, ES diplomatai kol kas sunkiai įsivaizduoja, kaip pasiruošti bendradarbiavimui su ateinančia p. Trumpo administracija. Nuo Šaltojo karo laikų Europa dar niekada nebuvo taip sunerimusi dėl Rusijos spaudimo Bendrijos vidiniam stabilumui, kuris vykdamas per politinį kišimąsi, konfliktų kurstymą rytinėje Bendrijos pašonėje ir migrantų srauto iš Sirijos kurstymą.

Jei Vašingtonas šioje dėlionėje pasirinks naują kryptį, gali subyrėti sunkiai pasiektas ES konsensusas dėl atsako agresyviai Maskvai.

Turkija ir jos lyderis p. Erdoganas – dar vienas ES galvos skausmas. Bendrijai tenka spręsti sudėtingą rebusą, kaip elgtis su autokratišku ir vaidingu lyderiu, besibeldžiančiu į ES duris, o dabar – dar ir didele dalimi atsakingu už migracijos krizės valdymą.

Per vieną dieną ES lyderiams teks suvirškinti visas šias nemalonias temas ir pasiruošti kitų metų išmėginimams. 2017 m. kovą ES minės Bendrijos steigimo, tiksliau – Romos sutarties, 60-metį. Apžvalgininkai jau dabar prognozuoja, kad vakarėlis gali būti visai nelinksmas.