Sudėtingas italų pasirinkimas

1948-aisiais, praėjus 1 m. nuo Italijos konstitucijos priėmimo, visuotiniuose rinkimuose Italijos komunistų partija pelnė daugiau nei 8 mln., arba 31%, balsų. Per šaltąjį karą egzistavo nuolatinė grėsmė, kad italai demokratiniu būdu pasuks į sovietų pusę, todėl politinė šalies sistema buvo sumodeliuota taip, kad tuo metu daugumą gavę komunistai negalėtų daryti staigių politinių posūkių. Ilgainiui bet kokios politinės reformos tapo sunkiai įgyvendinamos. Nuo 1947 m. tik viena vyriausybė išsilaikė visą penkerių metų kadenciją. Kitos, vidutiniškai valdžioje išbuvusios apie metus, dažniau labiau rūpinosi savo išgyvenimu.

„Ar sutinkate su Konstitucinio įstatymo tekstu dėl „lygaus bikameralizmo panaikinimo, parlamento narių skaičiaus sumažinimo, institucijų veikimo sąnaudų sumažinimo, Nacionalinės darbo ir ekonomikos tarybos apribojimo ir Konstitucijos II dalies 5 skyriaus pavadinimo pakeitimo“ – taip skamba klausimas, į kurį turės atsakyti italai sekmadienio referendume.

Jis yra kur kas sudėtingesnis už „Brexit“ referendumo klausimą – tiesiog išstoti ar neišstoti iš ES. „The Telegraph“ skelbia, kad vienas Italijos startuolis net pasiūlė pamokas, kurios padės geriau suvokti referendumo esmę. Vienos valandos kaina atsieina apie 140 Eur. Todėl italų pasirinkimą greičiausiai lems visai kiti motyvai.

Viltis – neapsisprendusieji

Pagal Italijos įstatymus, paskutinės sociologinės apklausos galėjo būti paskelbtos lapkričio 18-ąją. Tuo metu jų rezultatai rodė, kad italai linksta nepritarti p. Renzi pataisoms. RAI 3 televizijos kanalo apklausa rodė, kad 42% balsuos „prieš“, 37% – „už“. Vis dėlto prieš dvi savaites didelė dalis italų dar nebuvo apsisprendę, kaip balsuoti.

„Taip“ kampaniją, be valdančiųjų, dar palaiko Italijos verslininkai, vietinis ir tarptautinis finansinis elitas, pagrindiniai Italijos dienraščiai, JAV prezidentas Barackas Obama bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tačiau referendumui priešinasi ne tik įvairūs populistai, prie kurių neseniai prisidėjo ir Silvio Berlusconi, buvęs Italijos premjeras, pavadindamas reformas grėsme demokratijai. Mario Monti, kitas buvęs premjeras, taip pat žada balsuoti „ne“, nes, anot jo, konstitucinės reformos bus daugiau žalingos. Tiesa, jo manymu, p. Renzi neprivalo atsistatydinti nesėkmės atveju.

Paskutinėmis kampanijos dienomis Penkių žvaigždžių judėjimas, pagrindinis referendumo priešininkas, vykdė kampaniją Romoje. Beppe Grillo, buvęs komikas ir dabartinis partijos lyderis, nešinas didžiule pripučiama širdimi, tvirtino, kad politikai visada meluoja, o konstitucijos iniciatorius pavadino „serijiniais žudikais, kurie pavogė mūsų vaikų ateitį“.

„Penkių žvaigždžių politinis stilius yra geresnis. Jie yra čia be asmens sargybinių. Nieko panašaus nematome tarp kitų politinių partijų“, – BBC cituoja vieną šioje akcijoje dalyvavusį filologijos studentą. Kaip ir daugelis, jis nėra patenkintas tuo, kad du trečdaliai 18–34 m. italų gyvena tėvų namuose, o visi požymiai rodo, kad jo kartos gyvenimas bus sunkesnis nei prieš tai esančios.

Ketvirtadienį paskelbta, kad trečiajame ketvirtyje Italijos BVP augo 0,3%, metinis augimas siekė 1%, gamyba spartėjo, o nedarbas nukrito iki 11,6%. Pono Renzi inicijuotoms reformoms šie skaičiai greičiausiai bus svarbesni nei jų turinys.