Prezidentė pasirašė dekretą: septynioliktoji Vyriausybė sudaryta

Publikuota: 2016-11-29
Paskirtieji ministrai. Iš kairės: Vilius Šapoka, finansų ministras, Jurgita Petrauskienė, švietimo ministrė, Saulius Skvernelis, premjeras, Mindaugas Sinkevičius, ūkio ministras, Rokas Masiulis, susisiekimo ministras. VŽ montažas
Paskirtieji ministrai. Iš kairės: Vilius Šapoka, finansų ministras, Jurgita Petrauskienė, švietimo ministrė, Saulius Skvernelis, premjeras, Mindaugas Sinkevičius, ūkio ministras, Rokas Masiulis, susisiekimo ministras. VŽ montažas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl naujos, Sauliaus Skvernelio vadovaujamos septynioliktosios Vyriausybės sudėties.

Paskirti visi 14 ministrų kabineto narių – trys iš jų pasiūlyti socialdemokratų, likusieji vienuolika, taip pat ir premjeras, formaliai yra deleguoti didžiausios partijos naujajame Seime – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

Naujojo kabineto sudarymą lydėjo bent kelios politinės intrigos ir netikėtumai. Pirmiausia, valstiečiai-žalieji ilgą laiką slėpė savo numatomus kandidatus į ministrus ir nekomentavo gausių neoficialių, bet, kaip paaiškėjo, toli gražu ne visada patikimų žinių apie galimus ministrus.

Į septynioliktąją Vyriausybę pateko tik vos keli šios partijos dar prieš Seimo rinkimus paskelbti kandidatai į ministerijų vadovus. Tarp netikėtai nepatekusiųjų – į finansų ministrus ilgą laiką taikytas analitikas Stasys Jakeliūnas, taip pat į energetikos ministrus numatytas finansinis ir energetikos specialistas Virgilijus Poderys.

Formaliai valstiečiams-žaliesiems priklausančią teisę deleguoti krašto apsaugos ministrą šie perleido prezidentei, kuri pasirinko karjeros diplomatą.

Be to, paskutiniame Vyriausybės sudarymo etape kilo sumaištis su teisingumo ministru, kuris pagal susitarimą su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga priklausė socialdemokratų kvotai. Buvęs Seimo narys Darius Petrošius atsisakė kandidatavimo į ministrus, socialdemokratai pasiūlė parlamentaro Juliaus Sabatausko kandidatūrą, tačiau valstiečių-žaliųjų lyderiai faktiškai ją „vetavo“, todėl socialdemokratams teko skubiai rasti dar vieną galimą pretendentą, kuris galų gale ir buvo paskirtas.

Pagal Konstituciją, ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

Dabar laukiama, kada paskirtasis premjeras p. Skvernelis pristatys Seimui sudarytąją septynioliktąją Vyriausybę, taip pat pateiks jos veiklos programą. Vėliausiai tai galima padaryti iki kitos savaitės vidurio.

Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus dirbti tik po to, kai Seimas balsų dauguma patvirtins programą ir Vyriausybės nariai prisieks. Nuo to laiko nutrūks laikinai einančios šešioliktosios Vyriausybės, vadovaujamos Algirdo Butkevičiaus, įgaliojimai.

Pateikiame visus paskirtuosius septynioliktosios Vyriausybės narius:

nuotrauka:: 1left

1970 m. gimė Kaune, bet dar mažas būdamas persikėlė su tėvais į Marijampolę. Po vidurinės mokyklos 1988-1989 m. Vilniaus universitete studijavo fiziką. 1994 m. baigė Vilniaus technikos universiteto Automobilių ir autoūkio specialybę, suteikta mechanikos inžinieriaus kvalifikacija.

1994–1998 m. dirbo Lietuvos policijos akademijos Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu. 2005 m. baigė magistrantūros studijų administracinės teisės programą Mykolo Romerio universitete, teisės magistras. 1998–1999 m. buvo Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaras inspektorius. 1999–2008 m. dirbo įvairiose pareigose Kelių policijos tarnyboje. 2008–2011 m. buvo policijos generalinio komisaro pavaduotojas, 2011–2014 m. – policijos generalinis komisaras. 2014–2016 m. užėmė vidaus reikalų ministro postą.

Šiemet pavasarį atsistatydino iš šių pareigų ir buvo paskelbtas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų į Seimą sąrašo vedliu. Šiai partijai laimėjus rinkimus prezidentės paskirtas naujuoju Lietuvos ministru pirmininku.

nuotrauka:: 2 right

1988 m. baigė Kauno 40 profesinės technikos mokyklą, įgijo elektros mechaniko specialybę. Dirbo privačioje liaudies amatų mokykloje Vilkijoje, vėliau kultūros leidinių leidykloje „Taura".

1992 m. pakviestas dirbti į Kultūros paveldo departamento Kauno miesto padalinį, kuriame rūpinosi Kauno miesto archeologinio ir militaristinio paveldo apsauga. 1995 m. p. Navickas išrinktas bendrijos „Atgaja“ pirmininku.

Vilniaus universitete 1999 m. baigė istorijos bakalauro studijas, 2009 m. - Darnaus vystymosi valdymo ir administravimo magistro studijų programą Mykolo Romerio universitete. Nuo 2006-ųjų iki šiol dirbo tarptautinėje nevyriausybinėje organizacijoje Baltijos aplinkos forumas, ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Paskirtojo ministro nuomone, ministerijos iškėlimas į Kauną – ne prioritetas. Jis pažadėjo, kad prieš priimant sprendimą dėl ministerijų perkėlimo bus atlikta visa būtina tokio veiksmo kaštų ir naudos analizė. 

nuotrauka::3left

Iki šiol ėjo Lietuvos energetikos atašė Briuselyje pareigas, tačiau Energetikos ministerijoje nesijaustų svetimas. 2011-2012 m. čia jis ėjo viceministro pareigas, iki tol dirbo ministerijos Strateginio planavimo ir ES reikalų departamento vadovu.

Ponas Vaičiūnas viceministro pareigose buvo atsakingas už strateginius energetikos projektus, ES energetikos politikos formavimą bei įgyvendinimą Lietuvoje. Jis „pergyveno“ du ministrus: 2011-2012 m. buvo viceministras ministro pareigas einant Arvydui Sekmokui, 2012-2014 m. buvo Jaroslavo Neverovičiaus patarėju.

Ponas Vaičiūnas turi politikos mokslų magistro laipsnį, 2007-2009 m. dirbo Strateginių studijų centre, ėjo laikinojo vadovo pavaduotojo, vadovo pavaduotojo, laikinojo vadovo pareigas. Nuo 2014 m. dirba Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje.

Strateginiai tikslai, kurie keliami Energetikos ministerijai, pasak p. Vaičiūno, yra du – Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimas su Vakarais bei Astravo atominės elektrinės problematika. 

nuotrauka::4 right

38-erių ekonomistas iki šių metų liepos buvo Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius. Prieš tai jis vadovavo Vertybinių popierių komisijai, prie banko prijungtai 2012 m. Šios komisijos vadovu tuometinis pavaduotojas paskirtas 2009 m., prie jos prisijungė 2007 m.

2003 m. p. Šapoka baigė Vilniaus universitetą, įgijo ekonomikos magistro laipsnį. Dar prieš tai dirbo „Lietuvos taupomajame banke“ (dabar – „Swedbank“), po to – Finansų ministerijoje.

Vienas pagrindinių p. Šapokos darbų centriniame banke – vartojimo kreditų reguliavimo pertvarka ir vadinamųjų greitųjų kreditų prieinamumo mažinimas. Lietuvos bankas per pastaruosius kelerius metus gerokai sugriežtino kreditų išdavimo sąlygas ir ėmėsi aktyvios bendrovių priežiūros.

Jis teigė, kad stengsis prisidėti prie Vyriausybės programos dalies, skirtos finansams ir mokesčiams, pakoregavimo, siekiant išvengti sunkiai įgyvendinamų ar pernelyg radikalių pažadų. 

nuotrauka:: 5left

Diplomatas, nuo 1994-ųjų dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, daugiausia ekonominės ir prekybinės diplomatijos srityse. Viešojoje erdvėje p. Karoblis rodydavosi retai, yra mažai pažįstamas visuomenei. Labiausiai jis buvo matomas 2010-2015 m., kai ėjo Lietuvos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pareigas. Prieš tris metus Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, p. Karoblis sėkmingai koordinavo šį procesą iš Briuselio.

Teisininko išsilavinimą turintis diplomatas jokių politinių postų iki šiol nėra užėmęs, jis nebuvo siejamas ir su jokia politine partija, todėl greičiausiai jo paskyrimą į šį postą inicijavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie tai, kad užsienio ir krašto apsaugos ministerijų vadovus ji galės pasirinkti, kalbėjo ir Ramūnas Karbauskis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis.

Būsimas ministras po susitikimo su prezidente kalbėjo, kad vienas jo prioritetų – užkirsti kelią „auksinių šaukštų“ tipo skandalams. Jis pabrėžė esąs už tai, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis krašto apsauga būtų pakankamai finansuojama – siekiama 2018 m. jai skirti ne mažiau kaip 2% bendrojo vidaus produkto, o vėliau galbūt ir paskirti dar didesnes sumas.

nuotrauka::6right

Gimė 1966 m., 1992 m. baigė Valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetus, masinių renginių režisierės specialybę, 1997 m. – aktorinio meno ir teatro režisūros studijas teatro edukaciniame centre Berlyne, Romoje ir Stokholme.

Nuo 1991 m. p. Ruokytė-Jonsson dirbo ir gyveno Stokholme, nuo 1992 iki 1999 m. dirbo Lietuvos Respublikos ambasadoje Švedijoje kanceliarijos vedėja. 1999 m. paskirta LR kultūros atašė Švedijos karalystėje, 2008 m. – Lietuvos Respublikos kultūros atašė Danijos karalystėje, Islandijos Respublikoje ir Norvegijos karalystėje.

Lianos Ruokytės-Jonsson kaip būsimos kultūros ministrės vizijoje – „kultūros politikos pagrindų perkrovimas, kuris turi išvesti kultūros politiką iš chaoso, nekompetentingų sprendimų į visiškai naują etapą – kokybišką kultūros politikos darbo organizavimą“.

nuotrauka:: 7right

37-erių Linas Kukuraitis daugiau nei dešimtmetį vadovauja Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“. Ponas Kukuraitis – pirmasis pasaulietis, paskirtas į šias pareigas.

Ponas Kukuraitis Vilniaus universitete yra įgijęs socialinio darbo magistro laipsnį. Čia jis taip pat dėsto studentams. Paskirtasis ministras su žmona augina 5 vaikus, kurių vyriausiam – 12 m.

Jis pritaria valstiečių-žaliųjų nuomonei, kad naująjį socialinį modelį reikia labiau subalansuoti. „Reikia pripažinti, kad šiuo metu priimtuose sprendimuose pritrūksta socialinio jautrumo. Todėl norint subalansuoti socialinį jautrumą ir darbdavių interesus, dar reikia įdėti pastangų. Kiek tam laiko būtų skirta, jau atskiras klausimas. Esu už balanso šiuo klausimu paiešką“, – sakė p. Kukuraitis. 

nuotrauka::8right

Turi tarptautinių santykių, ekonomisto išsilavinimą, dvejus metus mokėsi radiofizikos. Karjerą pradėjo kaip konsultantas ir auditorius („Arthur Andersen“, „Ernst & Young“), buvo Audito rūmų viceprezidentas. 2009-2010 m. ėjo „Leo LT“ finansų direktoriaus pareigas ir vadovavo bendrovės likvidavimo procesui.

Prieš pasukdamas į politiką, vadovavo AB „Klaipėdos nafta“, kuriai teko įgyvendinti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. 2014-aisiais metais jis, kaip KN vadovas, gavo VŽ apdovanojimą „Daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukęs CEO“.

Energetikos ministru kaip nepartinį jį praėjusioje vyriausybėje delegavo Darbo partija po to, kai iš posto dėl vadinamojo Cytackos skandalo pasitraukė LLRA deleguotas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Ministro pareigas jis ėjo kiek daugiau nei dvejus metus – nuo 2014 m. rugsėjo 25 d.

Kalbėdamas apie būsimas pareigas, p. Masiulis pabrėžė, kad prieš dalydamas pažadus norėtų įsigilinti į esamą situaciją. Paklaustas, ar linkęs pakeisti neretai kritikuojamą „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę, p. Masiulis atsakė: „Kol kas nenorėčiau to komentuoti. Kai būsiu paskirtas ministru, susipažinsiu giliau su problema, tada galėsiu išsamiau pakomentuoti savo sprendimus.“ 

nuotrauka::9left

Aurelijus Veryga plačiau visuomenėje žinomas kaip vienas aktyviausių alkoholio ir tabako prevencijos aktyvistų.

40 metų gydytojas psichiatras ir biomedicinos mokslų daktaras mokslus baigė Kauno medicinos akademijoje, dabartiniame Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Nuo 2015 m. yra šio universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorius.

Su kolegomis p. Veryga yra įkūręs Nacionalinę tabako kontrolės koaliciją. Dalyvauja analogiškų tarptautinių organizacijų veikloje.

2008 m. yra buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatiniu ekspertu. O 2009-2012 m. buvo premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeninis patarėjas tabako, alkoholio ir narkotikų prevencijos klausimais.

Politikas pirmiausia žada pradėti nuo paieškų, kaip sumažinti vaistų kainas, kaip efektyviau kovoti su korupcija sistemoje. Jis su prezidente teigė aptaręs įvairias sveikatos apsaugos sistemos problemas – vaistų kainas, skaidrumą medicinos sistemoje, korupciniu dalykus, taip pat įvairias priklausomybes, visuomenės psichikos sveikatą, savižudybių prevenciją.

nuotrauka::10right

Specialistė, kuri turėtų būti gerai susipažinusi su Lietuvos edukacijos problemomis. Jurgita Petrauskienė nuo 2007 m. vadovauja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės (MOSTA) centrui.

Šią vasarą p. Petrauskienė išvardijo 10 pagrindinių iššūkių Lietuvos švietimui, tarp kurių: per maži asignavimai aukštajam mokslui, finansavimo orientacija į kiekybę, o ne kokybę. Taip pat MOSTA yra pažymėjusi, kad Lietuvoje reiktų gerokai mažiau universitetų. Organizacijos analizė rodo, kad užtektų 3-5 aukštųjų mokyklų. Tačiau valstiečiai ir žalieji nėra ryžtingai nusiteikę užsiimti universitetų konsolidacija.

Prieš pradėdama vadovauti MOSTA, p. Petrauskienė penkerius metus dirbo Tarptautinių programų skyriaus vedėja, direktoriaus pavaduotoja Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūroje. Švietimo specialistė priklauso įvairioms europinėms ir Lietuvos švietimo vertinimo ir ekspertų grupėms. Ji taip pat yra Lietuvos Sumanios specializacijos rengimo koordinavimo grupės narė ir ekspertė.

Ponia Petrauskienė 1997 m. baigė tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto Anglų kalbos pedagogikos bakalauro studijas, magistro laipsnį įgijo 2002 m. Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje.

Po susitikimo su prezidente ji konkrečiai į klausimus apie galimą konsolidaciją švietimo sektoriuje neatsakė. „Reikalingos pertvarkos, kad būtų efektyvus švietimas. Yra galimi įvairiausi sprendimai, bet turėsime visi kartu juos rasti kartu. Pokyčiai reikalingi, bet jie turi vykti ne revoliucijos, o evoliucijos būdu. Turėsime inicijuoti dialogą, ieškant geriausių sprendimų“, – kalbėjo p. Petrauskienė

nuotrauka::11left

Jauniausias naujos Vyriausybės narys – gruodžio 13 d. jam sukaks 29-eri. Klaipėdietis, teisininkas.

2006 m. baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją. 2011 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, įgijo teisės magistro laipsnį. 2012 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį.

2012-2014 m. dirbo teisingumo ministro patarėju, 2014-2016 m. – teisingumo viceministras. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos narys, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos biuro vadovas. Pastaruoju metu buvo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius.

Ponas Pagojus tikina, kad Vyriausybė kartu su Seimu imsis spręsti partnerystės įteisinimo klausimą, nes „visų žmonių turtiniai interesai privalo būti apginti, nepaisant jų socialinės padėties ir seksualinės orientacijos“.

„Teisingumo ministerija turi savo struktūroje nemažai atsakingų sričių – Kalėjimo departamentas, Registrų centras ir kiti. Kai kur reikia gana esminių pokyčių. Jų ir bus imtasi. Kokie tie pokyčiai bus – pirmiausia leiskite įsigilinti į situaciją, pasitarti Vyriausybėje.“ 

nuotrauka::12right

Ponas Linkevičius bus bene daugiausia politinės patirties turintis naujosios Vyriausybės ministras. Inžinieriaus išsilavinimą Kauno politechnikos institute (šiandien – Kauno technologijos universitetas) turintis p. Linkevičius pirmą kartą ministru tapo dar 1993-aisiais, kai trejus metus vadovavo Krašto apsaugos ministerijai. Į parlamentą pirmą kartą jis buvo išrinktas dar 1992 m. pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) sąrašą.

Dešiniesiems perėmus valdžią, p. Linkevičius buvo Lietuvos ambasadorius prie NATO, 2000-2004 m. – vėl krašto apsaugos ministras. Vėliau buvo Lietuvos nuolatinis atstovas Šiaurės Atlanto Taryboje, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 2012 m. pabaigoje tapo užsienio reikalų ministru.

Nepaisant ilgametės politinės patirties, p. Linkevičius yra technokratinio pobūdžio politikas, kuris retai veliasi į politines intrigas. Ponas Linkevičius yra laikomas Dalios Grybauskaitės žmogumi, sekančiu prezidentės liniją užsienio politikoje. Jo paskyrimas užsienio reikalų ministru reikštų, jog esminių pokyčių užsienio politikoje naujoji Vyriausybė nenumato.

„Turime ir toliau tęsti darbus ta pačia dvasia – tęstinumas, nuspėjamumas, nuoseklumas, vertybių gynimas. Visa tai yra ir visa tai liks mūsų užsienio politikoje ateityje. Kadangi iššūkių tarptautinėje politikoje nemažėja, nacionalinio saugumo užtikrinimas ir viskas, kas su tuo susiję, tai yra energetinis, ekonominis, kibernetinis saugumas, yra mūsų veiklos pagrindinis vektorius“, – tikino p. Linkevičius

nuotrauka::13left

Socialdemokratų į ūkio ministrus pasiūlytas Mindaugą Sinkevičius yra partijos narys ir dabartinis Jonavos meras. 32-ejų p. Sinkevičius Vilniaus universitete įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Vėliau mokslus tęsė ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, ten pat apsigynė daktaro disertaciją alkoholio vartojimo tema, teigiama jo gyvenimo aprašyme.

2008-2009 m. dirbo Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoju, vėliau, 2010-2011 m., šias pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais. Nuo 2011 m. balandžio mėn. - Jonavos rajono savivaldybės meras.

2007-2011 metų Jonavos rajono savivaldybės tarybos kadencijos metu vadovavo Socialdemokratų frakcijai, pirmininkavo Kontrolės, Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komitetams.

Pono Sinkevičiaus tėvas Rimantas Sinkevičius nueinančioje Vyriausybėje eina susisiekimo ministro pareigas.

„Jeigu būsiu paskirtas ūkio ministru, esminis principas, kuriuo savo darbe vadovausiuos, bus dabar gaunamos Europos Sąjungos paramos nukreipimas į ekonomikos sutvirtinimą. Visi žinome, kad ES parama Lietuvai po 2020 m. gal ir nenutrūks, bet smarkiai sumažės, todėl turime dabar maksimaliai išnaudoti tą paramą mūsų ekonomiką sustiprinti, kad galėtume maksimaliai jaustis saugūs ir po 2020-ųjų, turėtume tvarią, augančią ekonomiką“, – kalbėjo p. Sinkevičius. 

nuotrauka::14right

Eimutis Misiūnas šiuo metu eina Vilniaus miesto apylinkės teisėjo pareigas, dirba su baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylomis.

43 metų teisininkas šias pareigas eina nuo 2015 m., prieš tai jis 7 metus dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje Korupcijos prevencijos valdybos vyr. specialistu.

1996 m. p. Misiūnas baigė Lietuvos policijos akademiją (dabar – Mykolo Romerio universitetas), o 2010 m. įgijo socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnį. Yra dirbęs šiame universitete, taip pat buvo Tarptautinė teisės ir verslo aukštosios mokyklos Teisės fakulteto dekanu.

Jo manymu, automatinio valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimo būti negali, nes pirmiausia būtina optimizuoti patį viešąjį sektorių, tik tada imtis „biurokratijos apkarpymo“.

„Kalbėjome apie valstybės sienos apsaugos problemas – ją reikia stiprinti, dėti pastangas, kad siena būtų saugoma šiuolaikiškomis ir pakankamomis priemonėmis. Taip pat aptarėme viešojo saugumo užtikrinimą, policijos reformą, smurtą artimoje aplinkoje“, – sakė pretendentas po susitikimo su prezidente.

nuotrauka::15left

1985 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus elektriko specialybę.

Baigęs mokslus penkerius metus dirbo Kauno gelžbetonio gaminių AB „Aksa“ energetiku. 1990 m. Klaipėdos raj., Trušelių kaime, ėmė valdyti pienininkystės ūkį.2000-2003 m., 2003-2007 m. ir 2007-2011 m. išrinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą. 2006 m. buvo išrinktas į Seimą, bet atsisakė Seimo nario mandato.

Nuo 2006-ųjų penkerius metus p. Markauskas ėjo Žemės ūkio rūmų pirmininko, o vėliau vicepirmininko pareigas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narys, ilgą laiką buvo šios tarybos pirmininkas.

Iki šiol p. Markauskas buvo Pieno tarybos prie LR žemės ūkio ministerijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Kandidato į žemės ūkio ministrus nuomone, dalis šiuo metu valstybei priklausančių agrarinio sektoriaus įmonių galėtų būti privatizuota. Jis sakė, kad jeigu bus paskirtas ministru, turės „revizuoti visą situaciją agrariniame sektoriuje, nes problemų ir iškylančių klausimų yra nemažai – ir žuvininkystėje, ir Nacionalinėje žemės tarnyboje, ir ministerijos valdomose valstybinėse įmonėse“. 

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Premjeras apie prezidentę: 10 metų Lietuvoje buvo vienintelis neklydęs žmogus

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį apkaltino prezidentę Dalią Grybauskaitę visažiniškumu.

Grįžti į nacionalinio stadiono lenktynes norinti įmonė pateikė savo viziją

Į koncesijos konkursą nacionaliniam stadionui statyti norinti grįžti UAB „Vilniaus nacionalinis“ stadionas...

Kadencijos vidurys: žiniasklaidos dėmesio centre – A. Veryga, nematomas – Ž. Vaičiūnas 1

Per pirmuosius dvejus Vyriausybės darbo metus daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė sveikatos apsaugos...

R. Masiulis tęs diskusijas su mokytojais dėl etatinio apmokėjimo sistemos 1

Rokas Masiulis, laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras, po dviejų dienų...

Dvigubų standartų cinizmas 3

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
05:50
Viešųjų pirkimų prievaizdo paskyrimą gaubia politinė migla Premium 1

Priartėjus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės Dianos Vilytės kadencijos pabaigai, tebėra neaišku, ar...

Iki 2020 m. pabaigos į dirbtinį intelektą ES nori investuoti bent 20 mlrd. Eur Premium

Europos Komisija (EK) pateikė jau su valstybėmis narėmis suderintą planą, kaip Europoje skatinti dirbtinio...

Th. May postas susvyravo, tačiau maištininkai jos iš balno neišmetė 28

Theresai May, JK premjerei, Torių partijos maištininkai inicijavo balsavimą dėl pasitikėjimo, bet nieko...

Verslo aplinka
2018.12.12
D. Grybauskaitė: tai valdžios santykio su visuomene krizė 10

Vyriausybės krizės nėra, yra valdančiosios daugumos santykio su visuomene krize, teigia prezidentė. „Manau,...

Verslo aplinka
2018.12.12
D. Trumpo buvusiam advokatui teismas skyrė 3 metus nelaisvės 12

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas belangėje turės praleisti trejus metus. Tokią...

Verslo aplinka
2018.12.12
Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.12
Premjeras prezidentei įvardijo kandidatus į ministrus 1

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį per susitikimą su prezidente Dalia Grybauskaite įvardijo savo...

Verslo aplinka
2018.12.12
2019 m. ES biudžete – daugiau lėšų jaunimui ir mokslui

Trečiadienį europarlamentarai pritarė 2019 m. biudžetui. Dėl kitų metų ES biudžeto pavyko sutarti iš antro...

Verslo aplinka
2018.12.12
Premjeras į tarnybas kreipėsi pagrįstai, sako su slapta pažyma susipažinęs R. Karbauskis 9

Premjeras Saulius Skvernelis į specialiąsias tarnybas kreipėsi pagrįstai, sako su slaptu raštu susipažinęs...

Verslo aplinka
2018.12.12
A. Veryga pažeidė įstatymą, pats tai aiškina žmogiškąja klaida

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažeidė įstatymą, kai skyrė finansavimą Lietuvos sveikatos...

Verslo aplinka
2018.12.12
V. Titovui pareikšti įtarimai dėl pasisakymų apie A. Ramanauską-Vanagą 9

Buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui Viačeslavui Titovui dėl jo pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą...

Verslo aplinka
2018.12.12
Parengtas naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas: mažėtų draudimų

Teisingumo ministerija parengė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą: jame mažėtų draudimų, daugiau...

Verslo aplinka
2018.12.12
EŽTT: Lietuva sukėlė pavojų čečėnų šeimai, atsisakydama svarstyti prieglobsčio prašymą 1

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuva pažeidė čečėnų šeimos teises, kai nepriėmė...

Verslo aplinka
2018.12.12
„MG Baltic“ byloje teismas apklausia žiniasklaidos agentūros „PHD“ vadovą

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį apklausia žiniasklaidos...

Verslo aplinka
2018.12.12
Registrų centre įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“ 2

Juridinių asmenų registre (JAR) įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“.

Finansai
2018.12.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau