Verslo nuotaikos Lietuvoje subjuro

Tokius rezultatus rodo banko „Citadele“ antrą kartą atlikta 750 verslininkų apklausa ir sudarytas indeksas, kuris parodo, kokiomis nuotaikomis gyvena verslininkai Lietuvoje. Nuo pirmą kartą kovo mėnesį atliktos apklausos iki rugsėjo verslo optimizmas subliūško.

„Citadele“ indeksas (CX) – verslininkų pasitikėjimo indeksas, apibūdinantis bendrą verslininkų požiūrį – kiek jis optimistinis ar pesimistinis. Jei indeksas peržengia 50 taškų, jis rodo optimizmą, jei yra žemesnis – pesimizmą. Bankas „Citadele‘ pristatė tyrimo rezultatus išskirtinai VŽ – išsamų interviu apie tai su banko ekonomistu Martinu Aboliniu skaitykite VŽ Premium.

Remiantis 2016 m. rugsėjo mėnesio apklausos rezultatais, „Citadele“ indekso vertė – 49,28 taškai, todėl Lietuvos verslininkų nuotaikas galima laikyti šiek tiek pesimistinėmis. Lyginant su 2016 m. kovo mėnesį atliktu tyrimu, indekso vertė sumažėjo 1,87 taško. Kovo mėnesio indekso vertė buvo apdairiai optimistinė - 51,15 taško. Per pusmetį įvykusį pokyti galima laikyti vidutinio dydžio sumažėjimu.

Indeksas sudaromas iš dviejų verčių: dabarties komponento, kuris rodo praėjusio pusmečio vertinimą, ir ateities komponento, kuris atskleidžia verslininkų prognozes ateinančiam pusmečiui.

nuotrauka::1 left

Apklausoje verslininkai pusmetį prieš rugsėjį įvertino neigiamai – 47,56 taškais. Tačiau rodiklis šiek tiek pagerėjo (1,17 taško), palyginti su kovo mėnesiu, kai jo vertė buvo 46,38.

„Rudenį yra politinių įvykių, kurie irgi turi įtakos nuotaikoms – biudžeto priėmimas, Lietuvoje vyko dar ir Seimo rinkimai. Nepamirškime ir išorinių veiksnių, tokių kaip „Brexit“, JAV prezidento rinkimų laukimas ir baimės dėl bendros politinės raidos Europoje. Tai padarė savo – verslas įsijautrino. Taip pat nuotaikos blogėjimui įtakos turėjo mažesnis, nei tikėtasi, ekonominis augimas Europoje. Kaip ten bebūtų, reikia pastebėti, kad nuotaikos Lietuvoje yra daug geresnės nei Latvijoje, kur indeksas atskleidė didžiulį pesimizmą ir niūrios nuotaikos laikosi daugiau nei dvejus metus. Tačiau Lietuvoje irgi nėra kuo labai pasidžiaugti, nes dabar nustatytos šiek tiek pesimistinės nuotaikos, o kovą pasiektas apdairus optimizmas vis dėlto buvo gana mažas. Tačiau kovą buvo stebinančios labai optimistinės prognozės dėl ateities, kurios rugsėjį sumažėjo. Tad lyginant Lietuvą su kitomis šalimis situacija nėra gera ir vargu ar gerės, nes ryškesnis ekonominis augimas kol kas nenusimato“, – VŽ kalbėjo latvių ekonomistas Abolinis.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::fd0583d0-314c-4770-9911-e555def2c12b

Ateitis atrodo kiek šviesesnė tik statybos sektoriui

„Citadele“ indekso ateities komponentas, rodantis verslininkų prognozes ateinančiam pusmečiui, yra 51,01 taško. Tai rodo apdairiai optimistinį požiūrį kito pusmečio atžvilgiu. Vis dėlto optimizmas yra šiek tiek sumenkęs, palyginti su kovo mėnesiu, kai verslininkai buvo gerokai optimistiškesni – „Citadele“ indekso ateities komponentas tada siekė 55,92 taško.

Apskritai, verta pastebėti, kad iki optimistinių prognozių bendrą verslo nuotaiką ištraukia statybų sektoriaus bendrovės, nes tik jos mato šviesesnį rytojų. Šios verslininkų grupės indekso vertė – 51,44 taškai. Tačiau net ir statybų sektoriuje optimizmas santūrėja – per pusmetį fiksuotas didžiausias sumažėjimas – 3,25 taško.

Kitų sričių verslininkai nusiteikę daugiau ar mažiau pesimistiškai (gamyba – 49,90; paslaugos – 49,72; prekyba – 47,79). Palyginti su ankstesniu pusmečiu, nuotaika subjuro paslaugų įmonėse – kovo mėnesį jos dar mąstė optimistiškai (indeksas siekė 52,06 taško), o rugsėjį jau papildė pesimistų gretas (49,72 taškai).

