VŽ rekomenduoja: lapkričio TOP straipsniai

Pateikiame „VŽ Premium“ lapkričio geriausius straipsnius, taip pat ir daugiausia vz.lt skaitytojų dėmesio sulaukusias temas.

1. RIEBALAI ŽUDIKAI: UŽ ŽAIDIMĄ BE TAISYKLIŲ MOKAME GYVYBĖMIS

Pramonei hidrinti maisto riebalai yra patrauklūs, nes jie pigesni už kitus riebalus, pasižymi ilgu galiojimo terminu, tačiau sveikatos specialistai vienareikšmiškai teigia, kad šios maisto sudedamosios dalys yra pavojingos žmonių sveikatai.VŽ kartu su partneriais atliktas žurnalistinis tyrimas parodė, kad kol neturime reguliavimo, pažeidžiamiausia vartotojų grupė – vaikai – Lietuvoje yra daugiau mažiau apsaugoti nuo šio sveikatai pavojingo mitybos elemento, bet, valgydami namie, jie, kaip ir suaugusieji, šių medžiagų tikriausiai neišvengs.

Hidrintų riebalų galima rasti ne viename Lietuvos parduotuvių lentynose siūlomame produkte, tuo įsitikinta patikrinus konkrečius produktus, kurie dažnai atsiduria ant pusryčių stalo – pradedant sausainiais „Gaidelis“ ir baigiant kelių rūšių varškės sūreliais.

Situaciją galėtų pakeisti reguliavimas ir įsiklausymas į kitų šalių patirtį.

2. VŽ PAAIŠKINA: KAIP PASIKEISTŲ TINKLŲ RINKA „RIMI“ NUSIPIRKUS „IKI“

Mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“ Lietuvoje valdanti Švedijos bendrovė „ICA Gruppen“ domisi galimybe įsigyti Lietuvos įmonę „Palink“, valdančią prekybos tinklą „Iki“. VŽ analizuoja galimus pokyčius prekybos tinklų rinkoje ir pasekmes tiekėjams po sandorio. Jei toks sandoris įvyktų, tai reikštų kertinius pokyčius mažmeninės prekybos rinkoje – nuo artimiausių konkurentų gerokai atsiplėšusi „Maxima“ įgytų labiau savęs vertą varžovą.

3. INTERVIU SU RAMŪNU KARBAUSKIU: MAŽIAU RADIKALUMO – JOKIŲ „BULDOZERIŲ“ NEBUS

Lankstesnius darbo santykius nustatantis Darbo kodeksas reikalingas, tik jis taisytinas, bet ne per metus ar dvejus, o per vos kelis mėnesius. Alkoholis turi būti perkeltas į specializuotas parduotuves, bet jos nebūtinai turi priklausyti valstybei. Valstybinis komercinis bankas gal ir reikalingas, tačiau dėl jo būtinumo dar bus tariamasi su būsimais valdančiosios koalicijos partneriais ir su tarptautiniais ekspertais. Kaip paaiškėjo iš interviu VŽ, tokių, jau gerokai švelnesnių, pozicijų dabar, praėjus vos porai savaičių nuo Seimo rinkimų, laikosi juos laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

4. EKONOMISTAI: DARBUOTOJAI BRANGS, METAS Į JUOS INVESTUOTI

Nėra priežasčių, kodėl itin spartus atlyginimų augimas kitąmet turėtų sulėtėti. Augančių algų darbo našumas nepaveja, todėl vienas pagrindinių ekonomistų pasiūlymų verslui – investuoti tiek į technologijas, tiek į tuos pačius darbuotojus.

5. NEI INOVACIJŲ, NEI ES PARAMOS: ŪKIO MINISTERIJAI SKERSVĖJIS NEPAKENKTŲ

Verslininkai dėl ES investicijų turi priekaištų ir siūlo būsimai Ūkio ministerijos komandai peržiūrėti ES paramos prioritetus.

Kad ES priemonių reikalavimai nepamatuoti, rodo tai, jog daugelis jų nepopuliarios. Pavyzdžiui, technologinėms ekologinėms inovacijoms diegti „Eco-inovacijos LT+“ buvo pateiktos 27 paraiškos, iš jų tik 8 perėjo tinkamumo finansuoti ir naudos bei kokybės vertinimo etapus. Iš numatytų paskirstyti 27,5 mln. Eur bus paskirstyta apie 4,7 mln Eur.

6. OFICIALIAI ATIDARYTAS „VILNIUS TECH PARK“

Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir 7 bendrovės, kurios tapo „Vilnius Tech Park“ partnerėmis. Tai jauno verslo akceleratorius „StartupHighway“, rizikos kapitalo fondas „IMI.VC“, IT ir telekomunikacijų kompanijos „Teo“ ir „Omnitel“, žaidimų kūrimo studija „GameInsight“, DNB bankas bei „Devs.lt“, dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią programuotojų paieškos platformą valdanti bendrovė. Technologijų parko idėjos autorius ir parką valdančios VšĮ „Vilniaus technologijų ir meno centras“ vadovas yra p. Žakaitis.

7. MALŠINAMI GANDAI APIE GALIMĄ LPK BANKROTĄ

Vienos įtakingiausių Lietuvos verslo organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) – finansiniai nuostoliai ir į kitas verslo organizacijas pereinančios įmonės narės verslui kelia nerimą, tačiau LPK vadovas visus ramina: ateinantys metai nebebus nuostolingi, o pasitraukusieji iš konfederacijos – sugrįš.

„Turime informacijos apie konfederacijos padėtį, ir manau, kad pavasarį ji susidurs su nemokumu. Nebūtinai taip įvyks, bet kad taip gali atsitikti, visiškai realu“, – taip „Verslo žinioms“ prognozuoja ne vienas pašnekovas.

8. ANT PREKYSTALIO – ŽINOMOS ĮMONĖS

Lietuvos įmonių įsigijimų ir susijungimų rinkoje – pagyvėjimas: pirkėjų ieškoma gerai žinomoms įmonėms iš sporto klubų, infrastruktūros projektavimo, maitinimo, energetikos, azartinių lošimų, kelionių organizavimo sričių. Specialistai sako, kad metas palankesnis verslų pardavėjams, nors ir pirkėjai neturėtų skųstis.

Skelbiame Lietuvos įsigijimų rinkoje bręstančius sandorius.

9. PREZIDENTĖ PASIRAŠĖ DEKRETĄ: SEPTYNIOLIKTOJI VYRIAUSYBĖ SUDARYTA

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl naujos, Sauliaus Skvernelio vadovaujamos septynioliktosios Vyriausybės sudėties. Pateikiame informaciją apie kiekvieną kabineto narį.

10. VMI PAAIŠKINO, KAIP KEIČIASI VERSLO LIUDIJIMŲ TVARKA

Gyventojų, vykdžiusių veiklą su verslo liudijimu ir per kalendorinius metus iš įmonių, įstaigų, įvairių organizacijų ar kitų individualią prekybos veiklą vykdančių gyventojų gavusių daugiau nei 4.500. Eur pajamų, jų dalis iki 4.500 Eur papildomai neapmokestinama. Šie pakeitimai taikomi apmokestinant 2016 m. pajamas.

ĮŽVALGOS:

1. PONE SKVERNELI, SU KOKIU ELITU SUSIKAUSITE?

Panašu, kad Saulius Skvernelis, nors nenaujokas politikoje, vis dar neatsitokėjo nuo rinkimų įkarščio, – jo retorika veda labai slidžiu, visuomenės skaldymo, keliu.

Daryti takoskyrą tarp verslininkų – rizikinga. Premjero darbo neragavęs politikas galbūt nežino, kad jam teks dirbti su verslu: įgyvendinti daugybę projektų, tarp jų – ir strateginių. Neretai – ir petys petyn. Todėl pradėjęs maišyti tokį jovalą rizikuoja sulaukti patarlės „kaip šauksi, taip atsišauks“...

2. DĖSTYTOJŲ DARBAS – MELŽIAMAS DRAMBLIENĖS TEŠMUO

Projektu siūloma padidinti dėstytojų minimalų darbo krūvį dvigubai, atlyginimus paliekant tuos pačius. Tiesa, deklaruojama, kad baziniai atlyginimai kils „iki 40%“, tačiau tas, kas apsižioplinęs kada nors atėjo į „Akropolį“ paskelbus, kad taikomos „iki 40%“ puikiai žino, kad tokiais atvejais tik vienai, pačiai nereikalingiausiai prekei (na, maždaug kalėdinės eglutės žaisliukams vasario viduryje) būna pritaikyta tokio dydžio nuolaida, o visos kitos prekės kainuoja kaip visada. Taigi, šitam deklaruojamam tikslui pasiekti pakanka, kad vienas arba du dėstytojai gautų deklaruojamą didesnę algą. Rizikos, kad nepavyks šito pasiekti, – jokios. Taigi, skaitykime taip, kaip turėjo galvoje reformos sumanytojai: minimalūs krūviai – dvigubi, algos – nepakitę.

3. PASIKLYDĘ VOKELIŲ LABIRINTUOSE

Šešėlis Lietuvoje, jei ir traukiasi, tik vėžliškais tempais – atlyginimų mokėjimo vokeliuose madą iš darbdavių dabar perima darbuotojai. Šio reiškinio priežastys įvairios, tačiau kovos būdą ekspertai nurodo vieną – šalinti pirmines priežastis: mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

4. ĮSIGIJIMŲ RINKA KAISTA: KAI NEBĖRA KUR PLĖSTIS, TENKA PIRKTI

Įsigijimų rinka Lietuvoje kaista – sandorių objektais vardijamos gerai žinomos įmonės, tarp kurių – „Novaturas“, „Kelprojektas“, ant prekystalio grįžta „Čili“ tinklas. Bene didžiausių aistrų kelia galimas „Iki“ prekybos tinklo pardavimas – jo pirkėju įvardijama UAB „Rimi Lietuva“. Ryškėja tendencija: įsigijimų padaugėja, kai yra ribotos galimybės augti rinkoje.

5. SUGRĮŽIMAS Į KLAMPŲ ES PINIGŲ DALYBŲ LIŪNĄ

Nors Ūkio ministerija (ŪM) stengiasi skelbti ES paramos kvietimus, finansavimo laikotarpio pradžia nedžiugina: priemonės nesulaukia didesnio skaičiaus paraiškų, dalis kvietimams numatytų pinigų lieka nepanaudota. Susidariusią padėtį galima paaiškinti ir tuo, kad ŪM įmonėms kelia per aukštus inovatyvumo reikalavimus.

FOTOGALERIJA Konferencija „Verslas 2017“ (47 nuotr.)