Šią savaitę svarbu (47)

Skvernelis įgis „paskirtojo premjero“ regalijas

Antradienį Seimas balsuos dėl praėjusią savaitę prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) atstovo Sauliaus Skvernelio kandidatūros į naujuosius šalies premjerus. Jeigu balsavimas bus sėkmingas, prezidentė pasirašys dekretą dėl p. Skvernelio paskyrimo ministru pirmininku ir pavedimo jam per 15 dienų suformuoti Vyriausybę, pateikti jos sudėtį prezidentei skirti. VŽS atstovai sudarė valdančiąją koaliciją su socialdemokratais. Pastarieji yra įvardinę savo kandidatus į tris jiems skiriamus ministrų portfelius. Bet valstiečiai-žalieji iki šiol oficialiai nekomentavo jokių neoficialių žinių apie galimus jų kandidatus į likusius 11 ministrų postų. Bet, anot p. Skvernelio, kai tik jis taps paskirtuoju premjeru, kandidatūros į ministrus turėtų būti netrukus paviešintos. Tad tikimasi, kad jau šią savaitę išryškės naujos Vyriausybės kontūrai.

Grįžtama prie kitų metų biudžeto

nuotrauka::1 left

Naujos kadencijos Seimas ketvirtadienį grįžta prie kitų metų biudžeto projekto. Numatomas pirmasis valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetų svarstymas parlamento plenariniame posėdyje. Pagal įstatymus, tuoj po pirmojo svarstymo biudžetas grįžta į Vyriausybę atnaujinimui, peržiūrai ir visų pateiktųjų pasiūlymų pakeisti projektą įvertinimui. Pirminis kitų metų biudžeto projektas dar spalio viduryje buvo pateiktas paskutines dienas skaičiuojančios Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės. Buvusios kadencijos Seime spėta tik atlikti šio projekto pateikimą. Naujasis Seimas ir nauja Vyriausybė nors ir nežada esmingos projekto peržiūros, tam tikrų korekcijų neatmeta. Pirmiausia – dėl socialinio modelio įgyvendinimo kainos. Nuo Naujųjų metų įsigaliojantis socialinis modelis iš biudžeto pareikalaus apie 250 mln. Eur. Būsimosios Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis neatmeta, kad galimas kai kurių modelio įstatymų atidėjimas ir, atitinkamai, biudžeto pakoregavimas. Kol kas yra planuojamas 0,8% bendrojo vidaus produkto biudžeto deficitas, tačiau nauja valdžia gali jį sumažinti. Be to, svarstant kitų metų biudžetą bus būtina atsižvelgti į Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai dėl nevykdomų dalies fiskalinės drausmės įsipareigojimų.

Verslas pasikalbės, kaip gyvens 2017-aisiais

nuotrauka::2 right

Antradienį Vilniuje, viešbutyje „Radisson Blu Lietuva“ „Verslo žinios“ organizuoja tradicinę konferenciją apie svarbiausius iššūkius verslui kitais metais – „Verslas 2017“. Pagrindinės vienos dienos konferencijos temos: svarbiausios geopolitinės projekcijos 2017-aisiais: rizikos, kurias būtina įvertinti dabar; sėkmingos įmonės receptas 2017 m. – lankstumas. Kaip tai padės verslui įgyti konkurencinį pranašumą?; Bankų ekspertų korida: svarbiausios užduotys naujajai vyriausybei ir verslui; Kaip konkuruosime 2017-aisiais? Pelningiausių sektoriaus įmonių vadovų įžvalgos; Pridėtinės vertės kūrimas – vienintelė išeitis tradiciniam verslui? Inovatyvių bendrovių vadovų komentarai. Pirmoje konferencijos sesijoje, skirtoje naujos Vyriausybės ekonominei politikai 2017 m., kalbės ir su konferencijos dalyviais diskutuos Saulius Skvernelis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į ministrus pirmininkus. Be to, konferencijoje daug dėmesio numatoma skirti svarbiausių verslo priežiūros institucijų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Konkurencijos tarybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos – sprendimams 2017-aisiais.

Nelengvas ES ir Ukrainos pokalbis

nuotrauka::3 left

Ketvirtadienį Briuselyje rengiamas tradicinis Europos Sąjungos ir Ukrainos viršūnių susitikimas. Donaldas Tuskas, ES Vadovų tarybos pirmininkas, ir Jeanas Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos vadovas, susitiks su Petro Porošenka, Ukrainos prezidentu. Trys lyderiai iš pradžių derybų kambaryje, o vėliau ir prie darbinių pietų stalo aptars ES ir Ukrainos santykių aktualijas, įskaitant vizų režimo liberalizavimą, Minsko susitarimų įgyvendinimą, reformų ir antikorupcinių priemonių įdiegimą Ukrainoje. Prieš kelias dienas ES šalių ambasadoriai prie Europos Komisijos žengė dar vieną žingsnį, priartindami bevizio režimo įvedimą Ukrainos gyventojams – Europos Parlamentui suteikti įgaliojimai pradėti derybas dėl šio mechanizmo įvedimo techninės procedūros. Tai reiškia, kad bevizis režimas ukrainiečiams įvažiuoti į ES gali įsigalioti maždaug po pusmečio. Kijevas jau senokai reikalauja bevizio režimo, taip pat – ir aiškių galimos narystės ES perspektyvų. Tačiau Briuselis kartoja, kad Ukraina privalo nesustoti ir toliau vykdyti europietiškas reformas, pirmiausia – kuo aktyviau kovoti su korupcija. Pastaruoju metu pastebimas sąstingis tokių reformų įgyvendinime ir ES ne kartą atkreipė į tai „aptingusios“ Ukrainos dėmesį.

Dar apie kai kuriuos numatomus savaitės įvykius trumpai:

Pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su naujuoju Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, aptars svarbiausias aktualijas, kurių dar iki metų pabaigos privalės imtis naujos sudėties parlamentas – socialinis modelis, kitų metų biudžetas;

Antradienį Seimas ketina priimti nutarimą dėl parlamentinių komitetų vadovų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo. Iš 15-os komitetų vadovų 10 bus valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai;

Didžiausiosios Seime opozicinės frakcijos – konservatoriai ir liberalai – tęs derybas dėl Seimo opozicijos lyderio delegavimo;

Laikinai einančios Vyriausybės uždarame pasitarime trečiadienį ketinama pristatyti Lietuvai 2017 m. aktualiausių Europos Sąjungos svarstomų klausimų sąvadą, taip pat dar kartą aptarti jau senokai atidėliojamą pasiūlymą Kainų komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Energetikos inspekciją sujungti į vieną Infrastruktūrų reguliavimo tarybą;

Savaitės pradžioje susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas Briuselyje susitinka su Europos Komisijos atstovais geležinkelių, kelių transporto, aviacijos ir telekomunikacijų sektorių klausimams aptarti. Vienas iš aptariamų klausimų – Europos Komisijos reikalavimai pertvarkyti „Lietuvos geležinkelius“;

Europos Parlamento sesijoje Strasbūre numatoma priimti rezoliuciją dėl aktyvesnės kovos su Rusijos ir islamistinių teroristinių organizacijų vykdoma informacine ekspansija, taip pat rezoliuciją dėl būtinybės sukurti Europos gynybos sąjungą, pateiks savo siūlymus dėl Europos Sąjungos politikos Baltarusijos atžvilgiu, spręs, ar pritarti tam, kad iki 2030 m. būtų labiau apribotas sieros dioksido, azoto oksido, kietųjų dalelių ir kitų oro teršalų išmetimas ES šalyse;

Trečiadienį Ignalinos atominės elektrinės valdyba spręs dėl specialaus komiteto, skirto jėgainės uždarymo lėšų paieškoms, steigimo;

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija trečiadienį rengia kasmetinį nekilnojamojo turto brokerių forumą;

Ketvirtadienį Trakuose prasideda finansų direktorių rudens konferencija;

Pirmadienį bendrovė „Lidl Lietuva“ apžvelgs įmonės veiklos aktualijas ir pirmųjų prekybos Lietuvoje mėnesių įspūdžius;

Tik praėjusią savaitę pradėjusiame veikti technologijų parke „Vilnius Tech Park“ DNB bankas antradienį pristatys jauno verslo barometrą;

Penktadienį įvyks metinė Lietuvos politologų konferencija, šįkart pavadinta „Rinkimų metai: išbandymas valdžiai ar demokratijai?“. Politologai žada ieškoti atsakymų į šiuos klausimus – ką rodo Seimo rinkimų rezultatai ir kuo pasižymi šių metų rinkėjo portretas, kurlink suka rinkėjai, ar Lietuvos rinkėjai balsuoja strategiškai, kokį iššūkį kelia Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Lietuvos partinei sistemai, iš ko kyla rinkėjų nusivylimas;

Trečiadienį bus paminėta Lietuvos Kariuomenės diena;

Šeštadienį Katedros aikštėje Vilniuje bus įžiebta pagrindinė Lietuvos Kalėdų eglė.