Prancūzijos dešinieji renka prezidento rinkimų favoritą

Antrajame kandidatų rinkimų ture rungiasi Alainas Juppe (71 m.), prezidento Jacques‘o Chiraco laikų šalies ministras pirmininkas bei Francois Fillonas (62 m.), 5 metus vyriausybei vadovavęs valdant Nicola Sarkozy. Pirmajame rinkimų ture iš viso dalyvavo 7 kandidatai. Jame ponas Sarkozy kiek netikėtai užėmė tik trečiąją vietą, geriausiai sekėsi p. Fillonui, kuris surinko 44% balsų. Ponas Juppe liko antras su 29%. Kandidatą Prancūzijoje renka ne vien respublikonų partijos nariai – tą gali padaryti kiekvienas šalies pilietis. Pirmajame ture iš viso dalyvavo daugiau nei 4 mln. žmonių.

Greičiausiai respublikonų kandidatas antrajame ture susitiks su Marine Le Pen, Nacionalinio Fronto lydere. Apklausos rodo, kad ji užtikrintai turėtų patekti į antrąjį rinkimų etapą, tačiau jame gana didele persvara pralaimėti respublikonui.

Savo kandidato prezidento rinkimuose dar nėra patvirtinusi Socialistų partija, kuri tai padarys sausį. Francois Hollande‘o, dabartinio šalies vadovo, reitingai yra rekordiškai žemi ir siekia maždaug 4%. Jis dar nėra nusprendęs, ar sieks antros kadencijos. Manuelis Valsas, dabartinis Prancūzijos ministras pirmininkas, pareiškė, kad kandidatuotų į prezidentus nuo socialistų partijos, jei p. Hollande’as nuspręstų nesiekti prezidento posto antrą kartą. Dalį kairiųjų balsų gali surinkti ir Emmanuelis Macronas, buvęs ministras, šiuo metu vadovaujantis savo partijai.

Vis dėlto sociologinės apklausos pastaruoju metu dažnai klydo: nedaug kas prognozavo Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose bei „Brexit“ referendumo sėkmę Jungtinėje Karalystėje, todėl Nacionalinio fronto atstovės populiarumas yra neraminantis ženklas Europai. Jos sėkmė greičiausiai reikštų Prancūzijos išstojimą iš ES ir daugelio kitų populistinių sprendimų bangą. Todėl viešojoje erdvėje kiekvienas kandidatas vertinamas ir pagal tai, kiek šansų turi nugalėti Nacionalinio fronto lyderę Marine Le Pen. Ponas Fillonas, užimantis griežtesnę poziciją imigracijos klausimu, turi geresnes galimybes tai padaryti.

Ketvirtadienį, paskutinių televizijos debatų metu, p Juppe mėgino provokuoti oponentą, vadindamas jį „mažai patikimu“ ir „brutaliu“. Jis kritikavo oponentą dėl šio planų mažinti viešąsias išlaidas. Ponas Juppe taip pat minėjo paminėjo varžovo sąsajas su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentu bei kritikavo jo ketinimus tiesiogiai derėtis su Basharu al Assadu, Sirijos diktatoriumi.

„Turiu pripažinti, kad tai yra pirmas kartas, kai Rusijos prezidentas įsikiša į Prancūzijos rinkimus, įvardindamas savo kandidatą“, – sakė p. Juppe, turėdamas galvoje Putino išreikštą paramą p. Fillonui.

Savo ruožtu ponas Fillonas susitelkė ties ekonominėms reformomis, žadėdamas mažinti gerovės valstybės apimtis ir panaikinti 35 valandų darbo savaitę.

„Alainas Juppe iš tiesų nenori keisti sistemos, jis jos laikosi ir siekia tik ją reformuoti. Mano projektas yra radikalesnis“, – kalbėjo p. Fillonas.

Paklaustas ar ketina atsisakyti Prancūzijos pokarinio socialinio modelio, rinkimų favoritas atšovė, kad šis socialinis modelis sukuria 6 mln. bedarbių, iš kurių 2 mln. yra jauni žmonės.

„Jis tęsia vidurinės klasės nuosmukį. Šis socialinis modelis jau nebeegzistuoja. Jis praleidžia vandenį pro visas vietas“– sakė p. Fillonas.

Priešingai nei p. Juppe, p. Fillonas nepalaiko multikultūralizmo ir Europos Komisijos politikos. Jis yra tvirtos rankos šalininkas, kalbėdamas apie „Islamo totalitarizmą“. Kandidatas sako, kad imigrantai turėtų asimiliuotis, nori apriboti atvykėlių skaičių ne iš ES valstybių ir siūlo reformuoti Šengeno erdvės taisykles.

Prancūzijos prezidento rinkimai vyks kitų metų balandžio 23-ąją, jei prireiks antrojo turo, šis bus surengtas po dviejų savaičių, gegužės 7-ąją dieną.