Moldova renkasi tarp Europos ir Maskvos
Pirmuose tiesioginiuose prezidento rinkimuose Moldovoje per 20 metų šalies piliečiai dar kartą renkasi geopolitinę šalies kryptį. Šį kartą persvara yra Maskvos pusėje.
Antrajame prezidento rinkimų ture, kuris vyksta sekmadienį, geresnes galimybes nugalėti turi Igoris Dodonas, prorusiškas kandidatas, kuris pirmajame ture laimėjo solidžia persvarą, iš viso surinkęs net 48,7% balsų. O europinę valstybės kryptį išlaikyti žadanti Maia Sandu, priklausanti partijai Veiksmas ir solidarumas, tą kartą liko antra su 38% balsų. Likę septyni kandidatai gerokai atsiliko nuo favoritų.
Rinkimų rezultatai gali nulemti svarbiausius artimiausių metų Moldovos politinius sprendimus. Ponas Dodonas, buvęs ekonomikos ministras, Rusijos žiniasklaidai yra sakęs, kad šalies Asociacijos sutartis su ES buvo klaida ir ragina šiuo klausimu paskelbti referendumą bei puoselėti geresnius santykius su Maskva.
Savo ruožtu p. Sandu, buvusi švietimo ministrė, rinkimų kampanijos metu tikino esanti vienintelė, galinti užtikrinti tolimesnę ES ir Moldovos santykių plėtrą. Likę proeuropietiški kandidatai pasitraukė iš rinkiminės kovos ir išreiškė paramą p. Sandu.
Tiesa, prezidento galios Moldovoje yra gana ribotos. Proeuropietiška save vadinanti Demokratų partija turėtų išsaugoti daugumą parlamente iki 2018 m. Visgi p. Sandu rinkimuose atsisakė šios partijos paramos, baimindamasi, kad bus pradėta tapatinti su nepopuliaria, korupcijos skandalų nuolat krečiama šalies valdžia. Ponas Dodonas savo Facebook paskyroje tvirtino, kad p. Sandu yra Vašingtono kandidatė.
Pirmajame rinkimų ture dalyvavo mažiau nei pusė rinkimų teisę turinčių Moldovos gyventojų. Tai yra pirmieji tiesioginiai Moldovos prezidento rinkimai per 20 metų, iki tol šalies vadovą rinkdavo parlamentarai.
Didelė dalis skurdžiausios Europos valstybės piliečių dirba užsienyje, daugiausiai Rusijoje arba Rumunijoje. Šalį taip pat kamuoja neišspręstas teritorinis konfliktas, kai 1990 m. nuo jos atsiskyrė separatistinis Padnestrės regionas, įkūręs nepripažintą valstybėlę, kuri yra tiesiogiai priklausoma nuo Rusijos paramos. Tačiau ekonomiškai nuo Rusijos išlieka priklausoma ir Moldova, kuriai pastaraisiais metais skaudžiai sudavė Maskvos atsisakymas priimti šalies žemės ūkio produkciją.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti