Vokietijos ekonomistai ragina atsisakyti euro zonos ūkio skatinimo

Berlyne įsikūrusi Ekono­mikos ekspertų taryba, kuriai priklauso penki nariai, sukritikavo ECB dėl jo vykdomos „išskirtinai laisvos monetarinės politikos“. Anot jų, neigiamos palūkanų normos ir turto supirkimo programa negali užtikrinti tvaraus ir nuolatinio 19 narių vienijančio bloko augimo, rašo „Financial Times“.

Grėsmė stabilumui

Naujausioje metinėje ataskaitoje Vokietijos ekonomikos akademikai teigia, kad ECB veiksmai pastaruoju metu atspindi „netinkamą užduočių paskirstymą“, ir tai kelia grėsmę finansiniam stabilumui, jei vyriausybės nesiims savo darbo – vykdyti augimą skatinančių reformų.

ECB politika netinka nei euro zonai, nei Vokietijai, pareiškė „išminčių grupe“ vadinamos tarybos atstovai. Jie patarinėja Vokietijos vyriausybei dėl ekonomikos politikos.

Ekspertai ragina greičiau užbaigti ECB skatinimo programą arba ją sumažinti. Dabar kas mėnesį ECB superka 80 mlrd. Eur vertės obligacijų.

Mario Draghi, ECB vadovas, spalį teigė, kad centrinis bankas neketina staiga nutraukti kiekybinio skatinimo programos. Dabartinis programos etapas turėtų baigtis 2017 m. kovą.

Vokietijos akademikai, patarinėjantys kanclerei Angelai Merkel, pabrėžia, kad šalių noras vykdyti reformas išgaravo, o kai kurios euro zonos narės stokoja biudžeto drausmės. Jų teigimu, monetarinės politikos priemonės tik užmaskuoja šias problemas ir didina grėsmę finansiniam stabilumui. O atsitraukti nuo monetarinio skatinimo tampa vis sunkiau, perspėja „išminčiai“.

Dėl panašių pavojų euro zoną nuolat perspėja ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), raginantis subalansuoti monetarines, fiskalines priemones ir struktūrines reformas.

Pagerino prognozę

Penkių ekonomistų taryba 2016 m. Vokietijos BVP augimo prognozę padidino iki 1,9%, palyginti su euro zonai prognozuojamu 1,6%. Kitais metais Vokietijos ūkis stiebsis 1,3%, prognozuojama ataskaitoje.

Vokiečių ekspertai ataskaitoje nurodo, kad remia ES integraciją, tačiau jie skeptiškai atsiliepia apie euro zonos judėjimą labiau integruotos fiskalinės sąjungos link.

„Fiskalinė, darbo rinka ir socialinė politika turėtų likti šalių narių atsakomybės sritys“, – pabrėžiama ataskaitoje.

Tarp bendrai ES mastu sprendžiamų reikalų turėtų būti saugumo, išorės sienų apsaugos, klimato kaitos politika ir finansų rinkos priežiūra, mano Vokietijos ekonomistai.