Estija turi naują premjerą, jo pirmieji darbai – mokesčių permainos

Estijos parlamentas pirmadienį suteikė įgaliojimus Juri Ratui, Centro partijos lyderiui, formuoti naują šalies vyriausybę. Valdančiąją koaliciją taip pat sudarys socialdemokratai ir dešinioji Pro Patria ir Res Publica sąjunga (IRL).
Kiekviena partija, nepaisant jos frakcijos dydžio parlamente, pasidalins po penkias ministerijas. Centro partijai be ministro pirmininko posto dar atiteks ekonominių reikalų ir infrastruktūros, kaimo reikalų, švietimo ir mokslo bei viešojo administravimo ministerijos. Socialdemokratų deleguoti politikai užims ministro postus užsienio reikalų, vidaus reikalų, verslumo ir ekonominio vystymosi, sveikatos ir darbo bei kultūros ministerijose. Dešiniesiems atiteks gynybos, finansų, socialinės apsaugos, aplinkos ir teisingumo ministerijos.
Didžiausi pokyčiai nuo nepriklausomybės laikų
Bene didžiausi naujosios vyriausybės užmojai kol kas yra mokesčių srityje. Ponas Ratas jau skelbė, kad vyriausybė atsisakys 0,5% socialinio mokesčio mažinimo nuo kitų metų, kurį buvo suplanavęs buvęs ministrų kabinetas. Tačiau planuojama iki 500 Eur nuo 2018-ųjų padidinti neapmokestinamą minimumą. Tai pirmaisiais metais valstybės iždui kainuos 139 mln. Eur.
Anot p. Rato, šis padidinimas reiškia, kad 1.200 Eur uždirbantis darbuotojas per mėnesį papildomai gautų 62 Eur. Uždirbantys 1.750 Eur per mėnesį jokio skirtumo nepajustų, o didesnį nei 2.100 uždarbį gaunančių žmonių realios pajamos sumažėtų 38 Eur. Margus Tsakhna, dešiniųjų IRL lyderis, sakė, kad mokesčių mažinimas paveiks 86% Estijos darbuotojų, kurie mokės mažesnį pajamų mokestį.
Naujoji vyriausybė taip pat planuoja atšaukti dyzelino akcizo didinimą nuo 2018 m., nedidinti mokesčių viešbučiams ir indėliams.
Tačiau ji taip pat žada įvesti mokestį gaiviesiems gėrimams ir apmokestinti galingus automobilius, taip pat padidinti administracines baudas, siejant jų dydį su nusižengusio asmens gaunamomis pajamomis. Vyriausybė tikisi, kad daug papildomų pajamų atneš ir sprendimas įvesti 14% mokestį įmonių dividentams, taip pat didesni akcizai alui, sidrui, vynui ir saldumynams.
Tarp vyriausybės planų ir kai kurių valstybinių įmonių pardavimas: ketinama parduoti dalį Tallinna Sadam, Eesti Energia, EVR Cargo ir kai kurių kitų valstybinių įmonių akcijas.
Savaitgalį paklaustas, ar gerai sutaria su savo būsimais partneriais vyriausybėje (abi partijos valdančioje koalicijoje dirbo su Reformų partija), p. Ratas sakė, kad svarbiausia, jog pavyko kalbėtis su partijų lyderiais be jokios politinės retorikos, nepaisant fakto, kad derybos dėl koalicijos nebuvo lengvos.
Naujasis premjeras taip pat pažymėjo, kad buvusios vyriausybės žlugimą nulėmė Reformų partijos arogancija, įsitikinimas, kad ji yra neklystanti ir nepažeidžiama bei nenoras suvokti, kad pokyčiai yra būtini.
Sieksime didžiausio ekonomikos ir mokesčių politikos pokyčio nuo tada, kai Estija atgavo nepriklausomybę, sakė p. Ratas.
Gerins sąlygas rusakalbiams
Ponas Ratas, 38 m. naujasis šalies premjeras, iki tol yra buvęs Talino meru. Galimybės užimti vyriausybės vadovo postą jam susidarė po to, kai jis partijos vadovo poste pakeitė Edgarą Savisaarą, prorusiškų pažiūrų neslėpusį skandalingą politiką, kuris ilgus metus taip pat buvo Talino meras. Jam pasitraukus iš politikos, kitos partijos Estijoje nebematė kliūties bendradarbiauti su Centro partija, kuri turi antrą didžiausią frakciją parlamente po ilgus metus Estiją valdžiusios Reformų partijos. Šiuo metu Centro partijos populiarumas, pagal apklausas, Estijoje yra didžiausias.
Naujoji koalicija jau pranešė, kad tęs dabartinęs Estijos pilietybės politiką bei nerems ES pabėgėlių migracijos kvotų ir perkėlimo programos. Partijos taip pat žadėjo stiprinti estų kalbos mokymą tarp nepiliečių Taline ir Narvoje, taip pat gerinti estų kalbos prieinamumą darželiuose ir mokyklose, kelti rusakalbių Estijos gyventojų teisės suvokimą ir priėjimą prie teisinės pagalbos.
Ponas Ratas ne kartą minėjo, kad naujoji koalicija neketina keisti dabartinės valstybės užsienio ir saugumo politikos bei sieks kuo geriau pasiruošti Estijos pirmininkavimui ES Vadovų Tarybai. Pranešta, kad Estija ketina kurti tarptautinį centrą komunizmo nusikaltimams tirti, tam per artimiausius tris metus bus skirta 3 mln. Eur. Būsimasis teisingumo ministras jau sudarė aukšto lygio ekspertų komitetą, kuris kurs instituciją, skirtą tirti nusikaltimus ir suteikti tarptautinę teisinę pagalbą šioje srityje.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti