2018-aisiais trys institucijos susijungs į vieną

Tokiam įstatymo projektui trečiadienio posėdyje pritarė Algirdo Butkevičiaus vadovaujama laikinoji Vyriausybė. Ji Seimui svarstyti perdavė nebe vienerius metus svarstytą įstatymo projektą dėl Infrastruktūrų reguliavimo tarybos (IRT) įsteigimo.

Rokas Masiulis, energetikos ministras, VŽ pranešė, kad trečiadienio Vyriausybės uždarame pasitarime „pagaliau buvo išspręsti visi klausimai ir nesutarimai, kurie lydėjo šį projektą“. Todėl jam pritarta.

Jeigu Seimas pritars ir jeigu netrukus pradėsianti dirbti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė neprieštaraus, nuo 2018-ųjų į IRT bus sujungtos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) bei Valstybinė energetikos inspekcija (VEI).

Energetikos ministerija siūlė, kad tokia jungtinė institucija atsirastų jau nuo 2017 m. Tačiau užtrukus nesutarimų dėl šio projekto derinimui, anot energetikos ministro, „pamatėme, kad jau nebespėjame jo įgyvendinti nuo kitų metų, todėl yra priimtas sprendimas atidėti IRT įsteigimą metams – iki 2018 m. sausio 1 d.“

Laikinoji Vyriausybė taip pat sutarė, kad IRT narių darbo užmokesčio nustatymo principas bus analogiškas Lietuvos banko institucijų darbuotojų algų formulei. Tam kurį laiką prieštaravo Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes tai esą sugriautų vieningą „visiems valstybės pareigūnams taikomą sistemą, numatytą Valstybės politikų, teisėjų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, netaikant išimčių“.

Bet Energetikos ministerija ilgą laiką gynė savo poziciją, kad IRT darbuotojų atlyginimo skaičiavimo išimtys yra galimos, atsižvelgiant į kitus valstybės tarnyboje egzistuojančius precedentus – Lietuvos banke, Valstybinėje atominės energetikos saugos inspekcijoje. „Vyriausybės posėdyje šį kartą pritarta Energetikos ministerijos pozicijai. Jeigu tam pritars ir Seimas, IRT narių darbo apmokėjimo sistema bus išimtinė“, – pastebėjo ministras.

Dar pernai vasarą Vyriausybė buvo apsisprendusi, kad 2015-ųjų pabaigos bus priimti visi būtini teisiniai sprendimai, leidžiantys steigti IRT, o ji pati atsiras 2016 m. liepą. Tačiau derinimai ir diskusijos žinybose gerokai užtruko. Šiemet gegužę ir rugpjūtį Vyriausybės uždaruose pasitarimuose ir vėl svarstyti IRT įsteigimo klausimai, bet galutinis sprendimas nebuvo priimtas.

VŽ rašė, kad IRT įsteigimas valstybės biudžetui gali kainuoti iki 2,5 mln. Eur. Nors žadėta, kad vėliau tokia vieninga institucija padės kasmet sutaupyti apie 5% dabar trims žinyboms išleidžiamų lėšų, naujausi skaičiavimai rodo, kad jokių sutaupymų gali ir nebebūti, nes jungtinė institucija įgis naujų funkcijų. Numatyta, kad IRT perims visas dabar VKEKK, RRT bei VEI funkcijas, įskaitant ir elektros bei šilumos kainų reguliavimo klausimus. Be to, pasak įstatymo aiškinamojo rašto, IRT „vykdys naujas – geležinkelių rinkos priežiūros – funkcijas, kurios bus perimtos iš Konkurencijos tarybos“.

Naujame įstatyme numatyta, kad IRT turėtų sudaryti 7 nariai, kurios 6 narius ir pirmininką premjero teikimu skirs prezidentas 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.