Bedarbių gretos euro zonoje tirpsta sparčiau

Publikuota: 2016-12-08
Nedarbo lygis euro zonoje pirmą kartą per 7 metus nukrito žemiau 10%, tačiau tai dar negali paguosti Pietų Europos valstybių – jose šis rodiklis išlieka aukštas. Sergio Perezo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Nedarbo lygis euro zonoje pirmą kartą per 7 metus nukrito žemiau 10%, tačiau tai dar negali paguosti Pietų Europos valstybių – jose šis rodiklis išlieka aukštas. Sergio Perezo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Nedarbas ilgus metus buvo vienas skausmingiausių ES ekonomikos rodiklių, jis rodė, kad Senojo žemyno ekonomikos atsigavimas po pasaulinės finansų krizės yra lėtas, duobėtas ir neužtikrintas. Tačiau vien rugsėjį euro zonoje darbą susirado 178.000 žmonių, o bendras nedarbo lygis po daugelio metų susitraukė iki vienaženklio skaičiaus. Tai skatina viltis, kad kuklus ES ekonomikos atsigavimas paspartės.

Euro zonos skolų krizės ir vėlesniais metais daugelis darbingo amžiaus žmonių pakliuvo į struktūrinio nedarbo spąstus, blogiausiais 2013-aisiais darbo neturėjo daugiau nei 12% euro zonos gyventojų. Be to, didelis nedarbo lygis euro zonoje rodė regiono valstybių negebėjimą vykdyti platesnio masto fiskalinę politiką arba nukreipti veiksmingas priemones į konkretų regioną.

Geriau, nei tikėtasi

Eurostatas, ES statistikos agentūra, skelbia geresnes naujienas: spalį nedarbas 19-oje euro zonos valstybių nukrito iki 9,8%. Tai žemiausias nedarbo lygis regione nuo 2009-ųjų liepos. O visoje ES, kuri apima 28 valstybes, bendras nedarbo lygis siekė 8,3%. Tai taip pat yra geriausias rezultatas nuo 2009-ųjų.

Vokietijoje, didžiausioje ir svarbiausioje Bendrijos valstybėje, nedarbo lygis yra žemiausias nuo Rytų ir Vakarų Vokietijos suvienijimo laikų ir šiuo metu tesiekia vos 4,1%. Tačiau bendrą geresnį rezultatą spalį daugiausia lėmė rodikliai Prancūzijoje, kur nedarbas beveik susilygino su euro zonos vidurkiu, ir Italijoje. Čia neseniai įvykęs referendumas parodė italų nepasitenkinimą dabartinės vyriausybės pastangomis gerinti šalies ekonominę padėtį. Pažymima, kad iki 11,6% sumažėjusį Italijos nedarbo lygį daugiausia lėmė ne naujos darbo vietos, bet žmonių pasitraukimas iš darbo rinkos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

9,8% taip pat yra geresnis rezultatas nei Europos centrinis bankas (ECB) rugsėjį prognozavo 2017 metams. Agentūra „Bloomberg“ pabrėžia, kad ECB jau mėgino paaiškinti šį netikėtą sumažėjimą. Rugsėjį „Economic Bulletin“ išspausdintame straipsnyje banko ekonomistai teigė, kad egzistuoja dvi pagrindinės priežastys: pirmiausia tokios valstybės kaip Vokietija, Ispanija ir mažesniu mastu Italija reformavo savo darbo rinkas ir pavertė jas geriau gebančiomis atlaikyti ekonomikos svyravimus, kita vertus, tai įvyko ir dėl ilgalaikių veiksnių, tokių kaip persiorientavimas į paslaugas kaip pagrindinę augimo varomąją jėgą.

„Daugiau darbo vietų yra svarbiausias veiksnys, jeigu norima pasiekti, kad euro zonos vartotojai įneštų reikšmingą įnašą į ūkio augimą per artimiausius mėnesius. Tačiau nerimą kelia scenarijus, kad politinis neaiškumas gali persiduoti ir verslo užtikrintumui ir lemti atsargesnį elgesį investuojant ir įdarbinant“, – sako Howardas Archeris, „IHS Global Insight“ ekonomistas.

Jaunimas – be darbo

Mažiau optimizmo ekonomistams kelia regioninė nelygybė. Euro zonos pirmūnė Vokietija įdarbina beveik visus norinčius, o Ispanijoje darbo iki šiol neturi 19,2%, Graikijoje – 23,4% žmonių. Be to, euro zonos valstybės nedarbo atžvilgiu vis dar smarkiai atsilieka nuo JAV ar Jungtinės Karalystės, nusileidžia euro zonai nepriklausančioms valstybėms.

Kitas akmuo į euro zonos daržą yra jaunimo nedarbas. Spalio mėnesį euro zonoje darbo neturėjo 2,94 mln. jaunuolių iki 25 metų, arba 18,4% visų šios amžiaus grupės žmonių. Per metus šis skaičius sumažėjo 171.000, tačiau Graikijoje ir Ispanijoje jaunimo nedarbas vis dar siekia apie 45%.

„The Wall Street Journal“ pabrėžia, kad nedarbo lygio kritimas euro zonoje greičiausiai truks ir lapkritį, tai patvirtina ir darbdavių apklausos apie artimiausius jų planus darbo rinkoje. Vis dėlto nedarbas euro zonoje dar išlieka gerokai didesnis, nei buvo iki 2008-ųjų krizės, be to, nėra daug požymių, kad atlyginimai artimiausiu metu kiltų tiek, kad tai išaugintų infliaciją, kaip siekia ECB savo vykdoma politika.

„Atlyginimų augimas gali artimiausiais mėnesiais pavyti antro ketvirčio metinį 1,0% augimą, tačiau mažai tikėtina, kad įvyks staigių pokyčių. Todėl atlyginimų augimas greičiausiai atitiks mažos infliacijos tendencijas“, – „The Wall Street Journal“ cituoja Danielį Christeną, „Capital Economics“ ekonomistą.

„Bloomberg“ rašo, kad šiuo metu vyksta diskusijos, ar darbo rinkos reformos padeda ar trukdo spartesnės infliacijos tikslui įgyvendinti. Tačiau kol kas ECB, ketvirtadienį spręsiantis dėl kiekybinių ekonomikos skatinimo priemonių pratęsimo, greičiausiai turėtų nudžiuginti faktas, kad nedarbo lygis nukrito iki vienaženklio skaičiaus.

Sparčiau, nei tikėtasi, mažėjantis nedarbas kol kas neatsispindi ūkio augimo rodikliuose. Euro zonos ekonomika trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, augo 0,3%. Tokį patį augimą 19 valstybių ir 330 mln. gyventojų Bendrija fiksavo ir antrąjį šių metų ketvirtį. Pirmasis ketvirtis regionui buvo kiek geresnis – fiksuotas 0,5% augimas.

infogr.am::b5a4c067-8666-462b-b898-674ab2385745

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Vakarų spaudžiama Rusijos ekonomika – virš vandens, bet tik laikinai Premium

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje agresorė šiuo metu yra labiausiai sankcionuota šalis pasaulyje. Nepaisant...

Kaip įsukti verslą Afrikoje: verslininkų diskusija Premium

Apie iššūkius, galimybes ir veiklos būdus Afrikos žemyne VŽ į podkastą pakvietė skirtingų patirčių...

Pramonė
05:45
Perspėja, kad politikų sprendimai paveiks maisto kainas Verslo tribūna

Lietuvos žemės ūkio sektorius su nerimu laukia, kaip ES Žaliojo kurso tikslai nuguls į reglamentus ir...

Vadovo distancijos ir atvirumo kaina - kiek arti prisileisti komandą? Verslo tribūna

Kokį santykį kompanijos lyderis turi palaikyti su savo komanda – šiltą ir draugišką, ar paremtą griežtomis...

Vadyba
05:00
G. Nausėda: Lietuva remia Sakartvelo europinės ir euroatlantinės integracijos kelią

Su Irakliu Garibašviliu, Sakartvelo premjeru, Davoso pasaulio ekonomikos forumo paraštėse antradienį...

Verslo aplinka
2022.05.24
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
G. Nausėda: saugykla, jungtys ir terminalai yra trejybė, kuri leidžia sukurti energetinę nepriklausomybę

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos, tačiau svarbu...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
Seimas linkęs įpareigoti darbdavius suteikti papildomų poilsio dienų dirbantiems tėvams

Seime kelią skinasi siūlymas dėl papildomų poilsio dienų dirbantiems tėvams. Ketinama tėvams, auginantiems...

Vadyba
2022.05.24
ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina...

Verslo aplinka
2022.05.24
Bandydamos taisyti Turkijos poziciją, Švedijos ir Suomijos delegacijos vyksta į Ankarą

Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri...

Verslo aplinka
2022.05.24
Moldovos prorusiškas eksprezidentas I. Dodonas sulaikytas už valstybės išdavystę 1

Moldovos pareigūnai antradienį sulaikė buvusį šalies prorusišką prezidentą Igorį Dodoną, kuris įtariamas...

Verslo aplinka
2022.05.24
VMR: užtverti labiausiai pažeidžiami sienos su Baltarusija ruožai

Nepraėjus nė metams nuo Minsko režimo surengtos hibridinės atakos pradžios, užtverti visi labiausiai...

Verslo aplinka
2022.05.24
EK vadovė Davose pažadėjo dar daugiau finansinės pagalbos Ukrainai

Europos Komisijos (EK) vadovė antradienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje turėtų baigtis strategine...

Verslo aplinka
2022.05.24
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Žingsniu arčiau atviros darbo rinkos – Seimas imasi neįgaliųjų įdarbinimo reformos

Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Užimtumo įstatymo pataisas, numatančias paramą įdarbinant neįgaliuosius...

Vadyba
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24
A. Navalno apeliacija atmesta, palikta galioti devynerių metų laisvės atėmimo bausmė

Maskvos teismas antradienį atmetė įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apeliaciją dėl devynerių metų...

Verslo aplinka
2022.05.24
Turkijos prezidentas kelią naują įtampą NATO, užsipuolė Graikijos premjerą

Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, pirmadienį užsipuolė Kyriakos Mitsotakį, Graikijos...

Verslo aplinka
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku