Italai eina prie balsadėžių: „Si“ arba „No“ nulems šalies politinę ateitį

FOTOGALERIJA Italijos referendumas (23 nuotr.)

Ponas Renzi yra žadėjęs atsistatydinti, jei referendume laimės „Ne“ stovykla. Tiesa, vėliau jis kiek sušvelnino savo pasisakymus apie pasitraukimą. Manoma, kad jei atotrūkis tarp „Ne“ ir „Taip“ būtų nedidelis, p. Renzi galėtų svarstyti likti poste.

Balsavimo esmė – p. Renzi siūloma radikali valstybės valdymo pertvarka, smarkiai sumažinant Senato, aukštesniųjų parlamento rūmų, įtaką. Tokia pertvarka, kaip kampanijos metu teigė premjeras, užtikrintų didesnį politinį stabilumą Italijoje, kuri garsėja itin dažna vyriausybių kaita ir dėl to stringančiomis reformomis.

Finansų rinkose ir Europos politinėje arenoje nuogąstaujama, kad referendumu siūlomų reformų atmetimas gali sukelti politinį nestabilumą ir supurtyti Italijos bankų sistemą, kabančią ant plauko dėl blogų paskolų naštos. Blogiausiu atveju, tokie įvykiai galėtų įstumti euro zoną į naują krizę.

Balsavimo apylinkės Italijoje buvo atidarytos 7 ryto vietos laiku, balsavimo teisę turi apie 51 mln. italų.

Visos opozicinės Italijos partijos ragino balsuoti prieš p. Renzi siūlomas reformas. Premjero pergalė būtų itin netikėta ir taptų asmeniniu p. Renzi triumfu, kadangi jis tebuvo vienintelis kampanijos „Taip“ veidas.

Visos apklausos, skelbtos praėjusį mėnesį, rodė „Ne“ balsuotojų pergalę. Lošimų organizatoriai prognozuoja tokią pačią atomazgą.

Tiesa, paskutinėmis energingos kampanijos dienomis p. Renzi, jauniausias Italijos premjeras, tvirtino, kad visuomenės nuotaika keičiasi. Jis dėmesį sutelkė ties neapsisprendusiais rinkėjais.

Esminės įtakos referendumo baigčiai gali turėti rinkėjų aktyvumas, rašo „Reuters“. Prognozuojama, kad jis sieks nuo 50% iki 60%. Apklausų rengėjai pažymi, kad žemesnis aktyvumas parankesnis p. Renzi, kadangi pasipriešinimas jo iniciatyvai didesnis tarp jaunų rinkėjų ir pietinės Italijos gyventojų – tai visuomenės segmentai, labiau linkę į populizmą ir tingiau balsuojantys.

Apie 60% aktyvumas taip pat padarytų rezultatą mažiau nuspėjamą, nes tai reikštų, kad į balsavimo apylinkes atėjo daugiau rinkėjų, apsisprendusių paskutinę akimirką.

Realiausias scenarijus p. Renzi pralaimėjimo atveju – kad premjeras pasitraukia, o prezidentas Sergio Mattarella nurodo suformuoti technokratų vyriausybę.

Pieras Carlo Padoanas, ekonomikos ministras, referendumo išvakarėse mėgino nuraminti nervingas rinkas, sakydamas, kad „Ne“ pergalės atveju finansinio sukrėtimo rizikos nebus, nors „neramumai gali tęstis 48 valandas“.

Rinkoms didžiausią nerimą kelia Italijos bankų, susikrovusių 360 mlrd. Eur blogų paskolų, būklė. Dėmesio centre – „Monte Dei Paschi di Siena“, Italijos seniausias ir trečias pagal dydį bankas.

infogr.am::1c9d2126-80ed-46be-af38-08e0446c2ff7