Mario Draghi pliekia euro zonos vyriausybes

Mario Draghi, Europos centrinio banko (ECB) prezidentas, perspėjo dėl ilgojo laikotarpio ekonominės žalos euro zonai, jei šalių produktyvumo augimas išliks toks chroniškai žemas, koks yra dabar.

Rikiuodamasis į kitų ekonominės politikos formuotojų, perspėjančių dėl menko euro zonos produktyvumo, gretas, p. Draghi paragino vyriausybes imtis veiksmų skatinti ūkio augimą ir inovacijas.

Apie tai p. Draghi trečiadienį kalbėjo Madride, jį cituoja „Financial Times“. Pasak ECB vadovo, euro zonos produktyvumo rodiklis, matuojamas pagal tai, kiek produkto darbuotojas pagamina per valandą, nuo pat finansų krizės smuko. Per šį laikotarpį produktyvumo augimas euro zonoje sumažėjo nuo 2 iki 0,5%, pabrėžė p. Draghi.

Jo teigimu, produktyvumo didinimas yra esminis veiksnys siekiant sutvirtinti ekonomikos augimą, pagerinti gyvenimo standartus ir sumažinti spaudimą vyriausybių finansams.

Šią problemą p. Draghi iš dalies sieja su ne gamybos sektoriaus įmonių negebėjimu savo veikloje pritaikyti technologines naujoves ir didinti efektyvumą; šią situaciją stiprina menka konkurencija daugelyje sektorių.

Jei vyriausybėms nepavyks įgyvendinti reformų, skirtų našumui didinti, paskatinti verslo inovacijų ir liberalizuoti darbo rinkos, kils grėsmė, kad pajamos bendros valiutos bloke nebeaugs ar net pradės smukti, perspėjo ECB vadovas.

Jis pridūrė, kad ECB imasi veiksmų, jog žemų palūkanų normos netaptų nuolatine euro zonos ekonomikos būkle, tačiau „mes vieni negalime pašalinti visų grėsmių.“

„Monetarinis stimulas suteikia paramą ir erdvės vyriausybėms įgyvendinti būtinas struktūrines reformas. Dabar euro zonos vyriausybės turi imtis veiksmų tiek nacionaliniu lygiu, tiek visos kartu Europos lygiu“, – ragino p. Draghi.

ECB vadovas interviu Ispanijos dienraščiui „El Pais“ tvirtino, kad Europos ekonomikos atsigavimas, nors kuklus, tačiau – tvirtas.

„Mes augame, infliacija gerėja. Europos BVP grįžo į prieškrizinį lygį, tiesa, tam prireikė septynerių su puse metų. Pagrindiniai šio atsigavimo varikliai – žemos naftos kainos ir mūsų monetarinė politika“, – sakė p. Draghi.

Jis pridūrė, kad atsigavimas šįkart yra tvaresnis, nes pagrįstas ir vartojimu bei vidaus paklausa, ne tik eksportu.

„Tačiau politika tai gali sugriauti“, – perspėjo p. Draghi. Jis įvardijo didžiausius netikrumo šaltinius: lėtėjimą Kinijoje, pasaulinės prekybos sąstingį, galiausiai „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimus.

„Didžiausias klausimas – kiek šis politinis netikrumas paveiks ekonomikos atsigavimą“, – sakė p. Draghi.

Rašyti komentarą