Išmušė valanda: arba Clinton, arba Trumpui

Publikuota: 2016-11-08
Neabejotina JAV prezidento rinkimų favoritė išliko Hillary Clinton, tačiau Donaldas Trumpas išsaugojo galimybes pateikti staigmeną.
Aleksejaus Filipovo („Sputnik“ / „Scanpix“) nuotr.
Neabejotina JAV prezidento rinkimų favoritė išliko Hillary Clinton, tačiau Donaldas Trumpas išsaugojo galimybes pateikti staigmeną. Aleksejaus Filipovo („Sputnik“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Politologai spėja, kad šiandien vykstančiuose JAV prezidento rinkimuose didelės intrigos nėra – demokratės Hillary Clinton kelias į pergalę yra tiesesnis ir lengvesnis. Tačiau pasaulis vis tiek laukia užgniaužęs kvapą: išsišokėlio, su politika beveik nesusipažinusio respublikono Donaldo Trumpo pergalė krestelėtų ne tik Ameriką, bet ir visą planetą. O ir galimybių laimėti jis vis dar turi.

Daugelį mėnesių trukusi intensyvi ir nemaloni JAV prezidento rinkimų kampanija baigėsi. Išankstiniuose rinkimuose jau balsavo rekordinis skaičius amerikiečių – per 40 mln., o likusieji galės tai padaryti oficialią rinkimų dieną – antradienį. Ilgą laiką trukęs demokratų kandidatės p. Clinton, siekiančios tapti pirmąja JAV prezidente moterimi, pirmavimas iš esmės nebuvo pertrauktas, vėliausios žinios – irgi jai palankios. Tačiau egzistuoja ir scenarijai, pagal kuriuos sėkmė lydėtų jos varžovą respublikoną.

Abu kandidatai pastarosiomis paromis miegojo vos po keletą valandų ir iš paskutiniųjų mėgino aplankyti kuo daugiau potencialių savo rinkėjų. Ponas Trumpas net ėmėsi kiek netikėto manevro – aplankė įprastai demokratams tradiciškai palankias valstijas, kuriose įžvelgė potencialą nugalėti ir prisidėti taip sau reikalingų rinkikų balsų.

Trečiadienį turėtų paaiškėti, kuris iš jų – ar 69-erių buvusi Valstybės sekretorė, buvusio prezidento Billo Clintono žmona p. Clinton, ar 70-metis milijardierius verslininkas, politinės patirties neturintis p. Trumpas – taps Baltųjų rūmų šeimininku ketveriems metams.

Sunku, bet įmanoma

Kaip skaičiuoja „Politico“, norėdamas pradėti žygį pergalės link, p. Trumpas pirmiausia turi laimėti trijose svarbiausiose svyruojančiose valstijose – Floridoje, Ohajuje ir Šiaurės Karolinoje. Abiejų kandidatų galimybės ten yra maždaug apylygės. Tuomet p. Trumpui dar būtina iškovoti pergales Jutoje, Arizonoje ir Džordžijoje – valstijose, kurios įprastai palaiko respublikonus, tačiau ir čia šiemet galimi netikėtumai. Pavyzdžiui, Jutos valstijoje itin populiarus nepriklausomas kandidatas Evanas McMullinas, kurį aktyviai remia mormonų bendruomenė.

Užsitikrinus visus šių valstijų rinkikus, respublikonui iki pergalės dar trūktų 17 jų balsų. Šiuos jis galėtų pelnyti Pensilvanijoje, kur respublikonų kandidatas aktyviai agitavo vykdydamas savo kampaniją, nors pranašumą ten vis tiek išlaikė demokratai. Kitas kelias į pergalę – sėkmė mažose valstijose: Ajovoje, Nevadoje, Meine ir Naujajame Hampšyre. Tiesa, tokiu atveju negalima pralaimėti nė vienoje iš jų.

Trečiasis, iš pažiūros sunkiausias, kelias, kurį paskutinėmis kampanijos dienomis pasirinko p. Trumpas, – mėginti į savo pusę patraukti kai kurias tradicines demokratų valstijas, kaip Mičiganas, Minesota, Viskonsinas arba Virdžinija. Apklausos rodo, kad tam tikrą sėkmę respublikonas čia jau pasiekė.

Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro direktorius, VŽ sako, kad galimybių nugalėti p. Trumpas turi todėl, kad bent penkiose valstijose, kurios iki šiol buvo laikytos neabejotinai palankiomis demokratams, p. Clinton pozicijos susvyravo ir dabar jos pergalė nebėra tokia užtikrinta. Būtent čia p. Trumpas nukreipė savo kampaniją paskutinėmis dienomis: sekmadienį lankėsi Minesotos valstijoje, pirmadienį – Mičigane. Jeigu jam pavyktų iškovoti bent keletą tokių netikėtų pergalių, reikiamus 270 rinkikų sutelkti taptų įmanoma misija.

Tačiau demokratai neketina lengvai pasiduoti. Ponas Clintonas, buvęs JAV prezidentas, taip pat aplankė Mičiganą sekmadienį, o pirmadienį čia atvyko ir Barackas Obama, dabartinis prezidentas, su žmona Michelle. Aukšti šiandieniniai p. Obamos reitingai paverčia pirmąją šalies porą vienu veiksmingiausių demokratų ginklų šioje rinkimų kampanijoje.

Pergalė su ribota valdžia

Kęstutis Girnius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, tikina, kad intrigos šiuose JAV prezidento rinkimuose jau beveik nėra ir p. Clinton turėtų iškovoti nesudėtingą pergalę. Politologo teigimu, p. Trumpo reitingų priartėjimas yra natūralus procesas, matomas per daugelį rinkimų, – favorito atotrūkis visuomet mažėja, artėjant rinkimų dienai.

Tiesa, p. Girnius pabrėžia, kad amerikiečiai dėl bendro abiejų kandidatų nepopuliarumo gali ne itin aktyviai susirinkti prie balsadėžių, o mažas aktyvumas yra palankesnis p. Trumpui. Be to, kai kurie jo šalininkai, panašiai kaip per Seimo rinkimus Lietuvoje 1992-aisiais, kai nedaugelis pripažino, kad balsavo už Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), bet ši iškovojo triuškinamą pergalę, galėjo vengti viešai reikšti savo paramą respublikonui, bet per rinkimus balsuoti už jį. Tačiau net ir šie veiksniai neturėtų reikšmingai pakeisti galutinio rezultato.

Politologas atkreipia dėmesį: kad ir koks būtų prezidento rinkimų rezultatas, respublikonams pavyks išlaikyti Atstovų rūmus ir Senatą, ir tai apribos p. Clinton galimybes veikti po rinkimų. Respublikonų politikai aktyviai mėgino atsieti prezidento rinkimų kampaniją nuo kitų balsavimų, kad net p. Trumpo nemėgstantys rinkėjai nenusigręžtų nuo pačios partijos. Kol kas atrodo, kad jiems tai įgyvendinti pavyko.

„Per pastaruosius šešerius metus JAV politika iš esmės buvo neefektyvi, kai respublikoniškas Kongresas ribojo demokrato prezidento Baracko Obamos galias. Po šių rinkimų ši krizė ne tik neišsispręs, bet dar labiau pagilės, nes nėra galimybių demokratams atsiimti Atstovų rūmų, respublikonai ten žiūrės į p. Clinton kaip į nerimtą prezidentę. O Senate, net jeigu pavyks užsitikrinti trapią daugumą, 51 ar 52 mandatus, to neužteks, nes efektyviam įstatymų priėmimui reikia 60 narių daugumos“, – aiškina politologas.

Amerikiečiai lapkričio 8-ąją renka ne tik prezidentą, bet ir Atstovų rūmų narius, trečdalį Senato, taip pat valstijų pareigūnus, kai kuriose valstijose balsuos referendumuose dėl marihuanos legalizavimo ar ginklų įsigijimo taisyklių. Kaip pabrėžia „The Economist“, jeigu prezidente taps p. Clinton, tačiau abiejuose Kongreso rūmuose daugumą išsaugos respublikonai, net elementarias programines nuostatas, tokias kaip teisėjų paskyrimas į laisvas vietas Aukščiausiajame Teisme, įgyvendinti bus sudėtinga. Savo ruožtu, jeigu pergalę vis dėlto švęs p. Trumpas, jo galimybės įgyvendinti savuosius pažadus bus iš esmės neribotos.

Laimės ispanakalbių ir moterų balsais?

Pono Kojalos teigimu, respublikono galimybės būtų buvusios kur kas geresnės, jeigu jis kampanijos metu būtų išvengęs užgaulių komentarų apie moteris ir ypač apie ispanakalbius rinkėjus, kuriuos jis net išvadino prievartautojais. Išankstinio balsavimo aktyvumo duomenys rodo, kad moterys rinkimuose dalyvauja aktyviau, – jos kol kas sudarė 56% visų rinkėjų.

Žinoma, negalima teigti, kad visos moterys balsuoja už demokratų kandidatę p. Clinton. Tačiau apklausos rodo, kad ją palaiko maždaug du trečdaliai moterų. Panašios tendencijos ir tarp ispanakalbių, tiesa, šių rinkėjų įtaka yra reikšminga ne visose valstijose. Tačiau jie sudaro svarbią dalį elektorato keliose svyruojančiose valstijose, kurių rezultatas gali lemti visų rinkimų baigtį: tai Florida, Džordžija ir Šiaurės Karolina. Išankstinio aktyvumo rezultatai rodo, kad šiose valstijose ispanakalbių aktyvumas yra didesnis nuo 1,5 iki 2,5 karto, palyginti su 2012-ųjų rinkimais.

Kita vertus, per pastaruosius dvejus rinkimus rekordiškai aktyviai balsavo juodaodžių bendruomenė ir beveik vieningai palaikė demokratų kandidatą p. Obamą. Šiemet padėtis kitokia: išankstinio balsavimo aktyvumas yra rekordinis, tačiau juodaodžiai yra gerokai pasyvesni.

Teisėsaugos įsikišimas

Svarbus ir prieštaringas vaidmuo šioje rinkimų kampanijoje atiteko teisėsaugos institucijoms, tyrusioms p. Clinton asmeninio elektroninio pašto naudojimo tarnyboje istoriją. Dar vasarą Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė baigęs tyrimą ir nusikalstamos veiklos požymių neradęs. Tačiau kai liko kiek daugiau nei savaitė iki balsavimo, FTB tyrimą atnaujino.

Po šio FTB pranešimo Kongrese intriga grįžo ir abiejų kandidatų reitingai gerokai apsilygino. Tai buvo beprecedentis teisėsaugos įsikišimas, kai liko tiek mažai laiko iki balsavimo. Respublikonai netruko išnaudoti šią kortą ir akcentavo demokratų kandidatės neatsakingumą bei netinkamumą prezidento postui. Vienoje nacionalinėje „ABC News“/„Washington Post“ apklausoje p. Trumpas po daugelio mėnesių net buvo įsiveržęs į priekį (46% ir 45%).

Tačiau sekmadienį FTB dar kartą pareiškė: ir šįkart tyrimas baigtas nepateikiant kaltinimų. „Dabar ji yra apsaugota korumpuotos sistemos. Tai visiškai korumpuota sistema. Tai sakau jau ilgą laiką“, – taip į nepalankią naujieną reagavo p. Trumpas. Jo manymu, biuras negalėjo taip sparčiai perskaityti visų 650.000 naujai atrastų laiškų.

Tą pačią dieną paskelbti nacionalinės „ABC News“/ „Washington Post“ apklausos rezultatai parodė, kad p. Clinton padidino atotrūkį nuo varžovo ir tuo metu pirmavo 48% prieš 43%, nors apklausa buvo atlikta dar prieš žinią iš FTB. Vis dėlto kai kuriose svarbiose svyruojančiose valstijose keliais procentiniais punktais pirmavo p. Trumpas, o šie rezultatai yra svarbesni ir tikslesni.

Kad ir kaip baigtųsi rinkimai, amerikiečiai norės kuo greičiau juos užmiršti. Ponas Grinius atkreipia dėmesį, kad kandidatai kampanijos metu apie seksą kalbėjo daugiau nei apie tikrą politiką ir nusileisdavo iki žemiausio lygio, todėl amerikiečiai po šių rinkimų nebegalės likusio pasaulio mokyti demokratijos. Per televizinius debatus abu kandidatai nuolat ieškojo kandžiausių epitetų vienas kito atžvilgiu, narstė praeities nuodėmes ir skandalus, kaltino vienas kitą melu ar net gyvenimu alternatyvioje realybėje, o tikrosios amerikiečių ir viso pasaulio problemos likdavo antrame plane. Nenuostabu, kad jie tapo nepopuliariausiais kandidatais į prezidento postą JAV rinkimų istorijoje.

Rinkimų įtaka Rytų Europai

Rytų ir Vidurio Europos valstybės, įskaitant Baltijos šalis, savo saugumo politiką įprastai projektuojančios NATO ir JAV karinės galios pagrindu, nerimaudamos laukia šių rinkimų rezultatų. Ponas Trumpas ne kartą yra pabrėžęs, kad jo pergalės atveju šalies įsitraukimas į NATO veiklą būtų mažinamas. Jis yra užsiminęs apie būtinybę gerinti santykius su Rusija ir galbūt net naikinti jai taikomas sankcijas. Užsienio politikos sferoje p. Trumpas – kur kas mažiau nenuspėjamas už konkurentę Demokratų partijos stovykloje.

Kaip interviu VŽ yra sakęs Danas Hamiltonas, „Austrian Marshall Plan Foundation“ profesorius ir Vašingtono Johnso Hopkinso universiteto Transatlantinių santykių centro direktorius, p. Trumpas, skirtingai nuo p. Clinton, neturi politinės patirties ir kol kas tik kalba. Tačiau neatmestina, kad kai kurie radikalesni respublikonai, palaikantys izoliacinę politiką, iš tiesų kelia klausimų dėl Amerikos įsipareigojimų NATO ir dėl Baltijos šalių gynybos.

Tačiau, p. Hamiltono teigimu, respublikonai savo partijos viduje šiuo požiūriu yra susiskaldę ir kariauja savotišką pilietinį karą – tarp tų, kurie meta iššūkį tradiciniam požiūriui, ir tų, kurie laikosi dominuojančių tradicinių pažiūrų. Ponas Trumpas, jeigu švęstų pergalę, pirmiausia turėtų įveikti nesutarimus pačių respublikonų gretose, taip pat Kongrese, nes jis atlieka svarbų vaidmenį formuojant užsienio politiką.

„Ponia Clinton, tikėtina, norės išlaikyti ryšius su Europa, gal net tvirtesnius nei p. Obama. Prisimenant jos kaip valstybės sekretorės darbą, ji buvo už itin aktyvų JAV įsitraukimą Europoje, jos pozicija – Amerika turi būti aktyvi koalicijų dalyvė, globalaus balanso dalis. Visa tai gali transformuotis į aktyvesnį NATO vaidmenį, daugiau tiesioginės paramos gynybinės išlaidoms, p. Clinton turbūt norėtų įpūsti naują gyvybę ES ir JAV santykiams. Jos kadencija būtų įsitraukiančios, dalyvaujančios Amerikos scenarijus“, – sakė p. Hamiltonas.

FOTOGALERIJA JAV balsuoja prezidento rinkimuose (68 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trumpas pasiaiškino per susitikimą su Putinu neteisingai sumalęs liežuviu 6

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris po pirmadienio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu tapo...

Verslo aplinka
2018.07.17
Junckeris keliaus pas Trumpą 2

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris kitą savaitę susitiks su JAV Prezidentu...

Verslo aplinka
2018.07.17
Obama kalboje neįvardijo Trumpo, bet  užuomina buvo aiški 3

Pietų Afrikoje viešintis kadenciją baigęs JAV prezidentas Barackas Obama kalboje, skirtoje Nelsono Mandelos...

Verslo aplinka
2018.07.17
Kaunas ruošia automobilių stovėjimo mokestį Karaliaus Mindaugo prospekte 4

Kauno m. savivaldybė ruošiasi įvesti  automobilių stovėjimo mokestį Karaliaus Mindaugo prospekto dalyje,...

Transportas
2018.07.17
ES ir Japonija pasirašė duomenų mainų sutartį

Europos Sąjunga (ES) antradienį pasirašė laisvos prekybos sutartį Japonija. Kartu sukirsta rankomis ir dėl...

Technologijos
2018.07.17
Putinas patvirtino, kad su Trumpu aptarė Krymo klausimą

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, ir Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, pirmadienio akistatos...

Verslo aplinka
2018.07.17
VRK sprendimas: dalis serialo „Naisių vasara“ yra politinė reklama 1

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį iš dalies pritarė darbo grupės išvadoms dėl televizijos serialo...

Verslo aplinka
2018.07.17
ES ir Japonija pasirašė laisvos prekybos sutartį 4

ES ir Japonijos lyderiai antradienį pasirašė susitarimą dėl laisvos prekybos. Taip sukuriama didžiausia...

Investicijų pjūvis: Lietuva pereina prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų 9

Lietuva, pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų kuriamas darbo vietas milijonui gyventojų...

Verslo aplinka
2018.07.17
Po Trumpo ir Putino susitikimo – džiaugsmas Rusijai ir audra JAV Premium 11

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pirmadienio susitikime su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentu, daugelio...

Verslo aplinka
2018.07.17
Klaipėdos universitetas paskelbė rektoriaus konkursą

Klaipėdos universiteto (KU) taryba paskelbė konkursą rektoriaus pareigoms eiti. Naujasis universiteto vadovas...

Verslo aplinka
2018.07.17
Dėl bendradarbiavimo „tvarkiečiai“ ir valdantieji ketina susitarti po mėnesio 1

Seimo „tvarkiečiai“ ketina rugpjūčio pabaigoje pasirašyti susitarimą su valdančiaisiais dėl bendradarbiavimo...

Verslo aplinka
2018.07.17
Trys VRK nariai pristato atskirąją nuomonę dėl „Naisių vasaros“ 3

Trys Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai parengė atskirąją nuomonę dėl serialo „Naisių vasara“ –...

Verslo aplinka
2018.07.17
Pirmoji šalis, uždraudusi algų nelygybę: ar tai įmanoma Premium 8

Kol Islandijos vyrai stebina laimėjimais futbolo srityje, jų tautietės giriasi kitais pasiekimais. Islandija...

Verslo aplinka
2018.07.17
Išrinkta nauja „Verslios Lietuvos“ valdyba

Į naują verslumą skatinančios VšĮ „Versli Lietuva“ valdybą paskirti septyni šalies verslo asociacijų vadovai.

Vadyba
2018.07.17
Naujasis KTU rektorius žada plėsti bendradarbiavimą su verslu

Eugenijus Valatka, naujasis Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius, planuoja plėsti...

Verslo aplinka
2018.07.17
Ūgtelėjo G. Palucko socialdemokratų reitingas

Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, juose daugiausiai balsų gautų Tėvynės sąjunga-Lietuvos...

Verslo aplinka
2018.07.17
Daugiau prezidentės veto nebus – pasirašyti visi likę įstatymai 2

Iš maždaug pusantro šimto įstatymų, priimtų paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis, vetavusi vos porą,...

Verslo aplinka
2018.07.17
2020-ųjų kampanijai Trumpas jau surinko 88 mln. USD 4

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, ruošiasi kovai dėl perrinkimo. Prezidento štabas būsimai kampanijai jau...

Verslo aplinka
2018.07.17
Akistata Helsinkyje: klaustukų tebeliko daug 7

Vakar įvykusio Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino...

Verslo aplinka
2018.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau