Turkijos ir ES santykių krizė gilėja: gali būti stabdomos derybos dėl narystės

Tai būtų atsakas į Recepo Tayyipo Erdogano, Turkijos prezidento, vykdomą susidorojimą su politiniais oponentais po liepą įvykusio nesėkmingo karinio perversmo, skelbia „Financial Times“.

Pastarosiomis savaitės prezidento Erdogano administracija suintensyvino valymus, įkalindama opozicijos politikus ir žurnalistus. Po nepavykusio pučo bandymo iš savo pareigų iš viso buvo pašalinta daugiau nei 110.000 kareivių, teisėjų, tarnautojų ir mokytojų, o suimtųjų skaičius siekia 36.000.

Ruošiama rezoliucija

Europos parlamente šiuo metu yra ruošiama neįpareigojanti rezoliucija, kurioje raginama sustabdyti derybas dėl Turkijos narystės ES. Rezoliucijai, dėl kurios turėtų būti balsuojama kitą savaitę, parlamente turėtų pritarti ir socialistų, ilgamečių Ankaros rėmėjų, frakcija. Gianni Pittella, socialistų frakcijos vadovas, sako, kad dramatiškas Turkijos atsitraukimas nuo teisės viršenybės, demokratijos ir žiniasklaidos laisvės principų pasiekė negrįžtamą lygį. Anot jo, Europa tikisi, kad Ankara sugrįš prie demokratijos standartų, tačiau kol kas net minimalios sąlygos tęsti derybų dėl narystės neegzistuoja.

ES šalys narės kol kas neturi vieningos pozicijos dėl Turkijos, bet dauguma jų vis dar nori palikti Turkijai atvirą langą pratęsti ir taip iš esmės įšalusias derybas. Šią savaitę vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime šis klausimas buvo aptartas, tačiau reikšmingų sprendimų tąkart nebuvo priimta. Tačiau padėtį gali pakeisti tolimesnė įvykių eskalacija arba Turkijos sprendimas sugrąžinti mirties bausmę, apie ką ne kartą kalbėjo šalies lyderiai.

Atsibodo globėjiškas tonas

Įtampą tarp Ankaros ir Briuselio puikiai iliustravo antradienį įvykęs Mevluto Cavusoglu, Turkijos užsienio reikalų ministro bei Franko Walterio Steinmeiero, Vokietijos užsienio reikalų ministro susitikimas. Po jo p. Cavusoglu, reaguodamas į kritiką dėl prastos žmogaus teisių padėties, tvirtino, kad Turkijai „atsibodo ES globėjiškas tonas, kalbant apie jos priėmimą į bloką“.

„Mums tikrai pabodo šie pareiškimai, žeminantys Turkiją. Narystės kriterijai yra aiškus, bet egzistuoja dvigubi standartai ir dviveidiškas požiūris. Tai mums nepatinka“ – kalbėjo Turkijos užsienio reikalų ministras.

Savo ruožtu p. Steinmeieris išreiškė susirūpinimą dėl masinių suėmimų ir žiniasklaidos laisvės po nepavykusio perversmo, tačiau pridūrė, kad Vokietija remia savo NATO partnerę kovoje su terorizmu.

„Turkijos veiksmai prieš opozicijos politikus ir pilietine visuomenę, laikraščius, radijo ir televizijos stotis ir nesuskaičiuojamą kiekį mokytojų ir biurokratų neatitinka mūsų konstitucijos standartų. Jie nuėjo tikrai kur kas toliau nei vien kaltų dėl liepos pučo paieška“, – sakė jis.

Vokietija taip pat kategoriškai atmetė Turkijos kaltinimą, esą šalis priglaudžia kovotojus, susijusius su Turkijoje uždrausta Kurdistano darbininkų partija (KDP). Ponas Cavusoglu tvirtino, kad iš 4.500 bylų prieš KDP narius, tik trys įtariamieji buvo išsiųsti į Turkiją.

„Šis kaltinimas yra visiškai nepagrįstas. Dirbome daugelį metų ir žinome, kad KDP Vokietijoje nekelia jokio pavojaus Vokietijai ar Turkijai“, – agentūra „Reuters“ cituoja Hansą Georgą Maasseną, Vokietijos žvalgybos agentūros vadovą.

KDP tęsia 1984-aisiais pradėtą ginkluotą kovą dėl autonomijos siekia, daugiausiai pietrytinėje šalies dalyje. Turkija, JAV ir daugelis kitų Vakarų valstybių šią organizaciją yra pripažinę teroristine.

Tęsiasi 11 metų

Ponas Steinmeieris antradienį sakė, kad derybos dėl narystės turėtų tęstis. Tačiau, jo teigimu, tai, ar Turkija priartės ar nutols nuo ES nėra sprendimas, kurį galima priimti kurioje nors Europos sostinėje. Derybos dėl Turkijos narystės Bendrijoje jau tęsiasi 11 metų, o norą prisijungti prie Bendrijos šalis išreiškė dar 1987-aisiais. Visgi nedaug kas tiki, kad šalies narystės perspektyva šiuo metu iš tiesų yra reali. Iš 35 būtinų suderėti skyrių, derybos pradėtos dėl 16, o pabaigtos – dėl vieno skryriaus.

Todėl, kaip pažymi ekspertai, derybų nutraukimas būtų labiau formalus ir simboliškas gestas iš ES pusės. Tačiau ES Turkija visų pirma yra reikalinga padedant susidoroti su milžiniškais migrantų ir pabėgėlių srautais iš Sirijos. Šiuo metu tarp Bendrijos ir šalies galioja susitarimas, kuriuo Turkija įsipareigojo atgal priimti Graikiją pasiekusius pabėgėlius. Manais Europa pažadėjo 3 mlrd. Eur, bevizį režimą ir greitesnį prisijungimą prie Sąjungos. Tačiau p. Erdoganas jau ne vieną kartą pagrasino atversiantis vartus į Europą pabėgėliams.

Kaip pažymi Amanda Paul, Briuselyje veikiančio Europos politikos centro analitikė, sprendimas sustabdyti derybas neturėtų jokios pozityvios įtakos, kadangi šiuo metu Turkijai nelabai rūpi, ką kalba ir daro ES politikai. Be to, tai dar labiau pablogintų opozicinių partijų šalyje padėtį, greičiausiai sužlugdytų šiuo metu vykstančias derybas dėl Kipro susivienijimo, sugriautų susitarimą dėl migrantų krizės sprendimo bei pastūmėtų Turkiją į Rusijos pusę.