Bedarbių gretos euro zonoje tirpsta sparčiau

Euro zonos skolų krizės ir vėlesniais metais daugelis darbingo amžiaus žmonių pakliuvo į struktūrinio nedarbo spąstus, blogiausiais 2013-aisiais darbo neturėjo daugiau nei 12% euro zonos gyventojų. Be to, didelis nedarbo lygis euro zonoje rodė regiono valstybių negebėjimą vykdyti platesnio masto fiskalinę politiką arba nukreipti veiksmingas priemones į konkretų regioną.

Geriau, nei tikėtasi

Eurostatas, ES statistikos agentūra, skelbia geresnes naujienas: spalį nedarbas 19-oje euro zonos valstybių nukrito iki 9,8%. Tai žemiausias nedarbo lygis regione nuo 2009-ųjų liepos. O visoje ES, kuri apima 28 valstybes, bendras nedarbo lygis siekė 8,3%. Tai taip pat yra geriausias rezultatas nuo 2009-ųjų.

Vokietijoje, didžiausioje ir svarbiausioje Bendrijos valstybėje, nedarbo lygis yra žemiausias nuo Rytų ir Vakarų Vokietijos suvienijimo laikų ir šiuo metu tesiekia vos 4,1%. Tačiau bendrą geresnį rezultatą spalį daugiausia lėmė rodikliai Prancūzijoje, kur nedarbas beveik susilygino su euro zonos vidurkiu, ir Italijoje. Čia neseniai įvykęs referendumas parodė italų nepasitenkinimą dabartinės vyriausybės pastangomis gerinti šalies ekonominę padėtį. Pažymima, kad iki 11,6% sumažėjusį Italijos nedarbo lygį daugiausia lėmė ne naujos darbo vietos, bet žmonių pasitraukimas iš darbo rinkos.

9,8% taip pat yra geresnis rezultatas nei Europos centrinis bankas (ECB) rugsėjį prognozavo 2017 metams. Agentūra „Bloomberg“ pabrėžia, kad ECB jau mėgino paaiškinti šį netikėtą sumažėjimą. Rugsėjį „Economic Bulletin“ išspausdintame straipsnyje banko ekonomistai teigė, kad egzistuoja dvi pagrindinės priežastys: pirmiausia tokios valstybės kaip Vokietija, Ispanija ir mažesniu mastu Italija reformavo savo darbo rinkas ir pavertė jas geriau gebančiomis atlaikyti ekonomikos svyravimus, kita vertus, tai įvyko ir dėl ilgalaikių veiksnių, tokių kaip persiorientavimas į paslaugas kaip pagrindinę augimo varomąją jėgą.

„Daugiau darbo vietų yra svarbiausias veiksnys, jeigu norima pasiekti, kad euro zonos vartotojai įneštų reikšmingą įnašą į ūkio augimą per artimiausius mėnesius. Tačiau nerimą kelia scenarijus, kad politinis neaiškumas gali persiduoti ir verslo užtikrintumui ir lemti atsargesnį elgesį investuojant ir įdarbinant“, – sako Howardas Archeris, „IHS Global Insight“ ekonomistas.

Jaunimas – be darbo

Mažiau optimizmo ekonomistams kelia regioninė nelygybė. Euro zonos pirmūnė Vokietija įdarbina beveik visus norinčius, o Ispanijoje darbo iki šiol neturi 19,2%, Graikijoje – 23,4% žmonių. Be to, euro zonos valstybės nedarbo atžvilgiu vis dar smarkiai atsilieka nuo JAV ar Jungtinės Karalystės, nusileidžia euro zonai nepriklausančioms valstybėms.

Kitas akmuo į euro zonos daržą yra jaunimo nedarbas. Spalio mėnesį euro zonoje darbo neturėjo 2,94 mln. jaunuolių iki 25 metų, arba 18,4% visų šios amžiaus grupės žmonių. Per metus šis skaičius sumažėjo 171.000, tačiau Graikijoje ir Ispanijoje jaunimo nedarbas vis dar siekia apie 45%.

„The Wall Street Journal“ pabrėžia, kad nedarbo lygio kritimas euro zonoje greičiausiai truks ir lapkritį, tai patvirtina ir darbdavių apklausos apie artimiausius jų planus darbo rinkoje. Vis dėlto nedarbas euro zonoje dar išlieka gerokai didesnis, nei buvo iki 2008-ųjų krizės, be to, nėra daug požymių, kad atlyginimai artimiausiu metu kiltų tiek, kad tai išaugintų infliaciją, kaip siekia ECB savo vykdoma politika.

„Atlyginimų augimas gali artimiausiais mėnesiais pavyti antro ketvirčio metinį 1,0% augimą, tačiau mažai tikėtina, kad įvyks staigių pokyčių. Todėl atlyginimų augimas greičiausiai atitiks mažos infliacijos tendencijas“, – „The Wall Street Journal“ cituoja Danielį Christeną, „Capital Economics“ ekonomistą.

„Bloomberg“ rašo, kad šiuo metu vyksta diskusijos, ar darbo rinkos reformos padeda ar trukdo spartesnės infliacijos tikslui įgyvendinti. Tačiau kol kas ECB, ketvirtadienį spręsiantis dėl kiekybinių ekonomikos skatinimo priemonių pratęsimo, greičiausiai turėtų nudžiuginti faktas, kad nedarbo lygis nukrito iki vienaženklio skaičiaus.

Sparčiau, nei tikėtasi, mažėjantis nedarbas kol kas neatsispindi ūkio augimo rodikliuose. Euro zonos ekonomika trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, augo 0,3%. Tokį patį augimą 19 valstybių ir 330 mln. gyventojų Bendrija fiksavo ir antrąjį šių metų ketvirtį. Pirmasis ketvirtis regionui buvo kiek geresnis – fiksuotas 0,5% augimas.

infogr.am::b5a4c067-8666-462b-b898-674ab2385745