Bedarbių gretos euro zonoje tirpsta sparčiau

Publikuota: 2016-12-08
Nedarbo lygis euro zonoje pirmą kartą per 7 metus nukrito žemiau 10%, tačiau tai dar negali paguosti Pietų Europos valstybių – jose šis rodiklis išlieka aukštas. Sergio Perezo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Nedarbo lygis euro zonoje pirmą kartą per 7 metus nukrito žemiau 10%, tačiau tai dar negali paguosti Pietų Europos valstybių – jose šis rodiklis išlieka aukštas. Sergio Perezo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Nedarbas ilgus metus buvo vienas skausmingiausių ES ekonomikos rodiklių, jis rodė, kad Senojo žemyno ekonomikos atsigavimas po pasaulinės finansų krizės yra lėtas, duobėtas ir neužtikrintas. Tačiau vien rugsėjį euro zonoje darbą susirado 178.000 žmonių, o bendras nedarbo lygis po daugelio metų susitraukė iki vienaženklio skaičiaus. Tai skatina viltis, kad kuklus ES ekonomikos atsigavimas paspartės.

Euro zonos skolų krizės ir vėlesniais metais daugelis darbingo amžiaus žmonių pakliuvo į struktūrinio nedarbo spąstus, blogiausiais 2013-aisiais darbo neturėjo daugiau nei 12% euro zonos gyventojų. Be to, didelis nedarbo lygis euro zonoje rodė regiono valstybių negebėjimą vykdyti platesnio masto fiskalinę politiką arba nukreipti veiksmingas priemones į konkretų regioną.

Geriau, nei tikėtasi

Eurostatas, ES statistikos agentūra, skelbia geresnes naujienas: spalį nedarbas 19-oje euro zonos valstybių nukrito iki 9,8%. Tai žemiausias nedarbo lygis regione nuo 2009-ųjų liepos. O visoje ES, kuri apima 28 valstybes, bendras nedarbo lygis siekė 8,3%. Tai taip pat yra geriausias rezultatas nuo 2009-ųjų.

Vokietijoje, didžiausioje ir svarbiausioje Bendrijos valstybėje, nedarbo lygis yra žemiausias nuo Rytų ir Vakarų Vokietijos suvienijimo laikų ir šiuo metu tesiekia vos 4,1%. Tačiau bendrą geresnį rezultatą spalį daugiausia lėmė rodikliai Prancūzijoje, kur nedarbas beveik susilygino su euro zonos vidurkiu, ir Italijoje. Čia neseniai įvykęs referendumas parodė italų nepasitenkinimą dabartinės vyriausybės pastangomis gerinti šalies ekonominę padėtį. Pažymima, kad iki 11,6% sumažėjusį Italijos nedarbo lygį daugiausia lėmė ne naujos darbo vietos, bet žmonių pasitraukimas iš darbo rinkos.

9,8% taip pat yra geresnis rezultatas nei Europos centrinis bankas (ECB) rugsėjį prognozavo 2017 metams. Agentūra „Bloomberg“ pabrėžia, kad ECB jau mėgino paaiškinti šį netikėtą sumažėjimą. Rugsėjį „Economic Bulletin“ išspausdintame straipsnyje banko ekonomistai teigė, kad egzistuoja dvi pagrindinės priežastys: pirmiausia tokios valstybės kaip Vokietija, Ispanija ir mažesniu mastu Italija reformavo savo darbo rinkas ir pavertė jas geriau gebančiomis atlaikyti ekonomikos svyravimus, kita vertus, tai įvyko ir dėl ilgalaikių veiksnių, tokių kaip persiorientavimas į paslaugas kaip pagrindinę augimo varomąją jėgą.

„Daugiau darbo vietų yra svarbiausias veiksnys, jeigu norima pasiekti, kad euro zonos vartotojai įneštų reikšmingą įnašą į ūkio augimą per artimiausius mėnesius. Tačiau nerimą kelia scenarijus, kad politinis neaiškumas gali persiduoti ir verslo užtikrintumui ir lemti atsargesnį elgesį investuojant ir įdarbinant“, – sako Howardas Archeris, „IHS Global Insight“ ekonomistas.

Jaunimas – be darbo

Mažiau optimizmo ekonomistams kelia regioninė nelygybė. Euro zonos pirmūnė Vokietija įdarbina beveik visus norinčius, o Ispanijoje darbo iki šiol neturi 19,2%, Graikijoje – 23,4% žmonių. Be to, euro zonos valstybės nedarbo atžvilgiu vis dar smarkiai atsilieka nuo JAV ar Jungtinės Karalystės, nusileidžia euro zonai nepriklausančioms valstybėms.

Kitas akmuo į euro zonos daržą yra jaunimo nedarbas. Spalio mėnesį euro zonoje darbo neturėjo 2,94 mln. jaunuolių iki 25 metų, arba 18,4% visų šios amžiaus grupės žmonių. Per metus šis skaičius sumažėjo 171.000, tačiau Graikijoje ir Ispanijoje jaunimo nedarbas vis dar siekia apie 45%.

„The Wall Street Journal“ pabrėžia, kad nedarbo lygio kritimas euro zonoje greičiausiai truks ir lapkritį, tai patvirtina ir darbdavių apklausos apie artimiausius jų planus darbo rinkoje. Vis dėlto nedarbas euro zonoje dar išlieka gerokai didesnis, nei buvo iki 2008-ųjų krizės, be to, nėra daug požymių, kad atlyginimai artimiausiu metu kiltų tiek, kad tai išaugintų infliaciją, kaip siekia ECB savo vykdoma politika.

„Atlyginimų augimas gali artimiausiais mėnesiais pavyti antro ketvirčio metinį 1,0% augimą, tačiau mažai tikėtina, kad įvyks staigių pokyčių. Todėl atlyginimų augimas greičiausiai atitiks mažos infliacijos tendencijas“, – „The Wall Street Journal“ cituoja Danielį Christeną, „Capital Economics“ ekonomistą.

„Bloomberg“ rašo, kad šiuo metu vyksta diskusijos, ar darbo rinkos reformos padeda ar trukdo spartesnės infliacijos tikslui įgyvendinti. Tačiau kol kas ECB, ketvirtadienį spręsiantis dėl kiekybinių ekonomikos skatinimo priemonių pratęsimo, greičiausiai turėtų nudžiuginti faktas, kad nedarbo lygis nukrito iki vienaženklio skaičiaus.

Sparčiau, nei tikėtasi, mažėjantis nedarbas kol kas neatsispindi ūkio augimo rodikliuose. Euro zonos ekonomika trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, augo 0,3%. Tokį patį augimą 19 valstybių ir 330 mln. gyventojų Bendrija fiksavo ir antrąjį šių metų ketvirtį. Pirmasis ketvirtis regionui buvo kiek geresnis – fiksuotas 0,5% augimas.

infogr.am::b5a4c067-8666-462b-b898-674ab2385745

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Strasbūre surengtas išpuolis pareikalavo aukų 2

Prancūzijos Strasbūro mieste, netoli Europos Parlamento, antradienio vakarą įvykdytas išpuolis, per kurį...

Verslo aplinka
2018.12.11
„Coca-Cola“ vadovas: nestabilumas apsunkina tarptautinio verslo plėtojimą 2

Muhtaras Kentas, į pensiją išeiti besiruošiantis kompanijos „Coca Cola“ vykdomasis direktorius, antradienį...

Verslo aplinka
2018.12.11
Ekonomistai: 2019 m. biudžetas – rizikingas, ypač dėl PVM ambicijų Premium 4

Ekonomistai lenkia pirštus vardydami Seime patvirtinto biudžeto privalumus ir trūkumus. Tarp didžiausių...

Finansai
2018.12.11
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 1

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Premjeras tikslina į tarnybas kreipęsis dėl „procesų, vykstančių šalyje“, ne dėl konservatorių   30

Premjeras Saulius Skvenelis antradienio popietę pareiškė, kad į specialiąsias tarnybas kreipėsi „dėl procesų,...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 24

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
R. Masiulis žada ieškoti vidinių ŠMM išteklių mokytojų algoms didinti 7

Laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad ieškos...

Verslo aplinka
2018.12.11
Liberalų sąjūdis į Vilniaus merus iškėlė lobisto M. Nagevičiaus kandidatūrą 7

Liberalų sąjūdis į Vilniaus merus iškėlė lobistą Martyną Nagevičių. 

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Buvęs Veterinarijos tarnybos instituto vadovas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo  

Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo...

Verslo aplinka
2018.12.11
Lietuvos įmonių 2018 m. devynių mėnesių pelno kraitis – 4,6 mlrd. Eur 3

2018 m. trečiąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas...

Verslo aplinka
2018.12.11
Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

Migla dėl Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad...

Verslo aplinka
2018.12.11
E. Macronas bando nuraminti visuomenę, didins minimalią algą 4

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, pirmadienį vakare kreipėsi į tautą ir pažadėjo minimalaus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Karinių inovacijų centre Klaipėdoje bendradarbiaus kariai, mokslininkai ir verslininkai

Klaipėdoje kuriasi pirmasis Baltijos šalyse Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras (KITC). Šiame...

Technologijos
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Spartaus verslo augimo programa: išmoktos pamokos ir viršyti dalyvių lūkesčiai Rėmėjo turinys

SEB banko ir tarptautinės konsultacijų UAB „Civitta“ rengta Spartaus verslo augimo programos sesija viršijo...

Du keliai spręsti viešojo sektoriaus krizę: kuriuo pasuks Lietuva Premium 2

Dėl didesnės piliečių gerovės išsivysčiusios šalys renkasi du kelius – vienos mokesčius didina, o gavusios...

Finansai
2018.12.11
27 tūkst. standartų gali sukurti 1,5 proc. BVP Rėmėjo turinys 3

Jeigu jums yra tekę nusivežti į JAV savo plaukų džiovintuvą ar barzdaskutę ir bandyti juos įjungti, turbūt...

Verslo aplinka
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau