Susitarta dėl 2017-ųjų ES biudžeto, protestuodama Italija susilaikė

Vienas šalies pareigūnas tai pavadino protestu prieš ES finansavimą kovai su migrantų krize.

„Susilaikymas yra nuosekli žinutė, kad nesame patenkinti tuo, kaip ES naudoja fondus, skirtus migracijai“, – „Politico“ cituoja vieną neįvardintą Italijos pareigūną.

Matteo Renzi, Italijos premjeras spalio pabaigoje žadėjo vetuoti ES biudžetą, jeigu šalys narės nesugebės parodyti solidarumo priimant pabėgėlius.

„Jeigu jūs pastatysite sieną prieš imigrantus, galite pamiršti Italijos pinigus. Jeigu imigrantai ten nekeliaus, ten nekeliaus ir Italijos pinigai“ – tąkart kalbėjo ministras pirmininkas, kreipdamasis į Centrinės Europos valstybes, kurios nepriima pabėgėlių pagal kvotas ir prieštarauja suderėtai ES perkėlimo programai. Viena iš tokių valstybių yra ir ES pirmininkaujanti Slovakija.

Tačiau pritarimas dėl biudžeto Europos Vadovų Taryboje, kuris įvyks lapkričio pabaigoje, nereikalauja vieningo palaikymo, o kvalifikuotos daugumos – 55% valstybių narių, kurios sudaro bent 65% ES gyventojų.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::f27b21a9-39c0-4943-96d5-7b65ac6bc11a

Daugiau lėšų svarbioms sritims

Ivanas Lesay, ES pirmininkaujančios Slovakijos finansų sekretorius, vadovavęs tarybai sakė, kad derybos dėl biudžeto buvo „pilnas iššūkių maratonas“. Anot jo, kitų metų biudžeto stiprybė yra jo susitelkimas ties prioritetais, tokiais kaip migracija ar investicijų skatinimas, siekiant paspartinti ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą. Jis taip atitinka besitęsiančias valstybių narių pastangas konsoliduoti savo viešąsias išlaidas.

Valstybės narės priešinosi Europos parlamento norams didinti išlaidas tuo metu, kai daugelis šalių aktyviai stengiasi mažinti viešąsias išlaidas ir biudžeto deficitą.

„2017-ųjų biudžetas padės apsisaugoti nuo sukrėtimų, suteiks paspirtį mūsų ekonomikai ir pagelbės susidoroti su iššūkiais, tokiais kaip migrantų krizė“, – sakė Kristalina Georgieva, ES biudžeto komisarė.

Migrantų krizės sprendimui ir saugumo didinimui biudžete numatyta 5,91 mlrd. Eur arba 11,3% daugiau nei šiemet. Šios lėšos bus skirtos pabėgėlių perkėlimui, priėmimo centrų kūrimui, integracijos į visuomenę skatinimui ir migrantų, neįgavusių teisės pasilikti, sugrąžinimui į tėvynę. Dalis pinigų taip pat bus skirta pagerinti išorinių Bendrijos sienų apsaugą, kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu.

Ekonomikos gaivinimui iš viso kitąmet numatyta paskirti 21,3 mlrd. Eur – maždaug 12% daugiau nei šiais metais. Labiausiai išaugs finansavimas programai „Erasmus +“ (19%) bei strateginių investicijų fondui (25%). 500 mln. Eur bus nukreipta jaunimo įdarbinimo programoms, tokia pati suma – pienininkams ir kitiems gyvulių augintojams. Europos parlamentas ir Europos Vadovų Tarybą sutarė tęsti 2013 m. priimtą įsipareigojimą 5% sumažinti ES institucijų personalą.

Nežinia dėl „Brexit“

Svarstant kitų metų biudžetą, aktyviai diskutuota ir apie tai, kaip atrodys ES biudžetas iš Bendrijos pasitraukus JK. Kol valstybė išlieka nare, ji privalo mokėti į ES biudžetą, tačiau visiškai nėra aišku, kiek laiko ir kokio dydžio įnašus šalis mokės po „Brexit“. Tarp kitų probleminių klausimų buvo ir kritęs svaro kursas, kuris mažina JK įnašą.

Svarui sterlingui netekus maždaug penktadalio savo vertės po „Brexit“ referendumo, metinis 2016-ųjų JK 10,3 mlrd. GBP įnašas tapo vertas tik 11,5 mlrd. Eur, gerokai mažiau nei buvo sutarta. „Politico“ skelbė, kad susidariusi biudžeto skylė bus padengta iš baudų, surinktų iš kompanijų ir šalių narių, kurios pažeidė ES konkurencijos taisykles. Šiemet tokių baudų vertė siekė 1,1 mlrd. Eur.

Kas padengs likusią dalį trūkstamų lėšų, iki šiol neaišku. Komisijos atstovai ramino, kad visas 2016-ųjų metams suplanuotas biudžetas iki metų pabaigos nebus panaudotas, todėl problemų artimiausiu metu neiškils. Kaip bebūtų, neabejojama, kad ES biudžetas bus viena svarbiausių temų prasidėjus deryboms dėl to, kaip atrodys JK ir ES išsiskyrimas. Theresa May, JK premjerė, žadėjo tai padaryti iki kitų metų kovo.

„ES biudžeto klausimas bus tarp pačių svariausių. Klausimas, kaip bus padengtas JK įnašas yra nepaprastai svarbus ES, siekiant išvengti bankroto. Ir tai bus rimtas išbandymas likusioms 27 valstybėms narėms, kurios turės atrasti sutarimą“, – „Politico“ cituoja neįvardintą ES diplomatą.

Tikrieji pokyčiai greičiausiai prasidės nuo 2019-ųjų, kai ES pabaigs svarstyti septynerių metų biudžetą 2020-2026 m. laikotarpiui. Tikimasi, kad Europos Komisija jo projektą pateiks jau kitąmet.