Ko verslas tikisi iš naujos Lietuvos vyriausybės

„Po Seimo rinkimų verslas nusiteikęs pozityviai, valdymo pokyčiai išties reikalingi. Artimiausiu laiku drauge su Vyriausybės atstovais turėsime nusistatyti formą, kaip vyks abipusis bendradarbiavimas. O ar Vyriausybė ir jos vadovas turės noro įsiklausyti į verslo siūlymus, pamatysime vėliau“, – sako Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Jis kol kas nesiryžta prognozuoti, ar verslui ir naujajai Vyriausybei pavyks rasti efektyvų bendradarbiavimo formatą – tai, jo nuomone, paaiškės po 1–2 ministrų kabineto darbo metų.

LPK vadovo teigimu, su nueinančiąja Vyriausybe verslo asociacijos aktyviai diskutavo, teikė siūlymus, kaip gerinti verslo aplinką Lietuvoje.

„Tiesa, pasigirti, kad į visus mūsų siūlymus buvo įsiklausyta, negalėčiau. Tačiau pozityviai vertiname tai, kad Vyriausybei ir Seimui užteko ryžto patvirtinti naująjį Darbo kodeksą. Tiesa, šiuo metu nebeaišku, koks likimas laukia šio verslui itin svarbaus teisės akto“, – sako p. Dargis.

Anot jo, vienas pirmųjų verslo pageidavimų naujajai valdžia – neskubėti keisti neseniai priimto Darbo kodekso, o pirmiau kurį laiką pasižiūrėti, kaip jis veikia gyvenime ir tik tada koreguoti praktikoje nepasiteisinusias nuostatas.

„Neapgalvoti skubūs pakeitimai duotų ryškų neigiamą signalą investuotojams. Šiandien itin svarbu, kad Vyriausybė nedarytų staigių judesių, kurie gali pabloginti investicinį klimatą šalyje. Tai liečia ne tik Darbo kodeksą, bet ir kitus teisės aktus“, – pramonininkų poziciją dėsto p. Dargis.

Jo teigimu, verslui šiuo metu aktualiausia, kad naujoji Vyriausybė, įsiklausydama į pageidavimus, ryžtųsi pozityvioms permainoms, pertvarkant švietimo sistemą, gerinant valstybinio turto valdymą, konkurencinę aplinką.

„Norime būti konstruktyviu Vyriausybės partneriu. Abipusis verslo ir Vyriausybės bendradarbiavimas – būtina sąlyga šalies konkurencingumo didinimui, eksporto apimčių augimui“, – tvirtina LPK prezidentas.

Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) į Vyriausybės vadovo postą pasiūlytą Sauliaus Skvernelio kandidatūrą vertina teigiamai.

„Pagrindinės idėjos bus formuojamos Seime, o Vyriausybė tik turės šias idėjas įgyvendinti, todėl p. Skvernelio kandidatūra atrodo geras pasirinkimas. Tai energingas ir ryžtingas žmogus, su tam tikra ūkininko gyslele. Kiek matėme, p. Skverneliui limpa logika, jis geba vertinti argumentus ir į juos atsižvelgti, o tai irgi gera savybė“, – sako p. Arlauskas.

Nueinančios Vyriausybės kanceliarijai, jo nuomone, ne visada pavykdavo suvaldyti atskirų ministerijų veiksmus. Naujoji Vyriausybė su šia problema greičiausiai nesusidurs – koalicija šį kartą mažiau spalvinga ir didžioji dalis ministerijų bus VŽS rankose.

Pono Arlausko nuomone, naujoji koalicija yra linkusi išgirsti verslo argumentus: organizacijos jau yra gavusios raštišką VŽS lyderio Ramūno Karbauskio patikinimą, kad suformavus politinę daugumą bus pasirašytas bendras susitarimas, kurio nuostatos turėtų būti įtrauktos į Vyriausybės programą.

„Pagal susitarimą verslas įsipareigos 5% padidinti vidutinį atlyginimą, o Vyriausybė turėtų imtis švietimo reformos, kad universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų absolventai geriau atitiktų darbo rinkos poreikius. Kalba eina ir apie tai, kad vienodai būtų remiamos vietinės ir užsienio investicijos“, – nurodo p. Arlauskas.

Pono Dargio nuomone, itin svarbu, kad efektyviai ir lanksčiai dirbtų Ūkio ministerija (ŪM), kuriai vadovauti, pagal koaliciją šiandien sudariusių VŽS ir Lietuvos socialdemokratų partijų susitarimą, yra patikėta socialdemokratams.

„Mums svarbiausia, kaip bus rengiamasi ketvirtajai pramonės revoliucijai, kuri turi užtikrinti Lietuvos pramonės konkurencingumą. Šiam pasirengimui turės diriguoti ŪM. Ministerijos požiūris turi būti toliaregiškas, o veiksmai modeliuojami, atsižvelgiant į 4–5 m. perspektyvą“, – atkreipia dėmesį p. Dargis.

Tuo tarpu p. Arlauskas tvirtina, kad verslui nėra didelio skirtumo, kurios partijos atstovai stos prie ŪM vairo, nes jos įtaka šiuo metu nebėra tokia didelė kaip anksčiau.

„Kiekvienas laikmetis turi savo ypatumus. Kažkada ŪM buvo itin svarbi ministerija, bet šiandien ji nėra esminius sprendimus priimanti institucija – visą politiką dabar formuoja Europos Sąjunga ir nuo ŪM mažai kas priklauso. Šio laikotarpio ES paramos priemones taip pat jau sudėliotos, ŪM yra likusi daugiau priežiūros funkcija. Todėl nėra labai svarbu, kas jai vadovaus, tai daugiau kosmetiniai dalykai“, – aiškina p. Arlauskas.

Po ŪM sparnu esančios institucijos „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“, jo vertinimu, atlieka reikšmingas funkcijas – siekia skatinti eksportą ir pritraukti investicijas į Lietuvą. Tačiau „Verslios Lietuvos“ veiklos kryptis formuoja Ekonominės diplomatijos taryba, į kurios darbą aktyviai įsitraukusi Užsienio reikalų ministerija, kitos ministerijos bei verslo organizacijos. Tad ŪM vaidmuo ir čia nėra lemiamas, įsitikinęs p. Arlauskas.

„O „Investuok Lietuvoje“ šiandien yra gana savarankiška organizacija, jai ŪM įtaka nėra ypač didelė“, – svarsto jis.

Biurokratinės ir administracinės naštos verslui mažinimas, anot p. Arlausko, taip pat daugiau priklauso ne nuo ŪM, o nuo valdančiųjų politinės valios.

„Kas iš to, kad dirbo saulėtekio, saulėlydžio ir kitokios komisijos, bet nebuvo politinės valios ką nors keisti. Našta verslui mažės tada, jei atsiras politinė valia sumažinti valdininkų skaičių“, – įsitikinęs jis.

FOTOGALERIJA Koalicijos sutarties pasirašymas (27 nuotr.)