Kas lėmė verslo nuotaikos pasikeitimą iš kovą „apdairiai optimistinės“ į rugsėjo „šiek tiek pesimistinę“? Ponas Abolinšas aiškina, kad yra puokštė priežasčių – nuo polinkio pavasarį gyvenimą regėti šviesesnėmis spalvomis nei rudenį, iki vidaus ir užsienio politikos įvykių, pasaulinių ekonomikos tendencijų.

Gera tik Vilniuje

„Citadele“ tyrimo metu įvertinamos nuotaikos ir pagal įmonių dydį, kilmę, veiklos geografiją.

Rugsėjo mėnesio apklausa rodo, kad tik Vilniaus įmonių verslininkai buvo nusiteikę optimistiškai (51,99 taško). O kovo mėnesį taip galvojo ir kituose keturiuose didžiausiuose miestuose bei užmiestyje esančių įmonių vadovai. Rugsėjį gi nuotaikos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje virto pesimistinėmis – įmonių indekso vertė nusileido iki 48,50 taško (kovo mėn. – 51,26), kitų miestų ir miestelių – 49,84 (kovo mėn. – 46,74). Ypač reikšmingai sumažėjo užmiesčio įmonių indeksas, kuris nuo 50,07 nukrito iki 43,18 taško.

Vietos ir neeksportuojančiam verslui – nyku

Pagal įmonių dydį, lyginant su kovo mėnesiu, kai visų dydžių įmonių verslininkai rodė pozityvias nuotaikas, rugsėjį pesimistais virto mikro-įmonių atstovai (49,04), kitose grupėse fiksuotas optimizmo sumažėjimas 1-2 taškais. Mažų įmonių atstovai mąstė šiek tiek optimistiškai (50,05), vidutinių įmonių – apdairiai optimistiškai (50,70), o didelių įmonių – gan optimistiškai (57,19).

Pagal įmonių kapitalo kilmę matyti, kad vietos kapitalo įmonių vadovai tapo gerokai pesimistiškesni (48,77 taškai; kovo mėnesį indeksas rodė optimizmą – 50,88 taškai), o vietos ir užsienio kapitalo bei tik užsienio kapitalo įmonės išliko optimistiškos (indekso vertė abiejose grupėse – 55,53).

Žymus nuotaikos pablogėjimas fiksuojamas ir tose įmonėse, kurios neužsiima eksportu - vadovų vertinimas žymiai pablogėjo nuo 50,35 iki 47,71 taško. Tuo tarpu eksportuojančių įmonių vadovai rugsėjį buvo panašiai optimistiškai nusiteikę kaip ir kovo mėnesį (indekso vertės atitinkamai 53,13 ir 53,35).

Labiausiai sumenko viltys dėl apyvartos

„Citadele“ indeksas apskaičiuojamas pagal 8 subindeksus: konkurencija atstovaujamoje verslo srityje; investicijų į įmonę suma; darbuotojų skaičius įmonėje; įmonės apyvarta; įmonės finansinė padėtis; ekonominė veikla atstovaujamoje verslo srityje; įmonės pelningumas; bendra ekonominė veikla šalyje.

Rugsėjo mėnesio tyrimo rezultatai rodo, kad trijų subindeksų vertės viršijo 50 taškų, o penkių – nesiekė 50 taškų. Lyginant su kovo mėnesiu, visų subindeksų vertės sumažėjo apie 1-3 taškus.

Aukščiausią, 60,47 taško įvertinimą, gavo „konkurencija atstovaujamoje verslo srityje“. Pozityvius 51,12 taško gavo „investicijų į įmonę suma“ ir „darbuotojų skaičius įmonėje“ (50,62 taško). Kiti subindeksai buvo pesimistiniai - žemesni už 50 taškų. Pažymėtina, kad subindekso „įmonės apyvarta“ vertė iš optimistinės kovo mėnesį (52,33) tapo pesimistine rugsėjo mėnesį (49,98).

Latvijos rinkodaros ir viešosios nuomonės tyrimų centro „SKDS“ atliktoje apklausoje iš viso dalyvavo 750 verslininkų ir įmonėje sprendimus priimančių asmenų. Apklausos imtis suformuota remiantis įmonių pasiskirstymo pagal veiklos sritį ir dydį (darbuotojų skaičių) statistiniais duomenimis. Apklausai naudotas metodas – apklausa telefonu.

infogr.am::e760cc0d-9198-4083-8802-aaaa107e9481

infogr.am::98419a3c-81d6-4c2e-be04-38daf0c26457

infogr.am::41dd8217-8241-4594-8601-18d9953102b5

infogr.am::6f564578-753d-484f-8eec-2273d1edb9d4