Aukštojo mokslo ambicija – 2,5 balo?

Publikuota: 2016-12-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas

Visuomenės ir suinteresuotųjų šalių spaudimas verčia Lietuvos universitetų rektorių konferenciją (LURK) imtis veiksmų, kurie turėtų prisidėti prie studijų kokybės gerinimo. Tačiau kas iš tikro vyksta? Ką reiškia LURK siūlomas minimalus konkursinis balas 2,5 stojantiems į universitetus?

„Didesni reikalavimai stojantiesiems – dar vienas žingsnis siekiant geresnės studijų kokybės ir aukštosios mokyklos diplomo prestižo. Stojamasis balas didinamas nuosekliai antrus metus iš eilės ir tai yra vienas iš įrankių pakelti stojančiųjų motyvaciją ir žinių lygį“, išplatintame pranešime džiaugiasi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK).

Asociacijos sudėtyje yra visų šalies universitetų rektoriai ir kiekvienas jų turi vienodą balso teisę, todėl stipresnieji universitetai turi vienodą balso teisę su sparčiai studentus prarandančiaisiais.

Visuomenės ir suinteresuotųjų šalių spaudimas verčia LURK imtis veiksmų, kurie turėtų prisidėti prie studijų kokybės gerinimo. Tačiau kas iš tikro vyksta? Ką reiškia LURK siūlomas minimalus konkursinis balas 2,5 stojantiems į universitetus?

Stojantysis surenka 2,5 balo, jei mokykloje iš vieno dalyko turi vidurkį 10 (visi kiti dalykai gali būti 4) ir išlaikė 3 valstybinius brandos egzaminus (VBE): gimtosios kalbos 26 balai, matematikos – 16, užsienio kalbos – 16.

Priminsiu, kad jei VBE surenkama mažiau nei 16 balų – egzaminas neišlaikytas, o pagrindinio pasiekimo lygmens apatinė riba – 36. Taigi, stojantysis, kuris vos išlaikė egzaminus (VBE 16 balų atitinka mokyklinio egzamino 4) yra tinkamas studijuoti Lietuvos universitetuose ir vertas valstybės finansavimo studijoms? Atrodo, jog nemažai universitetų užmerkia akis į tai, kaip pasirengę studentai įstoja, svarbu, kad krepšelis ateitų.

Tik Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas iškėlė klausimą, apie kokią pasirengimo kokybę kalbame pakeldami minimalų balą nuo 2 iki 2,5? Vilniaus universitetas savo iniciatyva yra įsivedęs minimalų balą 3, o kai kurioms programoms – 4, rektorius net neabejoja, kad šią kartelę ir toliau kels. Tačiau ar gali su aukštesne kartele sutikti universitetai, kuriuose daugiau nei 95%. studentų įstojo su konkursiniu balu mažesniu nei 7, o 5 neperkopia nei kas penkto įstojusiojo balas?

Siekis kelti aukštosios mokyklos diplomo prestižą didinat minimalų konkursinį balą yra teigiamas pokytis, bet žinant, jog konkursinio balo, daugeliu atveju, pagrindinė dedamoji yra VBE, mintys kyla įvairios. Atrodytų suprantama, kad iš stojančiųjų į universitetus būtų reikalaujama VBE išlaikyti bent pagrindiniu pasiekimų lygmeniu (36 balai ir daugiau). O gal iš stojančiųjų į universitetus reikėtų tikėtis, kad bent pagrindinį dalyką išlaikytų aukštesniuoju pasiekimų lygiu – 86 balai ir daugiau? Deja, bet 2,5 balo su šiais pasvarstymais neturi nieko bendro.

LAMA BPO (Lietuvos auštųjų mokyklų asociacija bendro priėmimo organizavimui) sumodeliavo kaip atrodytų 2016 m. priėmimas pakeitus minimalaus stojamojo balo kartelę ir LURK pasirinko variantą, kuris leidžia neprarasti krepšelių. Pabrėžiu žodį krepšelių, nes krepšelis yra svarbioji dalis, o abiturientai, studentai, talentai ir panašiai – kur buvę, kur nebuvę. LAMA BPO duomenimis, 2016 m. į universitetus, valstybės finansuojamas vietas įstojo 7.277 studentai, „pakėlus“ kartelę iki 2,5 būtų įstoję – 7.278. Vidutinis įstojusiojo balas nuo realių 6,91 „pakiltų“ iki 6,85.

Atrodo, kad rezultatas pasiektas, visuomenė informuota, minimali kartelė stojantiesiems pakelta, deklaruoti kasmetiniai geri siekiai, tokie kaip: geresnė studijų kokybė ir aukštosios mokyklos diplomo prestižo kilimas. Deja, situacija yra absoliučiai priešinga

Ar Lietuva yra unikali sugalvodama, kad stojantieji į universitetus turėtų pasiekti tam tikrą lygį, ar visgi tokia praktika taikoma ir užsienio universitetuose?

Pateikiame keletą pavyzdžių:

Tartu universitatas: priklausomai nuo studijų programos, dažniausiai reikalaujama egzaminuose surinkti 80 balų (iš 100)

Šv. Andriaus (St Andrews) universitetas: stojančių lietuvių reikalauja, kad pažymių vidurkis būtų bent 9 ir trys egzaminai išlaikyti surinkus bent 90 balų.

Jorko universitetas: stojančių lietuvių reikalauja, kad pažymių vidurkis būtų bent 9 ir trys egzaminai išlaikyti surinkus bent 80-85 balus.

Kembridžo universitetas: stojančių lietuvių reikalauja, kad trijų egzaminų vidurkis būtų bent 95 balų.

Galima pateikti ir daugelį kitų pavyzdžių, tačiau niekur nepavyko aptikti, kad stojant į universitetą pakanka surinkti 16 ar 20% egzamino balų.

Analizuojant stojančiųjų balus taip pat norėtųsi atkreipti dėmesį: dažnai įvardijame, kad viena iš prioritetinių krypčių Lietuvoje yra informacinės technologijos, natūralu, kad šioje kryptyje įstojusieji turėtų būti motyvuoti ir pasirengę studijoms, tačiau analizuodami LAMA BPO duomenis matome, kad yra įstojusiųjų į IT, kurie matematikos VBE išlaikė 16 balų, o informatikos egzamino iš vis nelaikę, konkursinis balas vos perkopia 2, tuo tarpu į Tartu universitetą, nesurinkusieji konkursinio balo 8, negalėtų stoti.

Svarbu suvokti, kad universitetas teikia aukščiausiojo lygmens studijas, todėl viena iš būtinųjų prielaidų – būti pasirengus studijoms. Žinoma, kad siekiant geresnės studijų kokybės vien kartelės pakėlimas problemų neišspręs,būtina keisti finansavimo modelį bei kelti ne tik priėmimo, bet ir rezultato reikalavimus. Juk tikslas ne vien priimti studentus, bet ir paruošti sėkmingus absolventus.

Didieji ir potencialo prasme stiprieji universitetai (VU, LSMU, KTU, VGTU) išlaiko daugmaž pastovų studentų skaičių net ir drastiškai mažėjant abiturientų skaičiui. Tačiau mažieji (VDU, LEU, KU, ŠU) universitetai tampa dar mažesni ir artėja prie savaiminio išnykimo ribos.

Pavyzdžiui, VDU per ketverius metus įstojusiųjų skaičius į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas sumažėjo beveik 40%. Mažėjimas jau dabar atrodo drastiškas, tačiau kas nutiktų, jei būtų įvestas minimalus balas, tarkime 5? 2016 m. 50% įstojusiųjų į VDU yra žemesniu nei 5 balu, tuo tarpu VU ši dalis sudaro 18%, LSMU – 15%.

O jeigu bandytume sekti užsienio universitetų pavyzdžiu ir minimalus balas būtų tarkime 7? 2016 m. į VDU įstojo tik 14% (158) studentų, kurių konkursinis balas siekė 7 ir tik 40 studentų įstojo į VDU su konkursiniu balu 7 ir VDU nurodė pirmuoju pasirinkimu.

Gintautas Jakštas yra Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ministras: keičiantis darbo rinkai, Lietuvai teks atnaujinti švietimą ir socialinę apsaugą

Dėl darbo rinkos automatizacijos Lietuvoje gali išnykti penktadalis dabartinių darbo vietų, todėl šaliai teks...

„Garsų pasaulis“ dėl Kirgizijos veiksmų kreipsis į arbitražą

Viena didžiausių spaustuvių Lietuvoje „Garsų pasaulis“ ketina kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl Kirgizijos...

14:46
EP rinkimai Lietuvoje: trys dešimtys kandidatų į vieną mandatą 1

Daugiau kaip 300 kandidatų, įtrauktų į 16 sąrašų, dalyvaus gegužės pabaigoje Lietuvoje vyksiančiuose Europos...

Atleistas uosto vadovas apskundė sprendimą teismui

Iš Klaipėdos uosto vadovo posto atšauktas Arvydas Vaitkus teismui apskundė tokį Roko Masiulio, susisiekimo...

Premjeras siūlo dar kartą tirti „Revolut“ patikimumą 12

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad reikėtų dar kartą tirti Jungtinės Karalystės finansų startuolio...

Finansai
10:57
Kim Jong Unas pirmą kartą susitiko su V. Putinu 2

Kim Jong Unas, Šiaurės Korėjos diktatorius, ir Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, surengė savo pirmąjį...

Interviu su M. Puidoku: tapęs prezidentu netvirtintų 4-ių ministrų Premium 5

Mindaugas Puidokas, save į kandidatus į prezidento postą išsikėlęs Seimo narys, kritiškai vertina kertinių...

Lietuvos skola sumažėjo labiausiai ES, bet rezervo krizei atremti nepakaks Premium 2

Valdžios sektoriaus skola Lietuvoje 2018 m. pabaigoje, palyginti su 2017 m. pabaiga, sumažėjo labiausiai...

Finansai
09:58
Būsimiems doktorantams – naujos perspektyvos Verslo tribūna

Dvigubai išaugusios stipendijos, aktualios, modernių verslų poreikius atliepiančios tyrimų sritys, patogiau...

Katė maiše, veteranas ir garsenybė

Europos Parlamento (EP) rinkimų Lietuvoje biuletenyje pirmuoju numeriu bus įrašytas Rolando Pakso judėjimas,...

Algų didinimo planas patvirtintas, bet nepatenkintųjų nemažėja Premium 1

Mokytojams, gydytojams, statutiniams pareigūnams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams žadama kasmet iki...

Trūksta dviejų trečdalių asmens duomenų pareigūnų Premium 1

Beveik prieš metus įsigaliojusiame Bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatytą prievolę paskirti duomenų...

Kinija ginsis nuo kaltinimų paskolų spąstais Premium 2

Kinija šią savaitę vėl bus priversta nuo kritikos ginti savo vieną didžiausių ir ambicingiausių iniciatyvų...

JK leis „Huawei“ tiekti 5G ryšio įrangą 2

Jungtinė Karalystė (JK) planuoja leisti Kinijos telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ tiekti įrangą, reikalingą...

Verslo aplinka
2019.04.24
STT: savivalda – viena labiausiai korupcijos paveiktų sričių Lietuvoje 1

Savivalda lieka viena labiausiai korupcijos paveiktų sričių Lietuvoje, teigiama Specialiųjų tyrimų tarnybos...

Verslo aplinka
2019.04.24
Estijos prezidentė patvirtino koalicinę vyriausybę 1

Kersti Kaljulaid, Estijos prezidentė, trečiadienį po pietų patvirtino naujos šalies koalicinės vyriausybės...

Verslo aplinka
2019.04.24
V. Putinas pasirašė įsaką dėl pasų išdavimo Donbaso gyventojams 12

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, pasirašė įsaką dėl supaprastintos Rusijos pilietybės suteikimo...

Verslo aplinka
2019.04.24
Italijos valdančiųjų nesutarimai užtemdė ekonomikos augimo planą

Italijos vyriausybė patvirtino ekonominio augimo planą trečiadienio rytą niūriame ministrų kabineto posėdyje,...

Verslo aplinka
2019.04.24
Kuo ilgiau vėluoja atsiskaityti, tuo mažesnė tikimybė, kad sumokės  Premium 2

Declanas Daly, prekinių kreditų draudimo bendrovės „Coface“ Vidurio ir Rytų Europos padalinio vadovas, sako,...

Finansai
2019.04.24
Vyriausybė pritarė L. Viltrakienės skyrimui ambasadore EBPO 

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Lina Viltrakienė, diplomatė, būtų paskirta nuolatine Lietuvos atstove...

Verslo aplinka
2019.04.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau