VMI, „Sodros“ ir VDI akiratyje – beveik 40.000 įmonių

Publikuota: 2016-11-23
Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas: „VMI, „Sodra“ ir Valstybinė darbo inspekcija nukreipė dėmesį į įmones, kuriose reikšmingai daliai darbuotojų yra mokamas mažesnis už nustatytą minimalų darbo užmokestis.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas: „VMI, „Sodra“ ir Valstybinė darbo inspekcija nukreipė dėmesį į įmones, kuriose reikšmingai daliai darbuotojų yra mokamas mažesnis už nustatytą minimalų darbo užmokestis.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

VMI ar „Sodrai“ paprašius įmonių paaiškinti, kodėl daug darbuotojų gauna mažesnę algą nei minimali, atlyginimai įmonėje paprastai ūgteli.

Nuo 2006 m., kai buvo įsteigtas bendras Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pasitikėjimo telefonas, skirtas pranešti apie mokestinius pažeidimus, VMI nustatė apie 6,4 mln. Eur neišmokėto neapskaityto darbo užmokesčio, vadinamųjų vokelių, išaiškino daugiau 1.500 nelegaliai dirbusių asmenų.

Tačiau VMI specialistai pripažįsta, kad pagauti už rankos įmonę, algas mokančią vokeliais, yra sudėtinga. Veiksmingesnės gali būti prevencinės priemonės, o tam jėgas prieš porą metų suvienijo trys institucijos – VMI, „Sodra“ ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

„VMI, „Sodra“ ir VDI nukreipė dėmesį į įmones, kuriose reikšmingai daliai darbuotojų yra mokamas mažesnis už nustatytą minimalų darbo užmokestis, t. y. tie darbuotojai tariamai dirba ne visu etatu. Rezultatai rodo, kad rizikingose įmonėse oficialiai neapskaitomo darbo užmokesčio dalis sumažėjo akivaizdžiai“, – nurodo Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Rizikingoms – laiškai

Jo teigimu, institucijos domisi atvejais, kai mažiau už MMA gaunantys darbuotojai sudaro, pvz., ketvirtadalį ar trečdalį dirbančiųjų, nes tai kelia įtarimų, jog gali būti neapskaitomas visas jų dirbamas darbo laikas ir dalis atlyginimo mokama nelegaliai. 2015 m. buvo sudarytas beveik 40.000 įmonių sąrašas, į kurį buvo įtrauktos įmonės pagal atrinktus kriterijus, iš kurių pagrindinis – įmonėse mokami mažesni nei MMA atlyginimai. Visoms šioms įmonėms institucijų specialistai išsiuntė pranešimus, kad siekiant įsitikinti, jog darbo užmokestis mokamas skaidriai, jų gali būti paprašyta pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus.

VMI ir „Sodra“ vien 2016 m. pavasarį atrinko 6.167 rizikingus mokesčių mokėtojus ir su jais dirbo nuodugniau: jų vadovams buvo išsiųsti klausimynai, kuriais siekta išsiaiškinti, ar įmonės gali padidinti atlyginimus savo darbuotojams. Gautus atsakymus vertino apskričių VMI bei teritorinių „Sodros“ skyrių darbuotojai ir sprendė dėl tolesnių poveikio priemonių.

Išanalizavusi šiemet taikytų priemonių efektyvumą VMI konstatavo, kad šiose įmonėse darbuotojų, gaunančių mažiau nei MMA, dalis nuo 2016 sausio iki rugpjūčio sumažėjo 7,72 proc. punktais (šalies verslo įmonių darbuotojų, gaunančių mažiau nei MMA, dalis analogišku laikotarpiu sumažėjo tik 2,62 proc. punktais). „Sodros“ duomenimis, šiose įmonėse vidutinis darbo užmokestis 2016 m. II ketvirtį padidėjo 12,2%, iki 393,45 Eur, o visose Lietuvos įmonėse – tik 3,65%, iki 626,64 Eur. Panašios priemonės buvo taikomos ir 2015 m.

Mažiau greitųjų kreditų

Fizinių asmenų įsiskolinimų – kartu ir šešėlinio darbo – problemą turėtų sušvelninti Lietuvos banko taikomos griežtesnės priežiūros priemonės greitųjų kreditų bendrovėms.

„Aktyvi priežiūra, metų pradžioje įsigalioję griežtesni Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai ir konkurencija privertė kredito davėjus iš esmės keisti požiūrį ir apdairiau vertinti klientų mokumą. Šių permainų rezultatas – mažėjanti pradelstos skolos našta, kuri mažina ir skaudžių socialinių pasekmių riziką“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Bendras suteiktų naujų greitųjų kreditų skaičius 2016 m. I pusmetį, palyginti su ankstesniu pusmečiu, sumažėjo 68,7% – iki 130.000 vnt., per tą patį laikotarpį suteikta greitųjų kreditų suma smuko perpus – iki 65 mln. Eur ir yra mažiausia nuo 2013 m.

Vartojimo kredito davėjai kur kas atidžiau vertino klientų mokumą. 2015 m. I pusmetį greitąjį kreditą galėjo gauti apie 40% besikreipiančiųjų, o 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu patenkintų paraiškų dalis sumažėjo iki 26%. Maždaug ketvirtadaliu sumažėjo asmenų iki 25 m. amžiaus prasiskolinimas.

Sumažėjo ir vėluojamų grąžinti skolų skaičius. Palyginti su praėjusiais metais, daugiau nei trečdaliu (arba 34,9 %) sumažėjo kreditų, kuriuos klientai vėlavo grąžinti nuo 30 iki 90 dienų. Dėl to pirmą kartą istorijoje fiksuotas bendras vėluojamų grąžinti kreditų skaičiaus metinis sumažėjimas.

Lietuvos bankas už skolinimą bedarbiams, moksleiviams ir kitus pažeidimus nuo 2012 m., kai perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą, greitųjų kreditų bendroves baudė 45 kartus, skirtų baudų suma viršijo 270.000 Eur. 2015 m. pabaigoje už šiurkščius pakartotinius pažeidimus vertinant klientų mokumą buvo sustabdyta didžiausios greitųjų kreditų bendrovės UAB „4finance“ veikla. Atsakingesnį vartojimo kredito davėjų elgesį lemia ir Vartojimo kredito įstatyme nustatytos griežtesnės sankcijos už pažeidimus.

Pastaruoju metu mažėjo vidutinė greitųjų kreditų metinė palūkanų norma. Per metus ji krito nuo 72 iki 42%. Vartojimo kredito įstatymas ypač pakoregavo mažųjų kreditų palūkanas. Vidutinė mažojo vartojimo kredito metinė palūkanų norma praėjusių metų viduryje sudarė beveik 100%, o šiemet svyruoja apie 65% ir nesiekia įstatyme nubrėžtų 75% palūkanų ribų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
J. Neliupšienė: investuotojai teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas 1

Investuotojai dabar visai kitaip vertina ir mato mūsų regioną, jie teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas,...

Lietuvos stačiatikių bažnyčia prašo suteikti jai savarankiškos Bažnyčios statusą 2

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu suteikti Lietuvos...

Infografika: Rusija sparčiai „dovanoja“ ginkluotę Ukrainos pajėgoms Premium

Nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko ne tik sunaikinti...

Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka nutraukia ryšius su Rusija

Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl...

Vienas pagrindinių Kremliaus ruporų vis dar Briuselyje – ciniškai giriasi ryšiais su ES pareigūnais Premium

Vladimiras Čižovas, Rusijos ambasadorius prie Europos Sąjungos (ES), po Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir...

O. Scholzas Vokietijos verslui su Kinija pataria elgtis atsargiau

Šalies įmonės turėtų dėti daugiau pastangų, kad diversifikuotų savo tiekimo grandines ir eksporto rinkas,...

Lietuvoje – rekordinis pasitikėjimas kariuomene

Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, iki 68% išaugo pasitikėjimas kariuomene, rodo šeštadienį „Lietuvos...

TBT prokuroras ragina Rusiją bendradarbiauti tiriant karo nusikaltimus Ukrainoje

Rusija turėtų bendradarbiauti su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu (TBT) tiriant įtariamus karo nusikaltimus,...

Rusija gali organizuoti Niurnbergą 2.0

Rusija propagandos bei invazijos pateisinimo tikslais gali organizuoti parodomąjį karo teismą sulaikytiems...

LVŽS išsirinko kandidatus į merus, A. Verygą siunčia į Kauną

Parlamentinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba penktadienio vakarą patvirtino 24...

G. Nausėdą teigiamai vertina 60,3% gyventojų, reitinguose kyla A. Anušauskas

Naujausioje reitingų lentelėje į viršų šoko prezidento Gitano Nausėdos populiarumas – jį teigiamai vertina...

Reitingų lentelės viršuje įsitvirtina trys partijos

Reitingų lentelės viršuje įsitvirtina trys partijos – socialdemokratai, konservatoriai ir demokratai, rodo...

Stagfliacija nė motais – Lietuvoje dygsta nauji fabrikai Premium 3

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Pramonė
07:30
Dėl COVID-19 uždarymų ekonomikai vis labiau kosint, Kinijos premjeras paragino dėti daugiau pastangų ją stabilizuoti

Kinijos premjeras Li Keqiangas paragino pareigūnus dėti daugiau pastangų siekiant stabilizuoti antrąją pagal...

Verslo aplinka
2022.05.27
Rumunija ir Lenkija tikisi Švedijos ir Suomijos narystės NATO

Rumunija ir Lenkija tikisi, kad Švedija ir Suomija galės įstoti į NATO, nepaisant Turkijos prieštaravimų,...

Verslo aplinka
2022.05.27
KAM: Baltijos valstybės rengia bendrą gynybos susitarimą 1

Reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos...

Verslo aplinka
2022.05.27
Turkija toliau spaudžia Helsinkį ir Stokholmą imtis „konkrečių veiksmų“

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu penktadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija turi...

Verslo aplinka
2022.05.27
Prie 2022 m. sausį–balandį augusių biudžeto pajamų prisidėjo ir grąžintos pandeminės skolos

Šių metų sausio–balandžio mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 30,1% arba...

Finansai
2022.05.27
NATO Parlamentinės asamblėjos prezidentas: aljansas parodė vienybę, kurios V. Putinas nesitikėjo

Rusijos pradėto karo Ukrainoje akivaizdoje NATO šalys parodė vienybę, kurios režimo vadovas Vladimiras...

Verslo aplinka
2022.05.27
M. Chodorkovskis: V. Putino režimo pabaigos laukti reikės neilgai

Rusijoje prezidento institutas nereikalingas, sako opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis,...

Verslo aplinka
2022.05.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku