Turkijos ir ES santykių krizė gilėja: gali būti stabdomos derybos dėl narystės

Publikuota: 2016-11-17
Turkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikime šią savaitę netrūko įtampos. „Reuters“ / „Scanpix nuotr.
svg svg
Turkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikime šią savaitę netrūko įtampos. „Reuters“ / „Scanpix nuotr.

Įtampa, pastaruoju metu tvyrojusi tarp ES ir Turkijos, nemažėja, o netrukus gali ir dar labiau paaštrėti. Bendrijoje vis garsiau kalbama apie derybų dėl Turkijos narystės ES sustabdymą.

Tai būtų atsakas į Recepo Tayyipo Erdogano, Turkijos prezidento, vykdomą susidorojimą su politiniais oponentais po liepą įvykusio nesėkmingo karinio perversmo, skelbia „Financial Times“.

Pastarosiomis savaitės prezidento Erdogano administracija suintensyvino valymus, įkalindama opozicijos politikus ir žurnalistus. Po nepavykusio pučo bandymo iš savo pareigų iš viso buvo pašalinta daugiau nei 110.000 kareivių, teisėjų, tarnautojų ir mokytojų, o suimtųjų skaičius siekia 36.000.

Ruošiama rezoliucija

Europos parlamente šiuo metu yra ruošiama neįpareigojanti rezoliucija, kurioje raginama sustabdyti derybas dėl Turkijos narystės ES. Rezoliucijai, dėl kurios turėtų būti balsuojama kitą savaitę, parlamente turėtų pritarti ir socialistų, ilgamečių Ankaros rėmėjų, frakcija. Gianni Pittella, socialistų frakcijos vadovas, sako, kad dramatiškas Turkijos atsitraukimas nuo teisės viršenybės, demokratijos ir žiniasklaidos laisvės principų pasiekė negrįžtamą lygį. Anot jo, Europa tikisi, kad Ankara sugrįš prie demokratijos standartų, tačiau kol kas net minimalios sąlygos tęsti derybų dėl narystės neegzistuoja.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

ES šalys narės kol kas neturi vieningos pozicijos dėl Turkijos, bet dauguma jų vis dar nori palikti Turkijai atvirą langą pratęsti ir taip iš esmės įšalusias derybas. Šią savaitę vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime šis klausimas buvo aptartas, tačiau reikšmingų sprendimų tąkart nebuvo priimta. Tačiau padėtį gali pakeisti tolimesnė įvykių eskalacija arba Turkijos sprendimas sugrąžinti mirties bausmę, apie ką ne kartą kalbėjo šalies lyderiai.

Atsibodo globėjiškas tonas

Įtampą tarp Ankaros ir Briuselio puikiai iliustravo antradienį įvykęs Mevluto Cavusoglu, Turkijos užsienio reikalų ministro bei Franko Walterio Steinmeiero, Vokietijos užsienio reikalų ministro susitikimas. Po jo p. Cavusoglu, reaguodamas į kritiką dėl prastos žmogaus teisių padėties, tvirtino, kad Turkijai „atsibodo ES globėjiškas tonas, kalbant apie jos priėmimą į bloką“.

„Mums tikrai pabodo šie pareiškimai, žeminantys Turkiją. Narystės kriterijai yra aiškus, bet egzistuoja dvigubi standartai ir dviveidiškas požiūris. Tai mums nepatinka“ – kalbėjo Turkijos užsienio reikalų ministras.

Savo ruožtu p. Steinmeieris išreiškė susirūpinimą dėl masinių suėmimų ir žiniasklaidos laisvės po nepavykusio perversmo, tačiau pridūrė, kad Vokietija remia savo NATO partnerę kovoje su terorizmu.

„Turkijos veiksmai prieš opozicijos politikus ir pilietine visuomenę, laikraščius, radijo ir televizijos stotis ir nesuskaičiuojamą kiekį mokytojų ir biurokratų neatitinka mūsų konstitucijos standartų. Jie nuėjo tikrai kur kas toliau nei vien kaltų dėl liepos pučo paieška“, – sakė jis.

Vokietija taip pat kategoriškai atmetė Turkijos kaltinimą, esą šalis priglaudžia kovotojus, susijusius su Turkijoje uždrausta Kurdistano darbininkų partija (KDP). Ponas Cavusoglu tvirtino, kad iš 4.500 bylų prieš KDP narius, tik trys įtariamieji buvo išsiųsti į Turkiją.

„Šis kaltinimas yra visiškai nepagrįstas. Dirbome daugelį metų ir žinome, kad KDP Vokietijoje nekelia jokio pavojaus Vokietijai ar Turkijai“, – agentūra „Reuters“ cituoja Hansą Georgą Maasseną, Vokietijos žvalgybos agentūros vadovą.

KDP tęsia 1984-aisiais pradėtą ginkluotą kovą dėl autonomijos siekia, daugiausiai pietrytinėje šalies dalyje. Turkija, JAV ir daugelis kitų Vakarų valstybių šią organizaciją yra pripažinę teroristine.

Tęsiasi 11 metų

Ponas Steinmeieris antradienį sakė, kad derybos dėl narystės turėtų tęstis. Tačiau, jo teigimu, tai, ar Turkija priartės ar nutols nuo ES nėra sprendimas, kurį galima priimti kurioje nors Europos sostinėje. Derybos dėl Turkijos narystės Bendrijoje jau tęsiasi 11 metų, o norą prisijungti prie Bendrijos šalis išreiškė dar 1987-aisiais. Visgi nedaug kas tiki, kad šalies narystės perspektyva šiuo metu iš tiesų yra reali. Iš 35 būtinų suderėti skyrių, derybos pradėtos dėl 16, o pabaigtos – dėl vieno skryriaus.

Todėl, kaip pažymi ekspertai, derybų nutraukimas būtų labiau formalus ir simboliškas gestas iš ES pusės. Tačiau ES Turkija visų pirma yra reikalinga padedant susidoroti su milžiniškais migrantų ir pabėgėlių srautais iš Sirijos. Šiuo metu tarp Bendrijos ir šalies galioja susitarimas, kuriuo Turkija įsipareigojo atgal priimti Graikiją pasiekusius pabėgėlius. Manais Europa pažadėjo 3 mlrd. Eur, bevizį režimą ir greitesnį prisijungimą prie Sąjungos. Tačiau p. Erdoganas jau ne vieną kartą pagrasino atversiantis vartus į Europą pabėgėliams.

Kaip pažymi Amanda Paul, Briuselyje veikiančio Europos politikos centro analitikė, sprendimas sustabdyti derybas neturėtų jokios pozityvios įtakos, kadangi šiuo metu Turkijai nelabai rūpi, ką kalba ir daro ES politikai. Be to, tai dar labiau pablogintų opozicinių partijų šalyje padėtį, greičiausiai sužlugdytų šiuo metu vykstančias derybas dėl Kipro susivienijimo, sugriautų susitarimą dėl migrantų krizės sprendimo bei pastūmėtų Turkiją į Rusijos pusę.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija?

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
05:50
Dešimtys tūkstančių raštiškų paklausimų VMI: verslui taip saugiausia Premium

Mokesčių įstatymai painūs, o oficialūs jų komentarai, kuriuos teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI),...

Finansai
05:45
Lietuva persiskaičiuoja, kokius turi naftos, dujų, maisto ir kitus rezervus Premium

Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje Lietuvoje susirūpinta ne tik gynybos finansavimu, kariuomenės...

Riboto leidimo „Bentley Bentayga EWB First Edition“ parodys, kas lauks naujųjų flagmano vairuotojų Verslo tribūna

„Visai neseniai Bentley pristatė savo naująjį flagmaną – „Bentayga EWB“ su ilgesne ratų baze. Gamintojas...

Lenkijos parlamentas panaikino ES ginčytą teisėjų drausminės kontrolės sistemą 2

Lenkijos parlamentas antradienį nusprendė panaikinti kontroversišką įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo...

Verslo aplinka
2022.05.26
G. Nausėda sprendimą dėl kandidatavimo antrai kadencijai žada 2023 metų pabaigoje 4

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl kandidatavimo antrai kadencijai tikriausiai apsispręs 2023 metų...

Verslo aplinka
2022.05.26
L. Truss: Vakarai turi užtikrinti V. Putino pralaimėjimą Ukrainoje

Vakarai privalo užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų nugalėtas Ukrainoje, ir turi...

Verslo aplinka
2022.05.26
E. Macronas ragino R. T. Erdoganą gerbti Suomijos ir Švedijos sprendimą dėl NATO 1

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą...

Verslo aplinka
2022.05.26
Taivano ekonomikos viceministras: su Lietuva mus suartino Kinijos politika

Lietuvoje viešintis Taivano ekonomikos viceministras sako, kad jo šalies ekonominę partnerystę su Lietuva...

Verslo aplinka
2022.05.26
VRM ketina nebetęsti judėjimo ribojimo migrantams 2

Judėjimo ribojimo neteisėtiems migrantams, pernai atvykusiems per Baltarusiją į Lietuvą, bus siūloma...

Verslo aplinka
2022.05.26
Estija tikisi SkGD terminalą paruošti iki rudens arba žiemos

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalas, kaip patikino...

Verslo aplinka
2022.05.26
Vokietijos kancleris: V. Putinas karo Ukrainoje nelaimės ir nediktuos taikos sąlygų

Vladimiras Putinas, Rusijos autoritarinis lyderis, karo Ukrainoje nelaimės, ketvirtadienį sakė Olafas...

Verslo aplinka
2022.05.26
G. Landsbergis: siūlymai atiduoti dalį Ukrainos žemių Rusijai yra pavojingi Lietuvai

Pasigirstantys Vakarų šalių politikų ir ekspertų siūlymai dėl taikos atiduoti Rusijai dalį Ukrainos...

Verslo aplinka
2022.05.26
Seimas ėmėsi svarstyti civilinės sąjungos įteisinimo projektą 1

Parlamentarai ketvirtadienio plenariniame posėdyje sutiko pradėti svarstyti civilinės sąjungos įteisinimo...

Verslo aplinka
2022.05.26
ES įšaldyta 23 mlrd. Eur Rusijos centrinio banko turto

Europos Sąjungos (ES) valstybėse įšaldyta apie 23 mlrd. Eur (24,5 mlrd. USD) Rusijos centrinio banko turto,...

Verslo aplinka
2022.05.26
Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
2022.05.26
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
R. Pocius: valstybė už elektrą kompensuos iki 9ct 4

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti...

Verslo aplinka
2022.05.26
Nauji fabrikai: tarp žaliavų stygiaus ir pašokusios paklausos Premium

Jeigu visi šiemet planuojami investiciniai projektai bus įgyvendinti, Lietuvoje atsiras ir daugiau tradicinės...

Pramonė
2022.05.26
Vengrija įveda papildomo pelno mokestį įmonėms 1

Viktoras Orbanas, Vengrijos ministras pirmininkas, trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybė įves papildomo...

Verslo aplinka
2022.05.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku