Bulgarai renka prezidentą, rezultatai nulems ir vyriausybės ateitį

Ponia Cačeva, dabartinė parlamento pirmininkė, ilgą laiką buvo laikoma rinkimų favorite, tačiau p. Radevui pavyko išauginti savo rėmėjų gretas ir nugalėti pirmajame rinkimų ture. Prieš savaitę jis surinko šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį rinkėjų balsų, p. Cačevą palaikė 22% rinkimuose dalyvavusių piliečių.

Pirmajame prezidento rinkimų ture iš viso dalyvavo net 21 kandidatas, tarp kurių – ir buvęs kalinys Biseras Milanovas, dar vadinamas „Stalinu“, arba Yordanka Koleva, aiškiaregė, pasakojusi apie savo neeilinę draugystę su Vladimiru Putinu ir Tony Blairu.

Tarp svarbiausių temų – santykiai su Rusija

Dabartinis šalies prezidentas Rosenas Plevnelievas antros kadencijos nesiekia ir rinkimuose nedalyvauja. Prieš rinkimus interviu BBC jis įspėjo apie didėjančią Rusijos įtaką šiai Balkanų valstybei.

Santykiai su Rusija iš tiesų buvo vienas rinkiminės kampanijos akcentų. Abu antrajame ture dalyvaujantys politikai pasisako už ES sankcijų Rusijai panaikinimą bei geresnių santykių paieškas. Šaltojo karo laikotarpiu Bulgarija dėl savo artimų ryšių su SSRS kartais dar buvo vadinama „šešioliktąja sovietine respublika“. Didelė dalis bulgarų iki šiol jaučia kultūrinį ir istorinį artumą šiai valstybei. O dauguma bulgarų politikų įsitikinę, kad ES sankcijos Rusijai ne tik pakenkė šalies ekonomikai, bet ir buvo neefektyvios, nes nepakeitė Maskvos požiūrio ir elgesio.

Tiek p. Radevas, tiek ir p. Cačeva mėgina balansuoti tarp valstybės interesų Briuselyje ir Maskvoje. Jų manymu, Bulgarijos įsipareigojimai ES ir NATO netrukdo artimumui su Maskva palaikyti. Ponas Radevas „Reuters“ sakė, kad Bulgarija neieško alternatyvų ES ir NATO narystei. Tačiau anksčiau jis taip pat yra teigęs, kad Krymas de facto priklauso Rusijai. Savo ruožtu p. Cačeva, kuri neslepia fakto, kad praeityje priklausė komunistų partijai, tvirtino, kad tiek Bulgarija, tiek ir ES turi „interesą palaikyti dialogą su Rusija“.

Dimitaras Bechevas, Rusijos politikos ekspertas Balkanuose Harvardo universitete, „Politico“ sakė, kad abu kandidatai ne itin skiriasi dėl savo požiūrio į Maskvą, tačiau p. Radevo išrinkimas būtų rimtesnis signalas, kad Bulgarija krypsta Rusijos link. Bulgarijos ekonominiai ryšiai su Maskva išlieka intensyvus, šalis yra priklausoma nuo rusiškų dujų. Tačiau prieš metus Sofija supykdė Rusiją, kai uždraudė naudoti šalies oro erdve rusų skrydžiams į Siriją.

Išbandymas vyriausybei

Poną Radevą daugiausiai palaiko rinkėjai, nusivylę šiandienine Bulgarijos vyriausybe. Todėl šie rinkimai kartu yra ir visuomenės nuomonės apie dabartinį premjerą išraiška. Jis yra žadėjęs atsistatydinti ir sušaukti pirmalaikius rinkimus, jeigu jo palaikoma kandidatė, kuri dažnai yra kritikuojama dėl charizmos stokos, nelaimės rinkimų. Politikos apžvalgininkai antrajame ture pranašauja lygią ir atkaklią kovą.

Skurdžiausią ES valstybę kamuoja nuolatiniai korupcijos skandalai. 2013-aisiais p. Borisovo vyriausybė privalėjo atsistatydinti po to, kai tūkstančiai bulgarų išėjo į gatves protestuoti prieš neskaidrų šalies o valdymą, o net aštuoni žmonės padegė save. Vėliau panašiomis aplinkybėmis krito ir technokratiška premejro Plameno Orešarskio vyriausybė. Šiuo metu premjeras p. Borisovas vadovauja mažumos vyriausybei.

Prezidentas Bulgarijos politinėje sistemoje atlieka labiau reprezentacines funkcijas, tačiau turi galių skirti ir kai kuriuos aukštus pareigūnus.