Valstybės kontrolė: biudžetas – ydingas, į siūlymus neatsižvelgta

Tokios išvados daromos Valstybės kontrolės pateiktoje 2017 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ataskaitoje.

Pasak institucijos, pagrindinės problemos lieka tos pačios, kurios buvo išvardytos pernai – biudžetas neplanuojamas ilgesniam laikotarpiui nei vieneri metai, jis neorientuotas į rezultatus, formuojamas neatliekant nuoseklios analizės.

Be to, jau pernai be pagrindo didintas struktūrinis biudžeto deficitas kitų metų biudžete auga dar labiau, tokiu būdu vėl ignoruojama perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė.

„Buvusi ydinga biudžeto projekto rengimo praktika liko ir rengiant 2017 m. valstybės biudžeto projektą“, – rašoma ataskaitoje.

Netelpa į neambicingus tikslus

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad struktūrinis valstybės sektoriaus deficitas pagal suplanuotą biudžetą kitąmet sudarys 1,3%. Tai ne tik daugiau nei šiemet(0,9%), bet ir daugiau nei vidutinio laikotarpio tikslas, kuriuo siekiama, kad biudžeto deficitas neperkoptų 1%.

Be to, vadinamoji perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė numato, kad biudžeto balansas gali būti neigiamas, tačiau deficitas turi būti mažesnis nei praėjusiais metais.

Valstybės kontrolė pastebi, kad pernai ji konstatavo, jog nustatytas vidutinio laikotarpio tikslas (1%) yra neambicingas.

„Akivaizdu, kad rengiant 2017 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus net ir tokio tikslo nesilaikoma“, – rašoma ataskaitoje.

Be to, institucija prideda, jog egzisuoja dar didesnio deficito rizika.

„Pajamos iš PVM suplanuotos ambicingai, o dalis išlaidų, kurios savo esme atitinka valstybės biudžeto asignavimus ir turėjo būti planuojamos atitinkamose programose, yra planuojamos apmokėti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų“, – dėsto Valstybės kontrolė. 

Aiškina socialiniu modeliu

Reaguodama į kritiką, Finansų ministerija išplatino pranešimą, kuriame pabrėžia, kad esminė Valstybės kontrolės išvada vis dėlto yra palanki – pripažįstama, kad 2017 m. valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė yra netaikoma pagrįstai, taip pat pagrįsta yra tai, kad struktūrinio postūmio užduotis 2017 metams nenustatyta.

Pasak Rasos Budbergytės, laikinosios finansų ministrės, biudžeto deficitas didėja dėl socialinio modelio įgyvendinimo, tačiau tai yra leistina, mat struktūrinės reformos „ilguoju laikotarpiu suteikia teigiamą postūmį ekonomikai“.

„Esame apskaičiavę, kad be minėtos reformos ir gyventojų pajamas didinančių socialinių priemonių, valdžios sektorius kitais metais galėtų būti perteklinis“, – teigiama išplatintame p. Budbergytės komentare.

Sistema veikia tik formaliai

Kaip vieną pagrindinių biudžeto problemų Valstybės kontrolė įvardija trumpalaikį planavimą – biudžetas sudaromas tik metams į priekį. Nors Seimas kasmet kartu su biudžetu priima ir įstatymą, numatantį pagrindinius valstybės finansų rodiklius trims metams į priekį, šis įstatymas iš esmės nieko nereiškia, mat numatytų rodiklių neprivalu laikytis.

„Lietuvoje vidutinio laikotarpio biudžeto sistema veikia tik formaliai“, – pabrėžia Valstybės kontrolė. Ataskaitoje pridedama, kad tai yra pastebėjusi ir Europos Komisija.

Turėti vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą ES šalys narės yra įpareigotos Bendrijos direktyvos.

Svarbu išlaidos, o ne rezultatas

Valstybės kontrolė taip pat teigia, kad Lietuvos biudžetas yra orientuotas į išlaidas, o ne į rezultatą.

„Biudžete parodoma, kiek bus skiriama lėšų asignavimų valdytojui trims išlaidų rūšims: darbo užmokesčiui, turtui įsigyti ir kitoms išlaidoms. Biudžeto projekto pateikimo forma nesusieja mokesčių mokėtojų pinigų su siekiamais asignavimų valdytojų tikslais ir rezultatais, todėl nesudaromos prielaidos visuomenei įsitraukti į biudžeto valdyseną, didesnėms paskatoms mokėti mokesčius ir planuojamu laikotarpiu reikalauti pasiekti ambicingesnių tikslų“, – aiškinama institucijos pateiktoje išvadoje.

Pernai Valstybės kontrolė siūlė Vyriausybei formuojant biudžetą parengti esamų viešųjų išlaidų efektyvumo analizę ir įvertinti esamą padėtį, „turint aiškų tikslą, ko siekiama, palyginant su euro zonos valstybių narių vidurkiu“.

„Buvo siūloma šios analizės pagrindu formuoti vidutinio laikotarpio išlaidų efektyvumo didinimo gaires ir nustatyti kokybinius rezultatus, atitinkamai didinant arba mažinant tam tikros srities finansavimo lygį, – rašoma atakaitoje. – Atlikus 2017 m. biudžeto projekto vertinimą galima konstatuoti, kad nė į vieną Fiskalinės institucijos (Valstybės kontrolės – VŽ) siūlymą nebuvo atsižvelgta.“ 

Įvertino ir Lietuvos bankas

VŽ šiandien rašo, kad biudžetą įvertinusiems ekonomistams taip pat kliūva, jog nėra daugiamečio biudžeto sudarymo, o dabar tvirtinama trimetė pajamų ir išlaidų prognozė „tėra vitrina be turinio“.

Praėjusią savaitę planuojamą biudžetą įvertino Lietuvos bankas. Jo ekspertai akcentuoja, kad projektuose formuojamas 2017 m. valdžios sektoriaus balansas „nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos“.

Centrinis bankas teigiamai vertina, kad projektuose numatyti planai didinti asignavimus savivaldos institucijoms iš gyventojų pajamų mokesčio bei valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų ir griežčiau kontroliuojamas skolinimasis finansinio stabilumo kontekste, tačiau skeptiškai vertina planus surinkti PVM, iš kurio į biudžetą sukrinta beveik pusė mokestinių pajamų.