Aukštojo mokslo ambicija – 2,5 balo?

Publikuota: 2016-12-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas

Visuomenės ir suinteresuotųjų šalių spaudimas verčia Lietuvos universitetų rektorių konferenciją (LURK) imtis veiksmų, kurie turėtų prisidėti prie studijų kokybės gerinimo. Tačiau kas iš tikro vyksta? Ką reiškia LURK siūlomas minimalus konkursinis balas 2,5 stojantiems į universitetus?

„Didesni reikalavimai stojantiesiems – dar vienas žingsnis siekiant geresnės studijų kokybės ir aukštosios mokyklos diplomo prestižo. Stojamasis balas didinamas nuosekliai antrus metus iš eilės ir tai yra vienas iš įrankių pakelti stojančiųjų motyvaciją ir žinių lygį“, išplatintame pranešime džiaugiasi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK).

Asociacijos sudėtyje yra visų šalies universitetų rektoriai ir kiekvienas jų turi vienodą balso teisę, todėl stipresnieji universitetai turi vienodą balso teisę su sparčiai studentus prarandančiaisiais.

Visuomenės ir suinteresuotųjų šalių spaudimas verčia LURK imtis veiksmų, kurie turėtų prisidėti prie studijų kokybės gerinimo. Tačiau kas iš tikro vyksta? Ką reiškia LURK siūlomas minimalus konkursinis balas 2,5 stojantiems į universitetus?

Stojantysis surenka 2,5 balo, jei mokykloje iš vieno dalyko turi vidurkį 10 (visi kiti dalykai gali būti 4) ir išlaikė 3 valstybinius brandos egzaminus (VBE): gimtosios kalbos 26 balai, matematikos – 16, užsienio kalbos – 16.

Priminsiu, kad jei VBE surenkama mažiau nei 16 balų – egzaminas neišlaikytas, o pagrindinio pasiekimo lygmens apatinė riba – 36. Taigi, stojantysis, kuris vos išlaikė egzaminus (VBE 16 balų atitinka mokyklinio egzamino 4) yra tinkamas studijuoti Lietuvos universitetuose ir vertas valstybės finansavimo studijoms? Atrodo, jog nemažai universitetų užmerkia akis į tai, kaip pasirengę studentai įstoja, svarbu, kad krepšelis ateitų.

Tik Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas iškėlė klausimą, apie kokią pasirengimo kokybę kalbame pakeldami minimalų balą nuo 2 iki 2,5? Vilniaus universitetas savo iniciatyva yra įsivedęs minimalų balą 3, o kai kurioms programoms – 4, rektorius net neabejoja, kad šią kartelę ir toliau kels. Tačiau ar gali su aukštesne kartele sutikti universitetai, kuriuose daugiau nei 95%. studentų įstojo su konkursiniu balu mažesniu nei 7, o 5 neperkopia nei kas penkto įstojusiojo balas?

Siekis kelti aukštosios mokyklos diplomo prestižą didinat minimalų konkursinį balą yra teigiamas pokytis, bet žinant, jog konkursinio balo, daugeliu atveju, pagrindinė dedamoji yra VBE, mintys kyla įvairios. Atrodytų suprantama, kad iš stojančiųjų į universitetus būtų reikalaujama VBE išlaikyti bent pagrindiniu pasiekimų lygmeniu (36 balai ir daugiau). O gal iš stojančiųjų į universitetus reikėtų tikėtis, kad bent pagrindinį dalyką išlaikytų aukštesniuoju pasiekimų lygiu – 86 balai ir daugiau? Deja, bet 2,5 balo su šiais pasvarstymais neturi nieko bendro.

LAMA BPO (Lietuvos auštųjų mokyklų asociacija bendro priėmimo organizavimui) sumodeliavo kaip atrodytų 2016 m. priėmimas pakeitus minimalaus stojamojo balo kartelę ir LURK pasirinko variantą, kuris leidžia neprarasti krepšelių. Pabrėžiu žodį krepšelių, nes krepšelis yra svarbioji dalis, o abiturientai, studentai, talentai ir panašiai – kur buvę, kur nebuvę. LAMA BPO duomenimis, 2016 m. į universitetus, valstybės finansuojamas vietas įstojo 7.277 studentai, „pakėlus“ kartelę iki 2,5 būtų įstoję – 7.278. Vidutinis įstojusiojo balas nuo realių 6,91 „pakiltų“ iki 6,85.

Atrodo, kad rezultatas pasiektas, visuomenė informuota, minimali kartelė stojantiesiems pakelta, deklaruoti kasmetiniai geri siekiai, tokie kaip: geresnė studijų kokybė ir aukštosios mokyklos diplomo prestižo kilimas. Deja, situacija yra absoliučiai priešinga

Ar Lietuva yra unikali sugalvodama, kad stojantieji į universitetus turėtų pasiekti tam tikrą lygį, ar visgi tokia praktika taikoma ir užsienio universitetuose?

Pateikiame keletą pavyzdžių:

Tartu universitatas: priklausomai nuo studijų programos, dažniausiai reikalaujama egzaminuose surinkti 80 balų (iš 100)

Šv. Andriaus (St Andrews) universitetas: stojančių lietuvių reikalauja, kad pažymių vidurkis būtų bent 9 ir trys egzaminai išlaikyti surinkus bent 90 balų.

Jorko universitetas: stojančių lietuvių reikalauja, kad pažymių vidurkis būtų bent 9 ir trys egzaminai išlaikyti surinkus bent 80-85 balus.

Kembridžo universitetas: stojančių lietuvių reikalauja, kad trijų egzaminų vidurkis būtų bent 95 balų.

Galima pateikti ir daugelį kitų pavyzdžių, tačiau niekur nepavyko aptikti, kad stojant į universitetą pakanka surinkti 16 ar 20% egzamino balų.

Analizuojant stojančiųjų balus taip pat norėtųsi atkreipti dėmesį: dažnai įvardijame, kad viena iš prioritetinių krypčių Lietuvoje yra informacinės technologijos, natūralu, kad šioje kryptyje įstojusieji turėtų būti motyvuoti ir pasirengę studijoms, tačiau analizuodami LAMA BPO duomenis matome, kad yra įstojusiųjų į IT, kurie matematikos VBE išlaikė 16 balų, o informatikos egzamino iš vis nelaikę, konkursinis balas vos perkopia 2, tuo tarpu į Tartu universitetą, nesurinkusieji konkursinio balo 8, negalėtų stoti.

Svarbu suvokti, kad universitetas teikia aukščiausiojo lygmens studijas, todėl viena iš būtinųjų prielaidų – būti pasirengus studijoms. Žinoma, kad siekiant geresnės studijų kokybės vien kartelės pakėlimas problemų neišspręs,būtina keisti finansavimo modelį bei kelti ne tik priėmimo, bet ir rezultato reikalavimus. Juk tikslas ne vien priimti studentus, bet ir paruošti sėkmingus absolventus.

Didieji ir potencialo prasme stiprieji universitetai (VU, LSMU, KTU, VGTU) išlaiko daugmaž pastovų studentų skaičių net ir drastiškai mažėjant abiturientų skaičiui. Tačiau mažieji (VDU, LEU, KU, ŠU) universitetai tampa dar mažesni ir artėja prie savaiminio išnykimo ribos.

Pavyzdžiui, VDU per ketverius metus įstojusiųjų skaičius į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas sumažėjo beveik 40%. Mažėjimas jau dabar atrodo drastiškas, tačiau kas nutiktų, jei būtų įvestas minimalus balas, tarkime 5? 2016 m. 50% įstojusiųjų į VDU yra žemesniu nei 5 balu, tuo tarpu VU ši dalis sudaro 18%, LSMU – 15%.

O jeigu bandytume sekti užsienio universitetų pavyzdžiu ir minimalus balas būtų tarkime 7? 2016 m. į VDU įstojo tik 14% (158) studentų, kurių konkursinis balas siekė 7 ir tik 40 studentų įstojo į VDU su konkursiniu balu 7 ir VDU nurodė pirmuoju pasirinkimu.

Gintautas Jakštas yra Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
15:03
Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės 3

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies...

2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Vyriausybė klupinėja ties valstybės valdomo NT pertvarka 1

Artimiausiais metais dauguma valstybinių įstaigų už naudojamas administracinės paskirties patalpas turėtų...

Valdžia žada visą puokštę priemonių dėl prekybos tinklų darbo 26

Didinti prekybos tinklų konkurenciją, kviesti užsienio investuotojus, stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą,...

Artėjant nušalinimo pabaigai, Santaros klinikų vadovas Strupas atsistatydina

Korupcija įtariamas Santaros klinikų vadovas Kęstutis Strupas trečiadienį pranešė atsistatydinantis iš...

Vadyba
12:34
Konservatorių pirminiams prezidento rinkimams liko trys kandidatai 10

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirminiuose prezidento rinkimuose...

JAV svarsto Lenkijos prašymą steigti nuolatinę karinę bazę šalyje

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, antradienį pranešė, kad svarsto Lenkijos pasiūlymą steigti nuolatinę JAV...

„E energija“ imasi didžiulio vėjo parko – ir be subsidijų Premium

„E energija“ turi naują vadovą ir naują strategiją – užsiims žaliosios energetikos projektais, kurie...

Energetika
09:07
Suklupai? Tai dar ir pastumsim 14

Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų apriboti antstolių įkainius bei jų savivalę,...

Smulkų ir vidutinį verslą „SME Finance“ finansuoja greičiau   Rėmėjo turinys 3

Didžiausia Baltijos šalyse smulkaus ir vidutinio verslo nebankinio finansavimo įmonė „SME Finance“ savo...

Finansai
06:00
Quo vadis, telekomunikacijos? Rėmėjo turinys

Lūšių ežero viduryje iš medinės valties telefonu katalonas paauglys tiesiogiai siunčia vaizdo transliaciją...

Vadyba
06:00
Kirtimų ribojimo planai Labanore papiktino privačių miškų savininkus 14

Socialiniuose tinkluose kilus triukšmui dėl Labanoro girioje atliekamų kirtimų, miškininkai tvirtina, kad tie...

Agroverslas
2018.09.18
Turkijos ir Rusijos prezidentai susitarė dėl Sirijos Idlibo provincijos 8

Pirmadienį po keturias valandas trukusių derybų tarp Turkijos ir Rusijos lyderių Sočyje pavyko pasiekti...

Verslo aplinka
2018.09.18
STT įtaria laikinąjį Telšių administracijos vadovą paėmus kyšį  1

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį pranešė įtarianti, kad laikinasis Telšių rajono savivaldybės...

Verslo aplinka
2018.09.18
Kėdainių krematoriumas tampa „Lietuvos krematoriumu“

Vienintelį krematoriumą Lietuvoje valdanti AB „K2 LT“ nuo šiol naudos naują prekės ženklą „Lietuvos...

VRM sieks nutraukti susitarimą su MRU steigti Viešojo saugumo akademiją    1

Vidaus reikalų ministerija (VRM) sieks nutraukti susitarimą dėl Viešojo saugumo akademijos steigimo su Mykolo...

Verslo aplinka
2018.09.18
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
Teismas: Kauno termofikacinei elektrinei 0,7 mln. Eur VIAP lėšų neskirta pagrįstai

Verslininko Rimando Stonio valdoma Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) 2015 metais pagrįstai negavo 744.000...

Verslo aplinka
2018.09.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau