Imtasi svarstyti daug kartų kaitaliotas pataisas dėl pagalbinio apvaisinimo
Seimas ėmėsi daug triukšmo viešojoje erdvėje sukėlusių ir ne kartą pastaruoju metu kaitaliotų pataisų Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. Tarp jų nebeliko smarkiai kritikuotų radikalių pasiūlymų šaldyti embrionus.
Antradienį Seimo nariams buvo pristatytos valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) inicijuotos ir beveik šešių dešimčių parlamentarų parašais paremtos pataisos šiemet vasarą priimtam ir nuo Naujųjų metų turinčiam įsigalioti Pagalbinio apvaisinimo įstatyme.
Pateikimui pritarė 69 Seimo nariai, prieš buvo 22, susilaikė 20. Gruodžio 15 d. Seimas turėtų svarstyti pasiūlytąsias pataisas ir tuomet balsuos, ar joms pritarti. Iki svarstymo Seime opozicijos reikalavimu turėtų būti gauta nepriklausoma specialistų ekspertinė išvada, ar pasiūlytosios pataisos Pagalbinio apvaisinimo įstatyme yra priimtinos.
Didžiausias diskusijas viešumoje buvo sukėlusios bene radikaliausios siūlytos pataisos uždrausti embrionų šaldymą ir leisti šaldyti tik kiaušialąstes. VŽS lyderis Ramūnas Karbauskis aiškino, kad naujieji valdantieji embrioną laiko jau užsimezgusia gyvybe, todėl esą būtų nemoralu leisti juos šaldyti, naikinti ar eksportuoti. Remiamasi religine-vertybine nuostata, kad visateisis žmogus tampa jau nuo apvaisinimo momento.
Bet kilus dideliam nepasitenkinimui, pirmiausia specialistų patikinimams, kad be embrionų šaldymo galimybės pagalbinis apvaisinimas nebus efektyvus, taip pat prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad ji neatsisako savo anksčiau išdėstytos pozicijos, kad embrionų šaldymas turi būti leistas, p. Karbauskis antradienį ryte pareiškė atsitraukiąs ir atsiimąs pasiūlymą drausti embrionų šaldymą.
Bet kitų pataisų Pagalbinio apvaisinimo įstatyme valstiečiai-žalieji neatsisakė. Jos be kita ko numato, kad vaikas, kuris gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu, sulaukęs pilnametystės turės teisę sužinoti savo biologinius tėvus. Taip pat uždraudžiamas užšaldytų embrionų išvežimas į užsienį, išskyrus atvejus, kai to reikalauja moters gydymas. Dar vienas apribojimas pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas negali būti naikinamas. Be to, VŽS pasiūlė į įstatymą įrašyti, kad lytinių ląstelių donorystė negali būti komercinių sandorių objektas.
Pataisose nustatyta, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimas atidedamas iki 2017 m. liepos 1 d.
Po to, kai Seimas balsų dauguma pritarė tokių pataisų pateikimui, daugiau kaip penktadalis parlamentarų paskelbė peticiją su reikalavimu iki įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo pateikti nepriklausomą specialistų ekspertinę išvadą dėl pateiktų pataisų. Tokią išvadą bus privalu pateikti iki gruodžio 15 d.
Dar šiemet vasarą priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas turėjo įsigalioti nuo 2017 m. sausio 1 d. Šis apie 50.000 šeimų Lietuvoje paliesiantis įstatymas nustato, kad iš Ligonių kasų bus kompensuojamos pagalbinis apvaisinimo procedūros.
Buvusios kadencijos Seimas iš pradžių buvo priėmęs konservatyvų įstatymo variantą, numatydamas, kad užšaldyti galima tik tris embrionus, bet prezidentė vetavo tokią nuostatą, siūlydama nustatyti, jog embrionų šaldymas nėra ribojamas. Buvęs Seimas sutiko su veto, bet lapkritį pradėjęs dirbti naujos kadencijos parlamentas ėmė ieškoti būdų vėl griežtinti dar neįsigaliojusį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą